Anot jos, šviežios prieskoninės žolelės naudojamos tiek pikantiškų, tiek saldžių patiekalų gamyboje, jomis gardinami net ir gėrimai.  

„Prieskonines žoleles lietuviai yra pamėgę nuo pat senų senovės: žmonės daržuose augindavo krapus, petražoles, mėtas.

Šiomis žolelėmis gardindavo įvairiausias salotas, šaltsriubes ir sriubas, mėsos ar žuvies patiekalus ar naudodavo ruošiant konservuotas daržoves bei vaisius, todėl nenuostabu, kad būtent šios žolelės pagal pardavimus vis dar rikiuojasi pirmajame populiariausių prieskonių žolelių trejetuke“, – teigia J. Sabaitienė.

Nors tradicinės ir nuo seno Lietuvoje pamėgtos žolelės vis dar yra plačiausiai naudojamos,  pastaruoju metu, pasak jos, Lietuvoje populiarėja ir iš tolimesnių kraštų atsivežtos pikantiško skonio žolelės, tokios kaip kalendra, bazilikas, čiobrelis ir rozmarinas.

Kaip teigia ekspertė, šios žolelės ne tik įvairiausiems patiekalams suteikia savito skonio, bet ir yra naudingos sveikatai. Be to, dauguma prieskoninių žolelių turi gydomųjų savybių, jose gausu antioksidantų, eterinių aliejų ir vitaminų.

Reguliarus šių nuostabių bei natūralių maisto produktų vartojimas pagerina imunitetą, padeda organizmui kovoti su mikrobais ir pašalinti toksinus.

J. Sabaitienė įvardija ir daugiau populiariausių prieskoninių žolelių gerųjų savybių ir papasakoja apie jų panaudojimo būdus.

Krapai.

Krapai – viena dažniausiai lietuvių naudojamų žolelių, kuri neretai auginama ir darže. Šis prieskonis be savo aromatinių ir skoninių savybių, taip pat pasižymi nauda sveikatai.

Krapai plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį, gerina širdies veiklą ir stiprina organizmo imuninę sistemą. Krapai puikiai tinka įvairiose daržovių salotose, jie puikiai dera mėsos ir žuvies patiekaluose.

Nekalbant apie šaltibarščius ir kitas šaltsriubes.

Petražolės.

Petražolės praturtina patiekalus ryškiu skoniu ir aromatu. Petražolėse esanti folio rūgštis yra vienas svarbiausių B grupės vitaminų, kuris naudingas širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Be to, veikia kaip veiksminga širdies, diabeto ir netgi vėžio prevencijos priemonė.

Petražolės nuo kitų prieskoninių žolelių skiriasi tuo, kad džiovinant susilpnėja jų ryškus skonis.

Todėl atsižvelgdami į gaminamą patiekalą, pasirinkite, kokiomis petražolėmis norite gardinti.

Jei patiekalas nereikalauja ryškaus žolelių skonio, galima rinktis džiovintas petražoles, tačiau, jei norisi ryškesnio skonio ir aromato, naudokite šviežias žoleles.

Mėta.

Mėta yra populiarus maisto produktų ir gėrimų ingredientas, pradedant arbatomis ir kokteiliais, baigiant padažais, salotomis ir desertais.

Mėtų įtraukimas į kasdienį racioną teigiamai veikia organizmą: gerėja virškinimas, smegenų veikla bei atmintis. Geriant mėtų arbatą mažinami peršalimo simptomai.

Be to, mėtų vartojimas gerina burnos kvapą bei sveikatą. Mat mėtos pasižymi antibakterinėmis savybėmis.

Kalendra.

Kalendra plačiai naudojama meksikiečių bei azijiečių virtuvėje. Ja gardinamos įvairiausios sriubos, salotos, buritai, kariai, takai, azijietiškų makaronų ar ryžių patiekalai.

Kalendra yra kvapni, antioksidantais turtinga bei sveikatai itin naudinga žolė.

Kalendros įtraukimas į kasdienę mitybą gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje, kovoti su infekcijomis ir gerinti širdies, smegenų virškinimo sistemos sveikatą, odos būklę.

Bazilikas.

Bazilikas itin populiarus prieskonis, kuris gerai žinomas dėl savo skoninių ir gydomųjų savybių. Bazilikų lapeliuose itin daug vitamino K, kuris palaiko normalų kraujo krešėjimą ir skatina žaizdų gijimą.

Be to, bazilikai pasižymi antibakterinėmis savybėmis – juose esantys eteriniai aliejai kartu su kitomis medžiagomis stabdo bakterijų ir mikrobų dauginimąsi.

Bazilikas ypatingai pamėgtas italų virtuvėje, jie naudoja baziliką gamindami įvairius padažus, makaronų, mėsos ar žuvies patiekaluose. Deda ant picos, brusketų.

Jais gardinami ir įvairūs kokteiliai ar limonadai. Tačiau iš šių žolelių taip pat galima pasigaminti arbatą, kuri gelbėja jaučiant sunkumą skrandyje ar sustojus virškinimui. Šviežius lapelius užpilkite karštu vandeniu ir gerkite arbatą 3 kartus per dieną tarp valgių.

Čiobrelis.

Čiobreliuose yra gausu vitamino C, taip pat tai yra ir puikus vitamino A šaltinis.

Jei jaučiate, kad prasideda peršalimas, čiobrelių arbata gali padėti jums greičiau atsigauti.

Čiobreliuose gausu ir kitų sveikatai naudingų medžiagų: vario, geležies ir mangano. Ši prieskoninė žolelė itin tinka mėsos, žuvies, paukštienos, daržovių patiekalams paskaninti.

Taip pat dera marinuojant mėsą kepimui ant grilio, ruošiant sriubas ir padažus, juo gardinami ankštinių daržovių patiekalai.

Čiobreliai taip pat naudojami ir desertų gamyboje, dedami į kokteilius ar limonadus.

Rozmarinas.

Rozmarinuose yra karnozolio rūgšties, kuri veikia kaip antioksidantas ir padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

Be to, rozmarinų lapeliai padeda sureguliuoti žarnyno mikroflorą, gerina naudingų maisto medžiagų įsisavinimą ir padeda atsikratyti toksinų.

Rozmarinais gardinamos picos, itališka duona, bulvės, lazanijos.

Jie puikiai tinka ir prie mėsos – ypač ruošiant jautienos kepsnį. Rozmarinais gardinami ir įvairūs gėrimai ar limonadai, jie ypatingai dera su apelsinais.

JUS TAIP PAT GALI SUDOMINTI:

• Sumažinti aukštą kraujo spaudimą gali ir tai, ką valgome?
• Kmynų arbata - pasakiškos jos savybės ir nauda: privalote ją gerti!
• Jos kelia nuotaiką ir stabdo senėjimo procesus: kaip jas ilgiau išlaikyti šviežias?
• Psichologė atsako: kaip maisto pasirinkimas susijęs su emocijomis
• Ką derinti tarpusavyje: 7 maisto produktų deriniai - itin naudingi organizmui