Per karantiną lietuviai priaugo per 2 milijonus kilogramų: dietologė E.Gavelienė pataria, kaip sveikai mesti svorį

Ko gero, pasaulyje nėra žmogaus, kuris nebūtų bent kartą gyvenime išbandęs vienokios ar kitokios dietos. Vieni skaičiuoja kalorijas, kiti renkasi vegetariškus patiekalus, išbando dietas pagal kraujo grupes ar net pagal zodiako ženklus.

Visgi dažniausiai tokios dietos norimo rezultato neduoda, todėl dietologė Edita Gavelienė dalijasi patarimais, kaip suvaldyti kūno masę.

Šį sekmadienį TV8 eteryje rodomoje medicinos laidos „Sveikas rytojus“ rubrikoje „Gamtos ir mokslo galia“ bus kalbama apie žarnyno sveikatą ir jame esančias naudingas bakterijas, kaip jos gali pagerinti maistinių medžiagų virškinimą, įsisavinimą ir kartu stiprinti imuninę sistemą.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad per karantino laikotarpį lietuviai priaugo daugiau nei 2 milijonus kilogramų kartu sudėjus. Dietologė Edita Gavelienė sako, kad įdomu tai, jog svorio priaugo tik tie, kurie ir anksčiau turėjo bėdų dėl antsvorio.

„Gydant nutukimą, susiduriant su pacientais ir pradedant kalbėti apie jų mitybą, viena iš pagrindinių temų yra tai, kad jie neturi laiko, neturi galimybių reguliariai pavalgyti ir dėl didelio užimtumo, didelės darbo apimties negali tinkamai maitintis.

Pandemijos fone buvome visi uždaryti namuose, kur įgavome visas sąlygas organizuoti tiek savo, tiek savo artimųjų maitinimąsi reguliariai.

Klinikinės studijos atskleidė rezultatus, kad karantino metu daugiausiai kūno masė padidėjo asmenims, kurie ir taip turėjo jau bėdų, koreguodami kūno masę ir jau turėjo pirmąsias nutukimo stadijas“, - laidoje tvirtins VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė med. m. dr. Edita Gavelienė.

Gydytoja tvirtina, kad kūno masės kontrolė priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl gydytojai dietologai niekada neakcentuoja vien mitybos. Pasaulinės gairės nurodo, kad sergančiojo nutukimu gydymas yra kompleksinis ir ilgalaikis.

Tai tęstinis gydymas, kurio rezultatas skaičiuojamas praėjus dvejiems metams. Vis tik, E. Gavelienė neslepia apmaudo, kad visuomenėje vis dar ypač akcentuojamas liesumas.

Gydant nutukimą svarbiausia pasiekti tokią kūno masę, kuri būtų palanki žmogaus sveikatai, ir todėl ypač svarbus vienas faktorius, kurį žmonės dažnai pamiršta.

„Sveikatai palankiausia yra išlaikyti kūno masės stabilumą, o sveikatai nepalankiausi yra kūno masės svyravimai. Mažinant svorį visuomet mažėja ne tik riebalinis, bet ir raumeninis audinys.

Kai svoris grįžta, dažniausiai jis grįžta riebalinio audinio sąskaita. Būtent kūno riebėjimas yra sveikatai ženkliai nepalankesnis, todėl ir patariama žmonėms visuomet apsispręsti, kuris svoris, kuri kūno masė yra emociškai, fiziškai ir pagal sveikatą priimtiniausia ir ją stengtis išlaikyti“, - pasakos E. Gavelienė.

Ar žmogaus organizmas yra linkęs kaupti riebalinį audinį, priklauso ir nuo žarnyno mikrobiotos. Tai mikroorganizmų visuma, kuri sukuria specialią terpę žmogaus žarnyne.

Jame gyvenančios naudingos bakterijos ypač svarbios, jos užtikrina gerą žarnyno veiklą, o kartu ir viso organizmo aprūpinimą naudingomis medžiagomis. Jei žarnyno mikroflora prasta, sutrinka imuniteto reguliavimas ir didėja imlumas infekcijoms bei lėtiniams uždegimams.

„Žarnynui palankios bakterijos turi gauti tam tikras maistines medžiagas, ir gydytojai dietologai gali šiek tiek įsikišti į žmogaus mikrofloros auginimą, keisdami mitybą.

Vienas iš svarbių komponentų yra tam tikras skaidulų kiekis: racione turi būti pakankamai daržovių, vaisių ir uogų, ypač spalvotų, nes kuo daugiau spalvų, tuo daugiau naudos iš daržovių ir vaisių“, - patarimais dalysis gydytoja.

Mokslininkai nustatė, kad augaliniams produktams spalvą, skonį ir kvapą suteikia polifenoliai. Tai natūralios cheminės medžiagos, kurių gausu žolelėse, prieskoniuose, vaisiuose, daržovėse, arbatžolėse.

Pasak Kembridžo universiteto profesoriaus onkologo Roberto J. Thomo, polifenoliai turi tiesioginę sąveiką su žarnyno sveikata, nes maitina ir stiprina gerąsias bakterijas. Tačiau medikai atkreipia dėmesį, jog klaidinga manyti, kad per vasarą galima prisivalgyti tiek uogų ir vaisių, kad naudingų medžiagų užtektų visiems metams.

„Jeigu ilgesnį laiką buvo vartojami antibiotikai ar patiriamas didelis stresas, šiose situacijose galime sau padėti, pasirinkdami tinkamą maistą ir papildomai įtraukdami į mitybą prebiotikų.

Kalbant apie probiotikus, jų gausu ir mūsų maiste, ypač raugintuose produktuose, tereikia įtraukti juos į racioną. Galime rinkits ir probiotikų preparatus, tiktai renkantis juos reikia atkreipti dėmesį į tai, koks yra sąstatas bakterijų jame ir kiek tų bakterijų yra tame probiotike“, - pasakos E. Gavelienė.

Jungtinės Karalystės mokslininkai, žarnyno ir imuninės sistemos darbui gerinti sukūrė specialų probiotikų mišinį iš penkių yourgut laktobacillus probiotinių bakterijų štamų su prebiotiku inulinu ir vitaminu D3.

Ypač svarbu tai, kad gerosios bakterijos žmogaus organizme konkuruoja dėl vietos ir maisto medžiagų, taip neleisdamos įsitvirtinti sveikatai kenksmingoms bakterijoms. Be to, gerosios bakterijos formuoja papildomą fizinį barjerą, kuris saugo burnos ir žarnyno gleivinę nuo patogeninių bakterijų invazijos.

„Mes neužmušam kitų bakterijų, mes tiesiog sukuriam palankią aplinką, nes žinome, jog toks maistas yra tinkamas gerosioms bakterijos, ir jos, gyvendamos komfortiškai, nebeleidžia blogosioms bakterijoms įsijausti ir atlikti savo blogąjį darbą. Taip mūsų organizmas gali funkcionuoti, nepatirdamas negalavimų“, - laidoje pasakos E. Gavelienė.

Kaip pagerinti bendrą organizmo savijautą, sustiprinti imunitetą ir užtikrinti efektyvų žarnyno darbą – jau šį sekmadienį, 12 val. per TV8!

„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!

Sidebar placeholder