Nerimą keliantys skaičiai: svorio problemų turi kas trečias vaikas

Šiemet Higienos instituto specialistų parengtame vaikų KMI įvertinime apžvelgiami 2020-2021 mokslo metų duomenys, gauti iš Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos.

Įvardijama, kad 63,7 proc. ugdymo įstaigas lankančių vaikų ir pilnamečių mokinių nustatytas normalus kūno svoris, o 14,6 proc. mokinių turėjo per mažą svorį.

21,7 proc. mokinių svoris yra per didelis: 14,8 proc. turi antsvorio, o 6,9 proc. yra nutukę.

Daugiausiai per mažo svorio vaikų buvo 2-6 m. amžiaus grupėje (25,6 proc.), 7-17 m. amžiaus grupėje tokių vaikų dalis sudarė 11,1 proc., o 18 m. ir vyresnių amžiaus grupėje - 12,7 proc.

Daugiausiai per didelį svorį turinčių mokinių nustatyta 7-17 m. amžiaus grupėje (25,7 proc.), mažiausiai - 2-6 m. amžiaus grupėje (10,8 proc.). Per didelį svorį turinčių mokinių dalis 18 m. ir vyresnių amžiaus grupėje - 20 proc.

Verta paminėti, kad nors berniukų ir mergaičių, turinčių normalų svorį, skaičius yra panašus (63,3 ir 64 proc.), nežymiai daugiau berniukų turi antsvorio arba yra nutukę, o nežymiai daugiau mergaičių svoris per mažas.

Statistika liudija, kad 9-17 metų moksleivių svoris viršija šalies vidurkį (21,7 proc.).

Išsiskiria trylikamečiai ir keturiolikmečiai - net 30 proc. jų svoris yra per didelis. Apžvelgus per didelį kūno svorį turinčių mokinių pasiskirstymą šalies savivaldybėse, daugiausiai tokių mokinių - Švenčionių rajono (28 proc.) ir Šalčininkų rajono (27 proc.) savivaldybėse, mažiausiai - Vilniaus rajono (18 proc.), Kauno miesto (19 proc.) savivaldybėse. Vakarų Lietuvos savivaldybių rodikliai panašūs. Klaipėdos mieste ir Neringoje per didelį svorį turi 20 proc. moksleivių, Klaipėdos rajone ir Palangoje - 22 proc., Kretingos ir Šilutės rajonuose - 23 proc. moksleivių.

Sveikatinimo veiklos nesustojo

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos ir projektų skyriaus vedėja Laura Kubiliutė teigė, kad nors ugdymo įstaigose visuomenės sveikatos specialistai intensyviai dirba su COVID-19 infekcijos valdymu, tačiau neapleidžia ir pagrindinių savo funkcijų - sveikatos ugdymo.

„Visuomenės sveikatos specialistai mokyklose dirba tiek su fizinio aktyvumo skatinimo sritimi, tiek su sveikos mitybos tema. Šios temos ypač aktualios ir svarbios, nes daugėja vaikų, turinčių antsvorio problemų“, - atkreipė dėmesį L. Kubiliutė.

Pasak jos, ugdymo įstaigose vykdomos įvairios sveikatinimo veiklos šiomis temomis.

„Net kai mokiniai mokėsi nuotoliniu būdu, Visuomenės sveikatos biuro specialistai intensyviai vykdė fizinio aktyvumo užsiėmimus. Naudojant “Zoom„ programą mokiniams buvo vedamos jogos pamokos, kurių metu vaikai praleisdavo pamoką mankštindamiesi. Šiuo metu šios pamokos vykdomas toliau mokyklose bei ikimokyklinio ugdymo įstaigose kontaktiniu būdu“, - sakė Visuomenės sveikatos biuro specialistė.

Taip pat pasitelkiami ir kitokie metodai jaunimui šviesti.

„Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorius, kurio veiklos skiriamos 14-29 metų jaunuoliams, aktyviai keliauja į mokyklas, skaito paskaitas, rengia protmūšius sveikos mitybos ar fizinio aktyvumo temomis. Specialistas stengiasi pritaikyti veiklas ir atsižvelgiant į mokyklos bendruomenėje vyraujančias problemas, todėl nuolatos tobulina paskaitų turinį“, - sakė L. Kubiliutė.

Informacija