Neeilinis pasiekimas Lietuvai: pirmą kartą užfiksuotas sumažėjęs mirtingumas nuo krūties vėžio

Vilniaus „Kardiolitos klinikų" Krūtų ligų centro gydytojas mamologas prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko sako, kad ilgą laiką buvusi viena Europos Sąjungos lyderių pagal mirtingumo nuo krūties vėžio rodiklius, Lietuva šiandien viena tų, kurioje mirtingumas yra mažiausias.

„Ilgą laiką mirtingumas susirgus krūties vėžiu Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje, bet šiais metais Pasaulio sveikatos organizacijos pateikti duomenys rodo, kad mūsų šalies situacija pagerėjo: Lietuvos mirtingumo rodikliai yra vieni iš mažiausių Bendrijoje.

Tokių rezultatų pasiekėme dėl aukšto medicinos darbuotojų profesionalumo, didžiulio Lietuvos gyventojų indėlio, vykdomos krūties vėžio prevencijos programos veiksmingumo ir pažengusių taikomo gydymo metodų, leidžiančių ne tik išsaugoti gyvybes, bet sugrąžinti žmonėms gyvenimo džiaugsmą ir viltį", – pasakoja prof. habil. dr. V. Ostapenko.

Gydymas užtikrina gerą gyvenimo kokybę

Vilniaus „Kardiolitos klinikų" mamologas džiaugiasi naujausiais Lietuvos statistiniais duomenimis, tačiau priduria, kad dalis žmonių vis dar vengia dalyvauti nemokamose prevencijos programose ir bijo kreiptis į gydytoją, kai jaučia nerimą keliančius negalavimus ar pastebi pokyčius krūtinėje.

„Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga maždaug 1800 moterų, o vyrai šia liga serga 100 kartų mažiau: per metus ši liga diagnozuojama 18-kai jų. Moterys dažniau rūpinasi prevencija, todėl 70 proc. atvejų joms yra nustatomas I ir II stadijos piktybinis navikas, o vyrai labiau gėdijasi ir nėra linkę prevenciškai tikrintis, todėl jiems nustatomas krūtų vėžys dažniausiai būna gerokai pažengęs: III ir IV stadijos", – sako profesorius.

V. Ostapenko priduria, kad krūties vėžio diagnostika ir gydymas vykdomi remiantis patvirtintais Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos standartais, o pasiekiami rezultatai tenkina Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Šiuolaikinis krūties vėžio gydymas užtikrina ne tik optimalius gydymo rezultatus, bet ir gerą onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, kai liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje.

Tikimybę susirgti didina įgimti ir įgyti rizikos veiksniai

Gydytojas teigia, kad norint sumažinti tikimybę susirgti krūties vėžiu, svarbu žinoti jį galinčius sukelti įgimtus ir įgytus rizikos veiksnius, nes dalį jų galima valdyti.

„Ne visų piktybinių navikų rizikos veiksniai yra nustatyti, tačiau gydytojams yra žinomi daugelis jų: ankstyva mėnesinių pradžia (iki 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.), rūkymas, netinkama mityba, didelis alkoholio suvartojimas, antsvoris, nėštumų nutraukimo skaičius, ilgiau nei 5 metus trunkanti hormoninė terapija ir naudojami kontraceptikai", – sako „Kardiolitos klinikų", kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytojas mamologas.

V. Ostapenko priduria, kad 5–10 proc. moterims ir vyrams Lietuvoje diagnozuojamų krūties vėžio atvejų yra sukelti paveldimų genų mutacijos. Jeigu artimųjų tarpe yra sergančiųjų ar sirgusių krūties, kiaušidžių vėžiu, jų palikuoniams reikėtų atlikti genetinius tyrimus, nes tikimybė susirgti dėl pakitusių genų ženkliai išauga: moterims ji siekia net 87 proc., o vyrams – 20 proc. Egzistuojant tokiai rizikai, prevencinės mastektomijos ir kiaušidžių šalinimo operacijos yra patikimiausia priemonė, apsauganti nuo vėžio išsivystymo.

Profilaktikos svarba

Profesorius akcentuoja, kad profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir gydytojų atliekami tyrimai padeda diagnozuoti navikus ankstyvoje stadijoje, kai jie dar nėra apčiuopiami. Jaunoms moterims rekomenduojama kas 3 metus apsilankyti pas gydytoją mamologą ir atlikti krūtų echoskopiją, o sulaukus 50-ties – kas 2 metus dalyvauti atrankinės mamografinės patikros programoje ir atlikti nemokamą krūtų mamografinį tyrimą.

„Lietuvoje vykdoma moterų mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa siekiama patikrinti 50–69 metų amžiaus moterų grupę, nustatyti, kurioms yra įtartini krūties pokyčiai ir nukreipti jas papildomam specializuotam ištyrimui.

Tam, kad ši atrankinės mamografinės patikros programa veiktų efektyviausiai, joje turėtų dalyvauti apie 60-70 proc. šios amžiaus grupės moterų. Deja, bet 2019 metais mamografinės patikros buvo atliktos vos ketvirtadaliui tikslinės šalies populiacijos", – pasakoja gydytojas.  

Profesorius V. Ostapenko prideda, kad vizito pas gydytoją nereikėtų baimintis, nes labai anksti navikinius darinius krūtyje leidžianti aptikti mamografija yra neskausminga, saugi ir efektyvi.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

„Kardiolitos klinikų" gydytojas primena, kad krūtų savityra ir kreipimasis laiku į gydytojus gali padėti diagnozuoti krūties vėžį ankstyvoje stadijoje, o tai sudaro sąlygas taikyti efektyvų gydymą.

„Kiekviena moteris ir jauna mergina turėtų kartą per mėnesį menstruacinio ciklo viduryje savarankiškai atlikti krūtų patikrą: apčiuopus vieną ar daugiau guzelių krūtyje, būtina kreiptis į gydytoją.

Gydytojas aptiktus krūties darinius ar kitus pakitimus ištirs atlikdamas krūtų apžiūrą ir apčiuopą bei paskirs reikiamus išsamesnius tyrimus krūties vėžio diagnozei patvirtinti ar paneigti bei numatyti tinkamam gydymui", – teigia profesorius.

Moterims taip pat rekomenduojama nedelsiant kreiptis į mamologą dėl atsiradusių krūties formos, simetrijos, odos  pokyčių, žaizdelių spenelio srityje, kraujingų išskyrų iš spenelių, apčiuopto darinio krūtyje ir padidėjusių limfmazgių pažastyje.

Vyrai į mamologą turėtų kreiptis dėl rasto darinio krūties liaukoje, spenelių pokyčių, kraujingų išskyrų, krūties liaukos deformacijos atvejų ir limfmazgių padidėjimo pažastyje.

Skelbti žinią: krūties vėžys – įveikiamas

Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų" Krūtų ligų centro gydytojo mamologo, spalis, kuris yra vadinamas rožinio kaspino mėnesiu, kiekvienam primena: krūties vėžys – nėra mirties nuosprendis. Kasmet visame pasaulyje vyksta daugybė renginių, akcijų ir iniciatyvų, ne tik išreiškiančių palaikymą kovojantiems su šia liga, bet primenančių apie tai, kad krūties vėžį įmanoma įveikti.