Po operacijos svarbu ne tik pasveikti: kineziterapeutas įvardija 8 klaidas, kurios gali trukdyti sveikimui

„OST Klinika“  kineziterapeutas Domantas Feoktistovas pastebi, kad sveikimo procesą kartais apsunkina ne pati operacija, o tai, kaip žmogus elgiasi po jos. 

„Vieni pacientai, vos pasijutę geriau, stengiasi kuo greičiau grįžti prie ankstesnio krūvio. Kiti, priešingai, bijo judėti ir pernelyg ilgai save saugo. Reabilitacijoje svarbiausia rasti individualų balansą“, – pasakoja Domantas Feoktistovas. Taigi, kokios klaidos po operacijos pasitaiko dažniausiai ir kodėl jų verta vengti?

1. Per greitai grįžtama prie įprasto fizinio aktyvumo

Kai skausmas sumažėja ir savijauta pagerėja, natūraliai norisi kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo. Tačiau geresnė savijauta nebūtinai reiškia, kad audiniai jau pasiruošę ankstesniam fiziniam krūviui. „Tai, kad žmogui nebeskauda arba skauda mažiau, dar nereiškia, kad organizmas jau pasiruošęs tokiam pačiam krūviui kaip prieš operaciją“, – pabrėžia „OST Klinika“ kineziterapeutas D. Feoktistovas.

Per ankstyvas grįžimas prie intensyvaus sporto, sunkaus fizinio darbo ar didesnio krūvio gali sukelti skausmą, patinimą ar papildomą gyjančių audinių dirginimą. Todėl svarbu vertinti ne tik tai, „kaip jaučiuosi šiandien?“, bet ir tai, kaip organizmas reaguoja į krūvį bei kaip funkcija keičiasi laikui bėgant. Sveikimas nėra lenktynės – krūvis turėtų būti didinamas palaipsniui.

2. Manoma, kad kineziterapija reikalinga tik tol, kol skauda

Sumažėjęs skausmas yra geras ženklas, tačiau skausmo nebuvimas ir visiškai atsistačiusi funkcija nėra tas pats. Po operacijos gali būti sumažėjusi raumenų jėga, judesių amplitudė, koordinacija ar ištvermė. Žmogus gali jaustis gerai, tačiau atlikdamas tam tikrus judesius vis dar nesąmoningai kompensuoti silpnesnę kūno vietą. „Kineziterapijos tikslas nėra vien sumažinti skausmą. Norime, kad žmogus vėl galėtų kokybiškai judėti ir saugiai atlikti jam svarbias kasdienes ar sportines veiklas“, – aiškina Domantas Feoktistovas.

3. Reabilitacijos pratimai atliekami nereguliariai

Dar viena dažna situacija – pirmosiomis savaitėmis pratimai atliekami atsakingai, tačiau pagerėjus savijautai rutina nutrūksta. „Reabilitacijoje labai svarbus nuoseklumas. Dažnai didesnę naudą duoda reguliariai atliekama tinkamai parinkta programa, o ne retkarčiais atliekama labai intensyvi treniruotė“, – pasakoja kineziterapeutas.

Namų pratimai nėra tiesiog papildoma užduotis, kurią galima atlikti, „jeigu lieka laiko“. Jie gali būti svarbi bendro reabilitacijos plano dalis. Jeigu konkretus pratimas sukelia neįprastą ar stiprėjantį skausmą, nereikėtų jo aklai tęsti. Tokiu atveju verta pasitarti su kineziterapeutu – pratimą galima koreguoti, sumažinti krūvį arba parinkti tinkamesnę alternatyvą.

4. Skausmas ignoruojamas ir bandoma jį „išjudėti“

Po operacijos tam tikras diskomfortas gali lydėti sveikimo procesą, tačiau ne kiekvieną skausmą reikėtų priimti kaip signalą, kad tiesiog reikia dar labiau pasistengti. „Reabilitacija neturėtų būti paremta principu, kad kuo labiau skauda, tuo geriau dirbame. Skausmas yra informacija, kurią reikia įvertinti“, – sako „OST Klinika“ kineziterapeutas D. Feoktistovas.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į naują, aštrų, stiprėjantį ar neįprastą skausmą, taip pat į kitus naujus simptomus. Tokiais atvejais fizinio krūvio nereikėtų savavališkai didinti – gali būti reikalinga gydytojo konsultacija.

5. Bijant pakenkti pasirenkamas visiškas nejudrumas

Kitas kraštutinumas – baimė judėti. Po operacijos žmogus gali bijoti, kad judesys pakenks gyjantiems audiniams, todėl stengiasi kuo mažiau judėti net tada, kai gydantis specialistas jau leidžia palaipsniui didinti aktyvumą. „Baimė po operacijos yra suprantama. Tačiau svarbu žinoti ne tik tai, ko dar negalima daryti, bet ir ką jau galima pradėti daryti saugiai“, – pažymi kineziterapeutas.

Kai mediciniškai leidžiama pradėti judėti, palaipsniui didinamas fizinis aktyvumas gali būti svarbi sveikimo dalis. Ilgas nejudrumas gali prisidėti prie raumenų jėgos ir bendro fizinio pajėgumo mažėjimo.

6. Pratimai atliekami netinkama technika

Kartais žmogui atrodo, kad svarbiausia atlikti kuo daugiau pakartojimų. Reabilitacijoje dažnai svarbiau yra ne jų skaičius, o judesio kokybė. „Jeigu pratimas atliekamas kompensuojant kitu judesiu, didesnis pakartojimų skaičius nebūtinai duos geresnį rezultatą. Pirmiausia siekiame kokybiško judesio, o tada didiname krūvį“, – aiškina Domantas Feoktistovas. Netinkamai atliekami pratimai gali nereikalingai apkrauti tam tikras struktūras. Todėl pirmiausia verta išmokti taisyklingai atlikti judesį, o tik tada palaipsniui didinti pakartojimų skaičių, pasipriešinimą ar kitą krūvį.

7. Reabilitacija nutraukiama vos tik pasijutus geriau

Tai viena dažniausiai pasitaikančių klaidų. Žmogus pradeda geriau vaikščioti, ranka ar koja tampa mobilesnė, sumažėja skausmas – ir natūraliai atrodo, kad reabilitacijos jau nebereikia. „Pacientui svarbu paaiškinti, kad skausmo sumažėjimas nėra vienintelis kriterijus. Vertiname ir jėgą, judesių amplitudę, ištvermę bei tai, ar žmogus jau gali saugiai atlikti jam reikalingas veiklas“, – pasakoja „OST Klinika“ kineziterapeutas Domantas Feoktistovas.

8. Pamirštama, kad sveiksta visas organizmas

Reabilitacija – ne tik pratimai. Po operacijos organizmui reikia pakankamai energijos ir maistinių medžiagų, svarbus miegas, skysčių vartojimas ir bendra emocinė savijauta. Konkrečios mitybos ar skysčių rekomendacijos gali skirtis priklausomai nuo operacijos ir gydytojo nurodymų.

„Galime sudaryti labai gerą pratimų programą, tačiau turime matyti žmogų kaip visumą. Jeigu jis neišsimiega, yra išsekęs ar patiria didelę emocinę įtampą, tai taip pat svarbu vertinant jo galimybes ir parenkant krūvį“, – sako D. Feoktistovas. Operacija ir ilgesnis atsistatymo laikotarpis gali būti sudėtingi ir psichologiškai. Nerimas, baimė ar nusivylimas gali turėti įtakos motyvacijai bei gebėjimui nuosekliai laikytis reabilitacijos plano.

PR