paspirtukas

Neatsargus važiavimas paspirtuku lemia sudėtingas traumas

Šylant orams ir gatvėse daugėjant motorolerių, dviračių, paspirtukų, Klaipėdos universiteto ligoninės medikai ruošiasi prasidėsiančiam šių transportų priemonių mėgėjų traumų sezonui.

Medikai su nerimu konstatuoja, kad vairuotojai vis dar nėra įpratę dėvėti šalmų, kitų apsaugos priemonių, todėl dažnai patiria traumas, kurių pasekmes gali justi visą gyvenimą.

Sezoniniai Priėmimo-skubios pagalbos pacientai

Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojų traumatologų, „karštasis“ paspirtukininkų traumų sezonas įprastai prasideda nuo gegužės vidurio ir tęsiasi iki rugsėjo galo. Per šį laikotarpį į ligoninę pagalbos kreipiasi 100-120 nukentėjusiųjų.

„Odos nubrozdinimai, patinimai, sumušimai, sausgyslių patempimai ar plyšimai – kasdienybė.  Tokiems pacientams suteikiame reikiama pagalbą ir skiriame ambulatorinį gydymą.

Žmonės, važiuodami dideliu greičiu ir nesuvaldę paspirtuko, dažnai verčiasi į priekį, nukrenta ant priekinės kūno dalies ir taip patiria įvairius veido sužalojimus. Ypač dažnai nukenčia riešai, alkūnės, pečiai, čiurnos, keliai.

Nemaža dalis paspirtukininkų hospitalizuojami dėl galūnių, veido kaulų lūžių“, –  į Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykstančių paspirtukininkų traumas vardijo skyriaus vedėja Rūta Juškaitė.

Medikė atkreipė dėmesį, kad absoliuti dauguma traumas patyrusių pacientų nedėvi apsaugos priemonių. Ligoninėje kartais atsiduria ir paspirtukininkų sužaloti pėstieji.

Gali prilygti autoavarijos pasekmėms

Traumatologijos skyriaus vedėjo Artūro Siaurio teigimu, pasitaiko atvejų, kuomet paspirtukininkų patirtos traumos prilygsta automobilio avarijos pasekmėms.

„Skriejama iki 50 kilometrų per valandą. Smūgio jėga būna didžiulė. Galūnių, veido, o kartais net galvos traumos yra neišvengiamos, ypač jei susiduriama su automobiliu ar dviratininku.

Atliekamos sudėtingos operacijos, gydymas kartais tęsiasi ne vienerius metus. Kad pacientas grįžtų į ankstesnį visavertį gyvenimą, prireikia ne vieno gydytojo specialisto pastangų. Kartais šalmo nedėvėjimas gali lemti ir neįgalumą“, – pastebi gydytojas traumatologas.

Medikai prisimena ypač skaudžius atvejus, kuomet paspirtuku be apsaugos priemonių važiavęs vyresnio amžiaus vyras neteko akies, jaunai merginai plyšo kepenys, ji dėl gyvybės kovojo Chirurgijos, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.

Anot A. Siaurio, didžiosios dalies paspirtukininkų traumų ir sužalojimų galima išvengti imantis elementarių saugumo priemonių.

„Vienas neapdairus pasivažinėjimas gali turėti skaudžias pasekmes. Jei jau renkamasi važiuoti paspirtuku, būtina užsidėti šalmą, kitas apsaugos priemones, būti blaiviems ir budriems bei jokiu būdu nevažiuoti dviese vienu paspirtuku.

Kiekvienas privalome jausti atsakomybę už savo ir kitų eismo dalyvių saugumą. Liūdna, kad žmonės neįsivertina pavojų ir pasekmių“, – apgailestavo medikas.

Po kritimo pastebėjus galūnių deformaciją, patyrus kaulų lūžius, medikai pataria įmobilizuoti galūnę, išgerti vaistų nuo skausmo ir kuo skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Ypač svarbu nedelsti ir pagalbos kreiptis esant galvoms traumoms, atsiradus traukuliams ar vėmimui.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder