Neaiški vaistinių ateitis kelia sumaištį
(1)Nesutariama, ar problema egzistuoja
„Nebegalint farmakotechnikams dirbti, nuotoliu prižiūrimiems vaistininkų, esant itin dideliam vaistininkų trūkumui, matome, kad ne tik daugės duris užveriančių vaistinių, bet ir vaistinių, kuriose bus trumpinamas darbo laikas arba priimami sprendimai nebedirbti šeštadieniais ar sekmadieniais“, – L.S teigė LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
LVA duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 420 pensinio amžiaus vaistininkų, kurie bet kada gali nuspręsti išeiti į pensiją.
Be to, nuo liepos 1 d. (dėl įvestų griežtesnių reikalavimų) 34 tinklinės vaistinės sustabdė veiklą arba užsidarė.
Dalis nebedirba sekmadieniais. Pirmininkė teigia, kad LVA sulaukia nemažai skambučių – žmonės nesupranta, kodėl jų vaistinės užsidarė.
„Nebegalint farmakotechnikams dirbti, nuotoliu prižiūrimiems vaistininkų, matome, kad ne tik daugės duris užveriančių vaistinių, bet ir vaistinių, kuriose bus trumpinamas darbo laikas arba priimami sprendimai nebedirbti šeštadieniais ar sekmadieniais“, – teigė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
„Šiuo metu daugelis vaistinių dirba įtampos režimu, kalbamasi su kiekvienu vaistininku, planavusiu išeiti į pensiją, planavusiu atostogas ar anksčiau išeiti į vaiko priežiūros atostogas, kad sutiktų bent kiek ilgiau padirbti, kol bus surasta pamaina“, – teigė K.Nemaniūtė-Gagė.
VDPS pirmininkas Žydrūnas Mineikis L.S. teigė, kad jį stebina tai, kokiu intensyvumu viešojoje erdvėje liepą narpliojamas šis klausimas.
Pašnekovas, skeptiškai vertindamas LVA pateikiamą statistiką, teigia, kad net, jeigu tikėsime, jog užsidarė 34 vaistinės, – realios problemos vis tiek nėra, mat Lietuvoje veikia daugiau kaip tūkstantis vaistinių.
„Matome, kad yra organizuota pakankamai didelė kampanija, kelianti sumaištį visuomenėje. Pateikiami faktai ir skaičiai, kurių kartais nelabai galima patikrinti.
Viename straipsnyje nurodomi skaičiai, kitame – remiamasi prieš tai buvusia medžiaga, kurią pateikė ta pati Lietuvos vaistinių asociacija.
Matome norą sukelti tam tikrą sumaištį, padaryti (tikriausiai) spaudimą valdžios atstovams“, – teigė VDPS pirmininkas Ž.Mineikis.
„Matome, kad yra organizuota pakankamai didelė kampanija, kelianti sumaištį visuomenėje.
Pateikiami faktai ir skaičiai, kurių kartais nelabai galima patikrinti“, – sako Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis.
Remdamasi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, SAM teigia, kad nuo liepos 1 d. užsidarė tik 4 vaistinės.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, problemos dėl vaistinių uždarymo nėra, o galimi pokyčiai vyksta dėl kitų priežasčių, nei priimtos Farmacijos įstatymo pataisos.
Pasak SAM Farmacijos politikos departamento direktorės Anželikos Oraitės, fizinis vaistininko buvimas svarbus, siekiant užtikrinti farmacinių paslaugų kokybę.
Vaistininko fizinis buvimas vaistinėje visą darbo laiką būtinas ne tik farmakotechniko tam tikros veiklos tiesioginei priežiūrai vykdyti, bet ir užtikrinant tinkamą vaistinės veiklą, reikalingą paslaugų spektrą bei kokybiškas paslaugas.
Vaistininkas neturės stovėti šalia vaistininko padėjėjo (farmakotechniko), tačiau jis galės greičiau ir efektyviau iškilus neaiškumui įvertinti paciento pateiktą receptą, nedelsiant pakonsultuoti vaistininko padėjėją (farmakotechniką) ir, jei reikia, pacientą.
K.Nemaniūtė-Gagė paklausta, kodėl LVA ir SAM pateikia skirtingą statistiką ir situaciją vertina kitaip, teigė, kad valstybės institucijos nemato realios situacijos dėl ilgų biurokratinių procesų, o LVA gali atlikti realią rinkos duomenų analizę. „Bet kurioje srityje sprendimo priėmėjams turi būti svarbi reali, o ne popierinė situacija“, – sakė ji.
Nevienareikšmiška padėtis regionuose
LVA duomenimis, vaistų prieinamumo situacija tapo sudėtinga Biržuose, Kuršėnuose, Naujojoje Akmenėje, Pabradėje, Švenčionyse, Švenčionėliuose, Širvintose, Zarasuose, Skuode, Birštone, Prienuose, Alytuje, Rokiškyje, Panevėžyje, Mažeikiuose, Šiauliuose ir Pasvalyje.
Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas L.S. teigė, kad vaistinėms keliami vis aukštesni reikalavimai: „Man atrodo, jog per daug griežtai sureglamentuojame visus dalykus – tvarka turėtų būti liberalesnė.“
V.Mitrofanovas neigiamai vertina, kad dalis vaistinių nebedirba sekmadieniais. Jis svarsto, kad dėl tokios situacijos dalis gyventojų (negalėdami nusipirkti reikiamų vaistų) gali apkrauti greitosios medicinos personalą, kreiptis į priimamąjį skyrių.
„Romainių vaistinės“ direktorius Rimvydas Krivickas pasakojo, kad dėl naujų Farmacijos įstatymo pataisų teko uždaryti tris iš septynių vaistinių Kaune.
Direktorius tvirtino, kad pastaruosius kelerius metus jam nepavyko surasti ir įdarbinti vaistininkų. „Kai pranešėme, kad užsidarysime, gyventojai pradėjo keiksnoti mus, kad esą jums rūpi tik pelnas, o gyventojų gerovė – ne.
Paaiškinome, kad viskas priklauso nuo Vyriausybės ir Seimo sprendimų“, – apie liūdną situaciją pasakojo direktorius.
R.Krivickas pasakoja, kad dalis vaistinės darbuotojų neteko darbo. „Kvalifikuotam darbuotojui, kurio kompetencija neabejoji, reikia pasakyti: atsiprašau, tokia situacija... Darbuotojai supranta, kad tai ne nuo manęs priklauso, bet netekti darbo, kai kas nors suabejojo jo kvalifikacija, yra skaudu“, – atviravo jis.
LVA teigimu, kai kuriuose miestuose ir miesteliuose, t.y. Zarasuose, Pasvalyje, Biržuose, Skuode, Švenčionyse, Švenčionėliuose, Visagine ir Pabradėje, sekmadieniais nebedirba nė viena vaistinė. Kita vertus, L.S. duomenimis, pavyzdžiui, Pabradėje, kitaip, nei teigiama daugybėje medijų kanalų, sekmadienį įmanoma atverti vaistinės duris. Tik vaistinių reikia atidžiau paieškoti.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros atstovės Irenos Tėvelienės, girdimas farmakotechnikų ir vaistininkų nusivylimas.
Pastariesiems tenka palikti darbo vietą ir važiuoti ilgus atstumus į kitas vaistines.
Pasak rinkodaros atstovės, ne visur pavyko rasti visą darbo dieną norinčių dirbti vaistininkų – uždarytos 6 vaistinės Alytuje, Vilniuje, Šiauliuose, Kaune, Palangoje ir Ignalinoje.
Įžvelgia finansinius interesus
„Vaistinės yra sveikatos priežiūros sistemos dalis. Kokybės reikalavimai turi būti patys aukščiausi.
Svarbu, kad vaistininkas, kuris išmano vaistų poveikį ir suderinamumą, būtų vaistinėje, o jeigu vaistines paversime prekybos kioskeliais, jos neteks prasmės (sveikatos sistemoje)“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Zenonas Streikus.
Jis įsitikinęs, kad Farmacijos įstatymo nurodymai tikrai nesukėlė jokios problemos šalies mastu.
Svarbiausia užtikrinti paslaugų kokybę, o ne siekti, kad vaistinės taptų parduotuvėmis, ypač kuomet vaistų suvartojimas Lietuvoje yra itin didelis.
Parlamentaras įžvelgia finansinius vaistininkų atstovų interesus: „Manyčiau, kad farmacininkai domisi ne kokybe, bet finansiniais dalykais.“
LVA pirmininkė K.Nemaniūtė-Gagė pranešime žiniasklaidai teigė, kad visuomenės poreikį vaistinėms rodo du dalykai: skambučiai (dėl uždarytų vaistinių), kurių sulaukia LVA, bei visuomenės apklausos tyrimai.
Pasak pirmininkės, valstybinės institucijos, pabrėždamos vaistinių skaičiaus perteklių Lietuvoje, neatsižvelgia į visuomenės nuomonę. 91 proc. Lietuvos gyventojų svarbu arba gan svarbu, kad netoliese gyvenamosios vietos būtų bent viena (ar dvi) vaistinės, o 75 proc. pajaustų nepatogumą, jeigu tokios vaistinės užsidarytų.
Kita vertus, Ž.Mineikis teigia, jog iš profesinei sąjungai priklausančių darbuotojų bent jau dabar negirdėjęs, kad vyktų kardinalūs darbo organizavimo pasikeitimai.
Tarp kitko:
• Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. duomenimis, Lietuvos vaistinių tinklas yra vienas tankiausių ES. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės, o ES vidurkis – 31 vaistinė.
Vaistinių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais išlieka stabilus: 2020 m. ir 2021 m. šalyje veikė 1344 vaistinės, praėjusiais metais – 1363 vaistinės.
• Pagal vaistininkų skaičių Lietuva taip pat užima aukštas pozicijas Europoje, jų skaičius pastaraisiais metais nežymiai augo.
VVKT duomenimis, 2018 m. Lietuvoje licencijas turėjo 3415 vaistininkų, 2019 m. – 3438, 2020 m. – 3484, 2021 m. – 3582, 2022 m. – 3654 vaistininkai.
Vaistininkų skaičiaus augimą iš dalies lemia didinamas farmacijos studijų valstybės finansuojamų vietų skaičius.
• Vaistininkų padėjėjų skaičius nuo 2018 m. mažėjo: 2018 metais šalyje buvo 1292 vaistininko padėjėjai, 2019 m. – 1234, 2020 m. – 1193, 2021 m. – 1198, 2022 m. – 1161.
Rašyti komentarą