Pirmoji pagalba vaikams: kada pakanka stebėti namuose, o kada skubiai kreiptis į gydytoją?

„Viena dažniausių tėvų klaidų – pernelyg susitelkti į vieną simptomą, pavyzdžiui, aukštą temperatūrą, ir neįvertinti bendros vaiko būklės. Kur kas svarbiau stebėti, ar atžala išlieka aktyvi, domisi aplinka, žaidžia, geria pakankamai skysčių ir šlapinasi kaip įprastai. Jei išgėrus temperatūrą mažinančių vaistų vaikas vėl tampa žvalus, dažniausiai panikuoti neverta. Taip pat nerimą ne visuomet turėtų kelti vienkartinis vėmimas, trumpalaikis viduriavimas ir bėrimas be kitų simptomų“, – tikina N. Vyšniauskaitė.

Dėmesys būklės pokyčiams

Karščiuojant vaikui geriausia duoti paracetamolio ar ibuprofeno tuomet, kai temperatūra pakyla virš 38,5 laipsnių arba vaikas jaučiasi blogai. Taip pat svarbu neperkaitinti vaiko – nurengti storesnius drabužius, nekloti sunkiomis antklodėmis ir dažnai girdyti mažais gurkšneliais. 

„Sloguojant naudinga plauti nosį izotoniniu jūros vandeniu ir pašalinti gleives, o kosint gali padėti vėsus, drėgnas oras bei inhaliacijos su fiziologiniu tirpalu. Esant gerklės skausmui naudinga rinktis minkštą, nekarštą maistą bei naudoti uždegimą ir skausmą mažinančias priemones“, – pratęsia vaikų ligų gydytoja.

Ji priduria, kad į gydytoją vertėtų kreiptis, jei karščiuoja jaunesnis nei trijų mėnesių kūdikis, temperatūra laikosi ilgiau nei tris paras, vaikas atsisako gerti skysčius ar tampa neįprastai vangus. Skubi pagalba naudinga ir tuomet, kai vaiką sunku pažadinti, su juo nepavyksta užmegzti kontakto, jis nereaguoja į aplinką, dūsta, kvėpuoja labai dažnai ar dejuoja. Ypač pavojingas požymis – ant odos atsiradusios tamsiai raudonos dėmelės, kurios neišnyksta jas prispaudus. Nedelsiant kreiptis pagalbos svarbu ir pasireiškus traukuliams, sąmonės sutrikimams ar stipriems pilvo skausmams.

Kada pilvo skausmas gali signalizuoti rimtą problemą?

Nemažai klausimų tėvams kyla ir dėl vaiko pilvo skausmų, vėmimo ir viduriavimo. Dažniausiai pilvo skausmas būna susijęs su virškinimo sutrikimais ir praeina pasišalinus dujoms ar pasituštinus. Tačiau jei maudimas prasideda aplink bambą, vėliau persikelia į dešinę apatinę pilvo dalį, nepraeina kelias valandas arba vaikas neleidžia prisiliesti prie pilvo, geriausia kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją.

„Sunerimti verta ir tuomet, jei vaikas pradėjo vemti praėjus kelioms valandoms ar dienoms po nukritimo ar stipraus sumušimo. Skubi gydytojo konsultacija praverstų ir tada, jei vėmalai yra žalios ar tamsiai rudos spalvos arba vaikas vemia fontanu“, – aiškina N. Vyšniauskaitė.

Viduriuojant didžiausią pavojų kelia skysčių netekimas, todėl svarbu dažnai girdyti vaiką ir stebėti jo būklę. Nerimą taip pat galėtų kelti kraujas ar gleivės išmatose, nes tai gali signalizuoti bakterinę infekciją ar žarnyno pažeidimą. Juodos išmatos gali būti kraujavimo viršutinėje virškinamojo trakto dalyje požymis.

Traumos: svarbiausia nepadaryti daugiau žalos

Kasdienybėje neišvengiama ir įvairių traumų. Nusibrozdinus ar susižeidus žaizdą geriausia nuplauti po vėsiu tekančiu vandeniu, dezinfekuoti ir uždengti steriliu tvarsčiu ar pleistru. Sumušus pažeistą vietą naudinga 10–15 minučių šaldyti, ledo nededant tiesiai ant odos. Nudegus pažeistą vietą vertėtų kuo greičiau vėsinti po tekančiu vandeniu, tačiau netepti sviestu, aliejumi ar kitais riebalais bei nepradurti susidariusių pūslių.

„Viena dažniausių klaidų teikiant pirmąją pagalbą – bandymas gydyti nudegimus įvairiais naminiais būdais. Taip pat pavojinga užspringus aklai kišti pirštus į vaiko burną ar po galvos traumos nekreipti dėmesio į pakitusią jo savijautą. Visais atvejais svarbu išlikti ramiems, stebėti vaiko būklę ir žinoti, kokiais atvejais kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – Vilkaviškio šeimos klinikos „Meliva“ vaikų ligų gydytoja N. Vyšniauskaitė.

Ji primena, kad kiekvienuose namuose verta turėti dezinfekavimo priemonių, sterilių tvarsčių, pleistrų, elastinį tvarstį. Ne mažiau svarbios priemonės yra ir termometras, vaistai nuo karščiavimo bei oralinės rehidratacijos tirpalai.