Kineziterapeutas apie paauglių laikyseną: kada verta sunerimti dėl stuburo pokyčių?
– Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie vaikų laikyseną ir stuburo problemas. Ar tikrai jų daugėja?
– Įvairių laikysenos pokyčių tikrai matome nemažai, ypač tarp vaikų ir paauglių. Didelę įtaką tam daro mažesnis fizinis aktyvumas ir ilgos valandos sėdint – mokykloje, prie kompiuterių ar telefonų. Tačiau didžiausią dėmesį reikėtų skirti ne tik pačiai laikysenai, bet ir tam, kaip vaikas auga. Itin svarbus laikotarpis prasideda maždaug nuo 10–12 metų, kai organizmas ima sparčiai augti. Būtent šio augimo šuolio metu stuburo deformacijos gali labai greitai progresuoti.
Dirbant su laikysenos korekcija svarbus ir paties vaiko sąmoningumas bei gebėjimas suprasti savo kūno padėtį. Todėl dažniausiai su vaikais pradedama dirbti nuo maždaug 10 metų amžiaus – jaunesniems vaikams dar gali būti sudėtinga išlaikyti dėmesį, tiksliai atlikti pratimus ir sąmoningai kontroliuoti judesius.
– Kaip tėvai gali suprasti, kad laikysenos pokyčiai jau nebėra tik augimo etapas, o signalas kreiptis į specialistus?
– Tėvai neretai į specialistus kreipiasi tik tuomet, kai vaikas pradeda skųstis skausmais, tačiau pirmieji požymiai dažniausiai būna matomi vizualiai – vienas petys aukščiau už kitą, nevienoda klubų padėtis, pasikeitusi laikysena ar net pakitusi eisena. Tai ženklai, kurių nederėtų ignoruoti.
– Skoliozė dažnai minima kaip viena sudėtingiausių stuburo problemų paauglystėje. Kuo ji išskirtinė?
– Skoliozė yra trimatis stuburo iškrypimas, kuris gali progresuoti augimo metu. Sudėtingiausia tai, kad daugeliu atvejų tiksli skoliozės atsiradimo priežastis išlieka neaiški. Didžioji dalis atvejų yra vadinamoji idiopatinė skoliozė. Būtent todėl itin svarbus tampa ankstyvas pastebėjimas – kuo anksčiau pamatome pokyčius, tuo daugiau galimybių išvengti rimtesnių pasekmių ateityje.
– Kodėl dalis vaikų ilgą laiką nejaučia jokių simptomų, nors deformacija progresuoja?
– Didžiausia problema ta, kad vaikas dažnai nejaučia jokio skausmo, todėl šeima kreipiasi tuomet, kai iškrypimas būna gerokai pažengęs. Tokiais atvejais kartais nebeužtenka vien kineziterapijos ir tenka svarstyti chirurginį gydymą.
– Kada konservatyvaus gydymo gali nebeužtekti?
– Kai stuburo deformacija stipriai progresuoja, kai kuriais atvejais jau tenka svarstyti chirurginį gydymą. Todėl pagrindinis tikslas yra kuo anksčiau pastebėti pokyčius ir stabdyti jų progresavimą konservatyviomis priemonėmis, kol dar galima efektyviai padėti be operacijos.
– Šiandien vis dažniau kalbama apie individualizuotą reabilitaciją. Kaip tai atrodo praktiškai?
– Kineziterapeutų praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama individualiam žmogaus vertinimui. Vien bendrų pratimų ar grupinių užsiėmimų dažnai nepakanka, nes skirtingų žmonių laikysenos ar judėjimo problemų priežastys gali būti labai nevienodos.
„Hila“ reabilitacijos ir sporto medicinos centre prieš sudarant gydymo planą vertinama paciento laikysena, judesių amplitudės, raumenų jėga, kūno biomechanika, atliekami funkciniai testai. Toks išsamus ištyrimas padeda tiksliau suprasti, kokie sutrikimai lemia skausmą ar judėjimo apribojimus, ir parinkti individualiai pritaikytą gydymą.
– Kodėl universalių pratimų ar bendrų mankštų ne visada pakanka?
– Nemažai žmonių prieš kreipdamiesi į specialistus jau būna išbandę įvairias mankštas ar grupinius užsiėmimus, tačiau ne visada sulaukia laukiamo rezultato. Pati mankšta savaime nėra blogai, tačiau kartais žmogui tiesiog reikia kitokio krūvio ar tikslingesnio darbo. Vienam svarbiau stiprinti tam tikras raumenų grupes, kitam – gerinti judesių kontrolę ar kvėpavimo mechaniką. Todėl pirmiausia reikia suprasti, kas konkrečiai lemia problemą.
– Vienas metodų, taikomų gydant skoliozę, yra Schroth metodika. Kuo ji paremta?
– Schroth metodika, kuri taikoma ir „Hila“ centre Klaipėdoje, yra konservatyvus gydymo metodas, naudojamas skoliozės progresavimui stabdyti. Joje daug dėmesio skiriama individualiai kūno asimetrijai – pagal tai parenkami korekciniai pratimai, kvėpavimo principai ir laikysenos valdymo strategijos. Siekiama, kad žmogus ne tik atliktų pratimus, bet išmoktų sąmoningai kontroliuoti savo laikyseną įvairiose kasdienėse situacijose.
– Kokius didžiausius pokyčius paauglių stuburo sveikatai šiandien daro kasdieniai įpročiai?
– Didelę įtaką sveikam stuburui turi kasdienis judėjimas. Šiandien vaikai daug laiko praleidžia sėdėdami – mokykloje ir prie kompiuterių. Todėl svarbu, kad judėjimas taptų natūralia dienos dalimi ir paaugliai turėtų daugiau aktyvesnio laisvalaikio.
– Kokias pagrindines prevencijos taisykles išskirtumėte tėvams?
– Prevencijoje ne mažiau svarbus ir bendras judėjimo įpročių formavimas. Reikėtų mažinti ilgalaikes statines padėtis ir skatinti įvairesnį judėjimą. Kuo daugiau vaikas juda skirtingose situacijose – žaidžia, bėgioja, keičia padėtis – tuo geriau formuojasi raumenų balansas ir laikysenos kontrolė.
Klaipėdoje neseniai duris atvėrė naujas reabilitacijos ir sporto medicinos centras „Hila“, kuriame pacientai konsultacijoms ir užsiėmimams šiuo metu gali patekti be ilgų laukimo eilių. Centre pacientams siūlomos individualizuotos reabilitacijos ir kineziterapijos paslaugos. Tarp jų – ir specializuota vaikų laikysenos gydymo programa, skirta laikysenos sutrikimų bei stuburo deformacijų prevencijai ir korekcijai. Programoje taikomi individualūs vertinimai, funkciniai testai bei šiuolaikiniai kineziterapijos metodai.
Daugiau apie programą skaitykite čia.
Daugiau apie „Hila“ centrą Klaipėdoje skaitykite čia.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą