Papasakojo, kokius simptomus sukelia abstinencija ir kuo ji skiriasi nuo pagirių

„Abstinencija gali pasireikšti, kai žmogus, reguliariai vartojęs alkoholį, nikotiną, kitas psichoaktyviąsias medžiagas, staiga nutraukia vartojimą arba jį reikšmingai sumažina. Abstinencijos rizika priklauso nuo vartojimo pobūdžio, trukmės, medžiagos ir individualių organizmo ypatumų. Jos simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriais atvejais – ypač nutraukus tam tikrų medžiagų vartojimą – kelti pavojų gyvybei ir reikalauti skubios medicininės pagalbos“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Abstinencijos gydymo skyriaus vedėja Jolanta Jonkuvienė.

Jos teigimu, žmonės, ypač kalbėdami apie alkoholio vartojimą, neretai painioja pagirias ir abstinenciją, nors tai yra skirtingos būklės. Pagirios dažniausiai atsiranda po gausaus alkoholio vartojimo dėl tiesioginio jo poveikio organizmui ir skilimo produktų, o simptomai paprastai praeina per 24 valandas. Abstinencija pasireiškia dėl organizmo, ypač centrinės nervų sistemos, prisitaikymo prie nuolatinio psichoaktyviosios medžiagos poveikio, kai žmogus, kuriam yra susiformavusi fizinė priklausomybė medžiagai, sumažina arba nutraukia jos vartojimą.

Svarbu žinoti, kad turintiems fizinę priklausomybę nuo alkoholio ankstyvieji abstinencijos simptomai gali prasidėti dar mažėjant alkoholio koncentracijai kraujyje, todėl praktiškai ne visada lengva atskirti pagirias nuo prasidedančios abstinencijos.

Trunka nuo kelių dienų iki savaičių

Specialistė pasakoja, kad abstinencijos simptomai pasireiškia ne tik per fizinę savijautą, bet ir per emocijas, miegą, mąstymą. 

„Kartais manoma, kad abstinencija yra sudėtinga tik dėl itin nemalonių fizinių simptomų, tokių kaip stiprus kūno drebulys (tremoras), gausus prakaitavimas, šaltkrėtis, padažnėjęs širdies plakimas, pykinimas, vėmimas, galvos ir raumenų skausmai ir pan. Tačiau fizinė savijauta yra tik viena dalis. Žmogui taip pat gali sutrikti miegas, kankina košmarai, pasireiškia sunki nemiga. Kyla stiprios emocijos: nerimas, dirglumas, pykčio protrūkiai, emocinis tuštumos jausmas. Taip pat tampa sunku sutelkti dėmesį ar priimti bet kokius sprendimus, suprastėja atmintis“, – vardija J. Jonkuvienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų abstinencijos simptomai skiriasi. Alkoholio abstinencija dažniausiai pasireiškia rankų drebuliu, prakaitavimu, nerimu, pykinimu, o sunkesniais atvejais gali pasireikšti haliucinacijos, traukuliai ar delyras („baltoji karštligė“). Opioidų abstinencijai būdingi raumenų ir kaulų skausmai, prakaitavimas, nerimas, nemiga, pykinimas, viduriavimas ir stiprus potraukis vartoti medžiagą. Kanabinoidų abstinencija dažniausiai pasireiškia dirglumu, miego sutrikimais, nerimu ir sumažėjusiu apetitu. Nutraukus stimuliuojančių medžiagų vartojimą gali atsirasti ryškus nuovargis, prislėgta nuotaika, padidėjęs mieguistumas ar kiti miego sutrikimai. Nikotino abstinencijai būdingas dirglumas, stiprus noras rūkyti, koncentracijos sunkumai ir padidėjęs apetitas. 

Abstinencijos simptomų stiprumas priklauso nuo vartotos medžiagos, vartojimo trukmės ir intensyvumo. Kuo ilgiau ir intensyviau ji vartota, tuo stipresni neuroadaptaciniai pokyčiai susiformuoja centrinėje nervų sistemoje, tad nutraukus vartojimą šių pokyčių kompensavimas lemia abstinencijos simptomus, kurie gali būti sunkesni ir trukti ilgiau.

„Ūminė fizinė abstinencijos fazė paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo vartotos medžiagos. Kai kuriems asmenims gali pasireikšti užsitęsę abstinencijos simptomai, kurie siejami su ilgalaikiais centrinės nervų sistemos adaptaciniais pokyčiais. Šiuo laikotarpiu gali periodiškai pasireikšti nerimas, miego sutrikimai, emocinis nestabilumas ar potraukis vartoti, ypač esant stresui, nuovargiui ar kitoms aplinkybėms. Šių simptomų trukmė ir intensyvumas labai individualūs ir gali svyruoti nuo savaičių iki mėnesių, o kai kuriais atvejais – ilgiau“, – kalba specialistė.

Nesiimti savigydos „tuo pačiu“

Savo jėgomis ištverti abstinencijos simptomus gali būti sudėtinga, todėl J. Jonkuvienė pataria dar prieš atsisakant vartojimo pasikonsultuoti su specialistais, į juos kreiptis ir tuo atveju, jei simptomai pasireiškia itin sunkiai, ypač nutraukus alkoholio ar raminamųjų preparatų vartojimą.  

Rekomenduotina gerti daug skysčių, nes vanduo, mineralai ir elektrolitai padeda išvalyti toksinus ir apsaugo nuo dehidratacijos. Patartina laiką leisti kuo ramesnėje aplinkoje, vengti triukšmo, ryškios šviesos ir streso, nes nervų sistema, nebepatirianti psichoaktyviųjų medžiagų poveikio, yra itin jautri. Svarbi ir emocinė parama, tad artimųjų palaikymas ir supratingumas yra reikšmingi.

„Ko tikrai negalima daryti, tai imtis savigydos „tuo pačiu“ – švelninti simptomus mažomis dozėmis alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Tai iškart grąžina į vartojimo ratą. Negalima ignoruoti pavojingų ženklų: delyras, traukuliai ar haliucinacijos yra kritinė būsena ir negalima laukti, kol praeis savaime. Taip pat simptomams švelninti griežtai negalima vartoti raminamųjų vaistų be gydytojo paskyrimo, nes vartojami savo nuožiūra jie gali greitai tapti naujos priklausomybės priežastimi. Be to, tinkamą medikamentą ir dozę gali paskirti tik gydytojas“, – sako pašnekovė. 

J. Jonkuvienės teigimu, RPLC abstinencija gydoma stacionare, kur, esant poreikiui, gydytojas skiria ir medikamentus, reguliuojančius širdies veiklą, miegą, mažinančius nerimą, o slaugos personalas visą parą stebi paciento gyvybinius rodiklius. Gydymo trukmė gali skirtis – dažniausiai ji trunka iki maždaug 14 dienų esant alkoholio abstinencijai ir iki maždaug 21 dienos atsisakius narkotinių medžiagų, tačiau tai priklauso nuo individualios paciento būklės ir simptomų sunkumo. 

„Abstinencijos simptomų suvaldymas nėra lygu pasveikimui nuo priklausomybės. Tai pirmas žingsnis, kuris be tolesnio gydymo neefektyvus. Todėl pacientams teikiame ir psichosocialinę pagalbą – kai fizinė būklė stabilizuojasi, įsitraukia psichologai, ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai. Vyksta individualios konsultacijos ir grupiniai užsiėmimai, ruošiantys pacientą tolesniam sveikimui, pasirenkant stacionarinę psichosocialinę reabilitaciją arba „Minesotos“ programą“, – aiškina ji. 

Jei po mėnesių ar metų, baigus gydymą, vėl pasireiškia nerimas, nemiga ar potraukis vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, žmogus gali kreiptis ambulatorinių paslaugų: į gydytoją psichiatrą dėl grįžtančių ar užsitęsusių simptomų įvertinimo ir gydymo, į psichologą dėl simptomų atpažinimo ir galimo atkryčio prevencijos. Prireikus taikomas individualiai parinktas gydymas, apimantis tiek psichoterapines, tiek medikamentines priemones. 

Taip pat rekomenduotina lankyti Lietuvoje veikiančias savitarpio pagalbos grupes, tokias kaip anoniminiai alkoholikai ar anoniminiai narkomanai, ilgalaikėje perspektyvoje padedančias išbūti su galimu atkryčiu saugioje aplinkoje.