Neuroterapija – modernus būdas palengvinti raidos ir autizmo spektro sutrikimus

Šiandien, tobulėjant diagnostikai, vis daugiau šeimų išgirsta, jog jų vaikas turi raidos sutrikimų. Tai nėra liga, kurią būtų galima išspręsti vaistais, tad išmokti gyventi su diagnoze tenka ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Vis tik medicina sparčiais žingsniais žengia į priekį ir naujausiomis metodikomis ieško efektyvių būdų, kaip suaktyvinti smegenų veiklą ir padėti išspręsti kilusias problemas. Viena tokių yra neuroterapijos treniruotės, lengvinančios ne tik raidos sutrikimų simptomatiką, bet ir įvairias neurologines ligas.

Kaunietė, trijų vaikų mama Ieva pasakoja, jog jos šeimos gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, sužinojus, kad jos sūnus Jokūbas turi autizmo spektro sutrikimą. Pokyčius berniuko elgesyje tėvai ėmė pastebėti jau pirmaisiais jo gyvenimo metais, o pradėjus lankyti darželį – išgirdo ir tikslią diagnozę.

„Kai Jokūbui buvo dveji, darželyje mus nusiuntė į raidos centrą ir tenai, atlikus tyrimus, išgirdome autizmo spektro sutrikimo diagnozę. Jokūbas yra be galo žingeidus berniukas, domisi kompiuteriniais žaidimais, dievina gyvūnus, delfinus, todėl dažnai lankomės zoologijos sode. Tačiau jis gimė po Liūto ženklu, tad turi užsispyrusį charakterį, kas kartais pakiša koją, siekiant rasti kompromisą“, - atvirauja mama.

Šiandien Jokūbas jau eina į priešmokyklinę grupę bendro ugdymo mokykloje ir nors tėvai sulaukia specialistų pagalbos, nerimas, jog vaikas nebus pilnavertiškai priimtas klasėje, auga kasmet.

„Tai buvo pirmasis toks atvejis mokykloje, todėl mokslo metų pradžioje tekdavo man būti kartu pamokose, kol sulaukėme paskirtos padėjėjos. Vis tik, stengiamės skirti kuo didesnį dėmesį Jokūbo raidai, lankome logopedą, kineziterapeutą, o neseniai išbandėme ir neuroterapiją, kuri davė išties teigiamų rezultatų“, - pasakoja Ieva.

NeurOptimal® neuroterapijos treniruotė atliekama pasitelkiant neurogrįžtamąjį ryšį: specializuota kompiuterinė programa fiksuoja smegenų bangų dažnius ir juos grąžina atgal centrinei nervų sistemai, kuri apdorojusi pateiktą informaciją geba atkurti prarastas smegenų funkcijas ar pagreitinti jų atsistatymą.

Naujausi atradimai apie smegenis leido suprasti, kad savireguliacijos pagalba jos gali keistis, augti ir nuolatos formuoti naujas jungtis visą gyvenimą. Šis gebėjimas keistis vadinamas neuroplastiškumu. NeurOptimal® aparato ir neurogrįžtamojo ryšio pagalba perduodama informacija – tam tikri „impulsai“ – centrinei nervų sistemai, kuri apdorojusi pateiktą informaciją geba atkurti prarastas smegenų funkcijas ar pagreitinti jų atsistatymą. Šis mokslinis atradimas radikaliai pakeitė ne tik medicinos mokslą, bet ir patį požiūrį į žmogaus smegenis. 

„VibraMedica“ klinikos vadovas Romas Žilinskas pasakoja, jog ši terapija – tarsi parodymas smegenims savo pačių atspindį. Kai jos pamato, kas yra negerai, ima tvarkytis, dėl ko lengvėja ir paties autizmo spektro simptomatika.

„Iš pradžių nebuvo lengva Jokūbui paaiškinti, kas vyksta terapijos metu, mat jis bijo nežinomų dalykų, pokyčių ir naujovių. Tačiau jau antro seanso metu jis tapo ramesnis, o po procedūrų kurso pagerėjo miego kokybė, tapo labiau sukalbamas, ėmė samprotauti ir aiškiau reikšti savo mintis bei norus“, - teigiamais terapijos rezultatais džiaugiasi Jokūbo mama.

Didžiausias neuroterapijos privalumas – ji tinka bet kokio amžiaus pacientams: nuo vaikų, iki senjorų. Ji naudinga ne tik raidos sutrikimus turintiems vaikams, bet ir su neurologinėmis problemomis susidūrusiems pacientams ar net visiškai sveikiems, fiziškai aktyviems ir itin veikliems žmonėms, kurie patiria daug streso ar nerimo kasdieninėje veikloje.

„Ši neuroterapija gali pagelbėti sprendžiant daugelį problemų. Teigiami rezultatai pastebimi gydant miego, nerimo sutrikimus, panikos atakas, migreną, mažinant epilepsijos priepuolių remisiją, taip pat gerina atmintį, vaikų kalbos įgūdžius, padeda geriau įsisavinti mokslo žinias, mažina emocines įtampas, vaikų hiperaktyvumą ir pan.“, - teigia „VibraMedica“ klinikos vadovas Romas Žilinskas.

R. Žilinskas pasakoja, jog per du dešimtmečius veiklos metų pasaulyje nėra fiksuoto nė vieno šalutinio šios terapijos poveikio, mat smegenys, kaip organas sudarantis centrinę nervų sistemą (CNS) niekuomet nedarys to, kas galėtu pakenkti visam organizmui. Be viso to, neuroterapija nesukelia ir pacientui jokio skausmo ar nemalonių pojūčių. Seanso metu, kuris trunka 33 arba 45 minutes, galima dirbti, žaisti telefonu, piešti, skaityti arba tiesiog atsipalaiduoti ir medituoti.

„Pacientas sodinamas į patogų krėslą, jam prisegami specialūs davikliai ir uždedamos ausinės, izoliuojančios nuo „elektromagnetinio triukšmo“. Dalis žmonių pasakoja, jog pirmo seanso metu užsimerkę regi spalvas, kartais pajaučia šaltį, karštį ar kūną virpinančius šiurpuliukus. Tačiau visos patiriamos emocijos yra atpalaiduojančios kūną, kol smegenys atlieka savo „taisymo“ darbus“, - sako R. Žilinskas.

Per daviklius sistema gauna visą informaciją apie vykstančius pokyčius smegenyse, o per ausines – informacija yra grąžinama atgal. Tokiu būdu smegenys tarsi pamato savo atspindį ir, neuroplastiškumo savybės dėka, pradeda atsistatymo procesą. R. Žilinskas pasakoja, jog jau po pirmų dešimties seansų galima pajusti pirmuosius teigiamus terapijos poveikius. Žinoma, jeigu paciento problema sunkesnė ar greta neuroterapijos vartojami dar ir specialūs vaistai, seansų gali prireikti ir daugiau, tačiau remiantis gydytojų praktika, po 30-ies kartų visi pajaučia teigiamą pokytį.

„Neurotreniruotės šiai dienai sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Žmonės drąsiai tai išbando: vieni atvyksta po darbo, treniruočių ar mokyklos, kiti renkasi šią terapiją ryte prieš kasdieninę veiklą. Kiekvienas pacientas pasirenka jam patogiausią laiką, ar tai būtų pietų pertrauka, ar šeštadienio popietė. Viena dažniausiai minimų problemų, dėl kurių išbando neuroterapijos kursą – nemiga ir sutrikusi miego kokybė. Taip pat neretai pacientai kreipiasi ir dėl nerimo, panikos atakų, susikaupimo ar dėmesio stokos, hiperaktyvumo, migrenos, košmarų miego metu, galvos svaigimo, nuotaikų kaitos ar net depresijos“, - pasakoja R. Žilinskas.

Klinikos vadovas tvirtina, jog renkantis neuroterapijos procedūrą, svarbiausia yra įsiklausyti į organizmo poreikius. Jeigu jis šaukiasi pagalbos – padėti jam, o jei reikalauja pertraukos – leisti pailsėti ir terapiją pratęsti ateityje. Šios sistemos unikalumas yra tai, jog net ir sugrįžus po ilgo laiko terapijai, smegenys „tvarkytis“ pradės nuo paskutinio geriausio savo rezultato.

„Kartą viena mama kreipėsi dėl jos 11-kos metų dukters naktinio šlapimo nelaikymo problemos. Gydytojai joms buvo rekomendavę pradėti vartoti hormoninius vaistus, tačiau vien NeurOptimal® neurotreniruočių dėka, iš dviejų sausų naktų per mėnesį, problema susitvarkė iki dviejų šlapių naktų per mėnesį. Po taikyto 30-ies procedūrų kurso kartu dingo ir mergaitės baimės, uždarumas, agresijos priepuoliai, ėmė stipriai kilti ir pažymiai mokykloje. Turėjome ir kitą cerebrinio paralyžiaus pacientą, kuriam, reguliariai taikant neuroterapiją, pagerėjo dėmesio išlaikymas, kalba, jis net ėmė lankyti plaukimą, pradėjo muzikuoti, tapyti. Tokie pokyčiai yra ilgalaikiai ir tai išties džiugina“, - atvirauja klinikos vadovas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder