Nežino, kas sukelia
Nors storosios žarnos vėžys laikomas gero gyvenimo liga, mat yra duomenų, kad juo dažniau serga turintys antsvorio ir rūkantys žmonės, prof.Artūras Razbadauskas sako, kad iki šiol nėra žinoma, kas sukelia šią ligą.
„Vėžys – tai netaisyklingas ląstelių dalijamasis. Kas „užveda“ šį mechanizmą, mes nežinome“, – teigia profesorius.
Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sergamumas storosios žarnos vėžiu didėja. Tai trečioji pagal dažnumą vyrų onkologinė liga ir antroji – moterų, po krūties vėžio. Beje, kai kuriose vakarietiško gyvenimo būdo šalyse mirštamumas stabilizavosi, profesorius teigia, kad tai atsitiko dėl to, kad ten sėkmingai veikia šio vėžio prevencinė programa.
Tikrintis kas dvejus metus
Lietuvoje Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programa buvo pradėta vykdyti 2009-aisiais. Iš pradžių sostinėje, vėliau plėtėsi į regionus. Klaipėda prie jos prisijungė nuo 2013 metų. Šios programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti prasidedantį vėžį.
„Šis vėžys yra grėsmingas tuo, kad nesukelia skausmo, ir žmonės nesikreipia į gydytojus. Skausmai atsiranda tik tuomet, kai liga būna išplitusi, navikas sukelia žarnų nepraeinamumą arba žmogus pradeda stipriai kraujuoti. Užtat prevencinės programos metu ieškome slapto kraujavimo, kurio pats ligonis nemato ir jaučiasi sveikas“, – sako profesorius.
Pagal Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programą visi 50–74 metų Lietuvos žmonės turi kartą per dvejus metus atlikti slaptojo kraujo tyrimą išmatose. Atlikti šį tyrimą siunčia šeimos gydytojas. Jeigu nustatoma, kad kraujo yra, tuomet tokiam žmogui atliekamas kolonoskopinis tyrimas. Tai žarnų apžiūra iš vidaus.
Prof. A. Razbadauskas teigia, kad šio tyrimo nereikia baimintis, nes, priešingai nei anksčiau, jis dabar dažniausiai atliekamas su intravenine nejautra, ir pacientai nieko nejaučia. Slaugytojos padeda pasiruošti. Kolonoskopijos sėkmę lemia teisingas žarnyno paruošimas su tam skirtais preparatais. Vietiškai nuskausminama tik tiems pacientams, kuriems negalima taikyti intraveninės nejautros dėl sveikatos būklės arba kurie patys to nenori.
Dažniausiai – ikivėžinės ligos
„Kai nustatomas slaptas kraujavimas, žmonės labai išsigąsta, kad jiems vėžys. Iš tiesų, tik nedidelei daliai žmonių gali būti vėžys. Kraujuoti gali ir dėl kitų ligų – polipų, adenomos, hemorojaus ir kt.“, – sako profesorius.
Kolonoskopinio tyrimo metu pacientams dažniausiai nustatomos ikivėžinės ligos, t. y. tokios, kurios, jų negydant, gali suvėžėti. Pavyzdžiui, Ligonių kasų duomenimis, 2019 m. iš 4 367 žmonių, kuriems kolonoskopijos metu buvo papildomam tyrimui paimta biopsija, vėžys nustatytas tik 6,2 proc.
Profesorius aiškina, kad, radus kraujuojantį darinį, pirmiausia iš jo paimama biopsija ir, ištyrus audinį, sprendžiama, ką toliau daryti. Jei tai ikivėžinėliga, tuo pačiu endoskopu, kaip ir atliekant tyrimą, darinysišoperuojamas. Toks pacientas iš pradžių stebimas – turi bent kartą per metus atlikti kolonoskopiją, kad gydytojai išsiaiškintų, ar liga neatsinaujina, vėliau – kas trejus metus.
Jei randamas vėžys, tuomet gydytojų konsiliumas spendžia, kaip tokį pacientą gydyti.
„Jei nustatomas I ir II stadijos vėžys, galima jį išpjauti, ir pacientas pasveiksta“, – sako profesorius.Jei liga išplitusi, irgi stengiamasi, jei įmanoma, naviką pašalinti. Tam dažnai iš pradžių skiriama chemoterapija arba spindulių terapija ir tuomet, kai navikas sumažėja, išoperuojamas.
Jei yra IV stadijos vėžys, tuomet pacientui skiriama chemoterapija, kurios tikslas – pratęsti paciento gyvenimą. Prof. A. Razbadauskas sako, kad dabar pasaulyje stengiamasi ir tokius pacientus operuoti – šalinti metastazes, kurios dažniausiai yra kepenyse, netgi persodinant kepenis. Deja, kol kas rezultatai nėra tokie, kokių norėtųsi, todėl toks gydymas netapo rutininis.
Vėluoja pasitikrinti
Pandemija visame pasaulyje sustabdė programos vykdymą.
„Pastaruosius dešimt metų vis dažniau pas mus atvykdavo pacientai, sergantys ikivėžinėmis ligomis, ir juos gydydavome, kad nesusirgtų vėžiu. Dabar karantino pasekmės gali būti liūdnos, juo labiau kad iki šiol ji nevykdoma taip, kaip prieš dvejus metus. Pernai visose ligoninėse buvo po 30–40 procentų ir mažiau pacientų. Vadinasi, šie žmonės ateis tada, kaivėžys jau busužleistas. Situacija bauginanti. Ir tai nėra vien Lietuvos problema“, – sako profesorius.
Lietuvoje storosios žarnos vėžys per metus vidutiniškai nustatomas maždaug 1600 ligonių, ir apie 800–1000 nuo šios ligos miršta. Profesorius sako, jog taip yra todėl, kad žmonės užleidžia ligą.
Nors iš keturių Lietuvoje veikiančių vėžio ankstyvosios patikros programų storosios žarnos programa veikia efektyviausiai, nes tikrinasi apie 50 procentų rizikos žmonių. Kiti bijo tikrintis, ypač dabar, kai yra COVID-19 pandemija, ir nepaiso to, kad medikai ypač kruopščiai laikosi epidemiologinių reikalavimų, kiti žmonės nekreipia dėmesio į savo sveikatą.
Pasak gydytojo, yra net tokių, kurie, aptikusslapto kraujo, nebeatvyksta atlikti kolonoskopijos. O taip elgtis neturėtų. Kiekvienam 50–74 metų žmogui būtina kartą per dvejus metus atlikti slaptojo kraujo nustatymo testą. Tyrimas nemokamas.
Rašyti komentarą