Neišnešiotukių mama: stebuklai vyko mūsų akyse

Priešlaikinis gimdymas
 
„Po neišnešiotų dvynukių gimimo laukė dar daug išbandymų, kovų ir laimėjimų. Stebuklai vyko mūsų akyse“, – pasakojimą pradeda dvynukių mama Veronika.
 
Prieš šešerius metus dvidešimt ketvirtą nėštumo savaitę Veronikai prasidėjo priešlaikinis gimdymas. Moteris pasakoja supratusi, kad jis prasidėjo, tačiau mintis apie blogąjį scenarijų, kūdikių praradimą, bandė stumti šalin.

Praėjus kelioms valandoms nuo pirmojo sąrėmio, be penkių minučių vienuoliktą valandą vakaro Veronikai gimė pirmoji mergaitė Viltė, tesvėrusi vos 500 gramų.
 
„Aš tik akies krašteliu pamačiau, kaip Viltę išveža iš gimdymo palatos, apsuptą didelio būrio medicinos personalo. Po dvidešimties minučių gimė Ieva, kuri irgi buvo skubiai perduota gydytojams neonatologams. Praėjus kelioms minutėms, apraizgyta vamzdeliais ir įvyniota į termoreguliacinį maišelį, ji buvo padėta man ant krūtinės, – pasakojo Veronika, prisimenanti vos girdimą dukrelės verksmą, kuris labiau buvo panašus į peliuko cypenimą.
 
Viltei nustatyta bronchopulmoninė displazija
 
Plungiškė pasakoja, kad Viltės būklė tuo metu buvo sunki Be kvėpavimo nepakankamumo, mergaitė gimė su visa „puokšte“ kitų ligų: lėtine naujagimių plaučių liga, naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromu, intrauterine hiposija, įgimta pneumonija, naujagimio gelta, anemija, fosforo apykaitos ir fosfostazių sutrikimai, atviras arterinis latakas, retinopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai, įgimta citomegalo viruso sukelta infekcija bei kt.
 
„Dėl neišnešiotumo Viltės plaučiai buvo nebrandūs, todėl gydytojai atliko chirurginį atviro latako uždarymą, kuris turėjo sumažinti deguonies poreikį. Deja, įvyko komplikacija: subliuško kairysis plautukas, deguonies poreikis išaugo, prisidėjo plaučių uždegimas“, – sunkų dukrelės išgyvenimo kelią prisiminė V.Valančienė.

Veronika pasakoja, kad gydydami bronchopulmoninę displaziją gydytojai Viltei taikė visus įmanomus gydymo metodus: 52 paras buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, CPAP terapija, oksigenoterapija per HF kaniules. Vėliau deguonį buvo bandoma tiekti pro kaukę.
 
„Pasitarus su gydytojais, kaip galima slaugyti Viltę namuose, buvau nukreipta dėl stacionarinio deguonies aparato kompensavimo, tačiau manęs tai netenkino, nes tuomet Viltė nebūtų mobili. Vėliau radau įmonę „Deguonies sistemos“, kuri išnuomojo mobilų deguonies aparatą. Kartu su gydančia gydytoja atlikus aparato testavimą, buvome išrašytos namo“, – pasakoja plungiškė ir priduria, kad namuose deguonies poreikis Viltei išliko dar apie du mėnesius.
 
Pati studijavusi medicinos mokslus V.Valančienė sako negalėjusi atsistebėti Kauno klinikų Intensyviosios terapijos skyriaus personalo gydymo metodais, profesionalumu ir komandiniu darbu.
 
„Visada tikėjau Kauno klinikose dirbančiais gydytojais ir slaugančiu personalu. Visas savo žinias, praktikas jie taiko gydant mažuosius Lietuvos gyventojus. Iš tiesų, mūsų visų pastangos, tikėjimas, valia ir gydytojų profesionalumas padarė stebuklą!“ – įsitikinusi dvynukių Viltės ir Ievos mama Veronika.