Norite būti sveikesni? Išmokite ilsėtis

- Ar lietuviai moka ilsėtis?

- Moka, bet visuomet prieš atostogas verta atlikti namų darbus, kad tikrai ilsėtumėmės, o ne tektų gelbėtis nuo sveikatos sutrikimų. 

Ypatingą dėmesį turėtume skirti pasiruošimui kelionei su vaikais. Šaltuoju ir tamsiuoju metu laiku mūsų oda ilsisi, ji negauna pakankamai saulės spindulių, organizmas nustoja gaminti melaniną, kuris ir apsaugo mus nuo žalingų ultravioletinių spindulių poveikio. 

Todėl išvykus į šiltus kraštus ir staigiai pasikeitus temperatūrų skirtumui - padidėja rizika nudegti, ypač mažiems vaikams, nes jų oda yra plona, ji - jautresnė.

Egzotinių šalių mėgėjams, norintiems išvengti nemalonių staigmenų, rekomenduojama prieš kelionę pasidomėti, kokie skiepai yra būtini. 

Yra šalių, į kurias net neįleidžiama, jei nesi pasiskiepijęs privalomaisiais - į tą šalį atvykstantiems svečiams - skiepais, pavyzdžiui, nuo geltonojo drugio. 

Atvykęs nepasiskiepijęs asmuo privalo pasiskiepyti vietoje, po vakcinacijos jam taikomas karantinas ir tik tuomet jis gali keliauti po šalį. Nepasiskiepijus gali sugriūti visi atostogų planai.

Keliaujantiems su vaikais labai svarbus dalykas - pirmosios pagalbos vaistinėlė, kurios turinį nuolat reikia atnaujinti ir pasirūpinti, kad joje būtų reikalingiausios pirmosios pagalbos priemonės: pleistriukai, bintas, vaistai nuo karščiavimo, slogos, alergijos bei (individualiu atveju) nuolat vartojami, gydytojo paskirti vaistai.

Ne veltui sakoma: vanduo - gyvybės šaltinis. Tiek kasdien, tiek ir kelionėse labai svarbu gerti pakankamai skysčių, nes viena iš bendro nuovargio, galvos skausmo, svaigimo, dažno pulso priežasčių gali būti nepakankamas skysčių vartojimas. 

Svečioje šalyje vietiniai yra pripratę prie vietinės mikrofloros terpės, o turistai - ne, todėl gali susirgti ar net apsinuodyti, taigi viešint svečiose šalyse rekomenduotina vandenį gerti iš buteliukų, ne iš čiaupo, atsakingai rinktis tinkamai paruoštą maistą.

- Daug žmonių į keliones ima rankų dezinfekcinį skystį, gelį. Kiek tai gelbėja?

- Pats geriausias būdas apsisaugoti nuo bakterijų - kruopščiai ir dažnai plauti rankas su muilu. Įsivaizduokite, rankos purvinos, ant jų užpilate dezinfektantą, o juk purvas niekur nedingta, jis vis tiek lieka. Todėl ypač prieš valgant rankas reikia nusiplauti muilu, ir tik tada dezinfekuoti. Kitu atveju, nauda tampa abejotina.

- O kaip nepamesti galvos išsiilgus atostogų, ir nepulti visko semti iškart - saulės, pramogų, maisto...

- Vadinamasis aukso vidurys turi galioti visur, net ir atvykus į svetimą šalį. Vos tik atvykę - nenerkite stačia galva į pramogas, juk mūsų organizmas ruošiasi žiemai, jis greitai nesiadaptuoja. Leiskite organizmui pereiti į atostogų režimą palengva, juk atostogomis reikia mėgautis neskubant.

Įsivaizduokite, visą laiką žmogus sėdėjo biure, nesportavo ir per atostogas kažkur nuvykęs staiga pradeda aktyvią veiklą. Natūralu, kitą dieną jis iš lovos neatsikels, nes organizme susiformuoja pieno rūgštis ir atsiranda raumenų skausmas. 

Todėl jei būdami Lietuvoje aktyviai nesportavote, nereikia iškart kopti į kalnus, nes kitą dieną galite tiesiog neatsikelti iš lovos. Atsargiems reikia būti ir su aštriais patiekalais, alkoholiniais gėrimais.

Žmonės iš kelionių, būna, grįžta persikaitinę saulėje, blogai jaučiasi, vargina galvos skausmai, kai kurie net vemia. 

Turbūt visi žino, kad kuo arčiau pusiaujo keliaujame, tuo saulės aktyvumas didesnis. Jeigu pavėsyje temperatūra yra 30 laipsnių karščio, tai saulėje ji gali būti 50 ir daugiau laipsnių karščio.

Visiems saulės mėgėjams patariu nepersistengti mėgautis saulės voniomis ir rekomenduoju degintis pavėsyje, turėkite omenyje, kad prie jūros ultravioletiniai spinduliai atsispindi nuo vandens paviršiaus ir mes jų pakankamai galime gauti sėdėdami po skėčiu, todėl įdegti, bet ne nudegti, galima net ir pavėsyje. Tokiu atveju mažėja pavojus perkaisti, gauti saulės smūgį.

- Kaip pratinti vaikus prie atostogų režimo?

- Pirmiausia turbūt reikia atsižvelgti į paties vaiko brandą. Jei vaikas mažesnis, dar prieš kelionę jam reikia paaiškinti, pasakyti, kokia tai bus kelionė, kad važiuosime į oro uostą, skrisime lėktuvu, atvykus bus jūra, saulėje per daug nebūsime, tepsimės kremais ir panašiai. 

Keliaujant su vaikais, natūralu, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama prevencijai: rankų higienai, atidesniam maisto pasirinkimui - juk vaikai jautrūs žarnyno infekcijoms; buvimo saulėkaitoje ribojimui, pakankamam skysčių suvartojimui ir t.t.

- Apskritai 20 darbo dienų žmogui pakanka atostogų?

- Vienareikšmiško atsakymo nėra, kiekvienas asmuo yra labai individualus. Vieniems žmonėms pakanka dviejų savaičių, kitiems ir mėnesio gali būti per mažai.

Labai dažnai poilsis priklauso nuo to, ką mes per atostogas veikiame. Jeigu žmogus pasiruošia ir pailsi, vadinasi jam užtenka tų dienų. 

Svarbiausia, kad poilsis būtų kokybiškas. Jei atostogaujate, tai atostogaukite, išjunkite telefonus, nesėdėkite prie kompiuterių, televizorių, dažniau būti gryname ore.

- Kiek svarbu žmogui pakeisti aplinką?

- Kiekvienas mėgsta ilsėtis skirtingai, vieni važiuoja slidinėti į kalnus, kiti nori gulėti paplūdimy. 

Nepriklausomai nuo pomėgių, patarčiau visiems atostogų metu išvykti kažkur nors trumpam pagal galimybes. Aplinkos pakeitimas labai gerai veikia smegenis - leidžia atitrūkti nuo rūpesčių.

- Yra žmonių, kurie apskritai neturi atostogų, pavyzdžiui, ūkininkai. Kaip jiems atsiliepia tokia gyvenimo praktika?

- Nors Lietuvoje atostogų era prasidėjo gana vėlai, tik XIX a. pabaigoje, tačiau atostogų ir poilsio reikia be išimties visiems, nepriklausomai nuo žmogaus profesijos ar gyvenimo būdo. 

Mes, medikai, pastebime, kad tokie - kelerius metus be poilsio gyvenantys - žmonės anksčiau ar vėliau kreipiasi į mus pagalbos. 

Tai patys blogiausi pacientai ta prasme, kad jie visą gyvenimą dirbo, jautėsi gerai, lėtinis nuovargis kaupėsi, jie visai nekreipė dėmesio į sveikatos problemas. 

Ir nutinka taip, kad netikėtai, staiga, iš pažiūros visai sveiką žmogų ištinka, pavyzdžiui, infarktas ar jis net miršta. Pastebima, kad žmonės, susireguliavę darbo ir poilsio režimą, turi mažiau sveikatos problemų.

- Ar lytis turi įtakos žmogaus sveikatos problemoms, galbūt kažkuri lytis serga mažiau?

- Deja, bet serga tiek vyrai, tiek ir moterys. Vaisingo amžiaus moterys galbūt serga rečiau (dėl moteriškų lytinių hormonų įtakos), pastebėkite, moterys, auginančios mažus vaikus, dažniau būna ištvermingesnės, nes gamta taip sudėliojusi, jog moteris galėtų išauginti vaikus, tačiau po menopauzės jų sveikatos situacija susilygina su vyrų ir procesai tampa tokie patys.