Pristatytos plaučių ligų gydymo aktualijos

Dominavo savi lektoriai

Konferencijoje daugiausiai pranešimų skaitė KUL atstovai: Pulmonologijos skyriaus vedėjas Algirdas Valavičius, Onkologijos departamento Chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas, Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas Aleksandras Bagajevas, gydytoja pulmonologė Viktorija Platonovienė, Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja doc. dr. Jūratė Gruodė, gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Girėna Slatkevičienė, infekcinių ligų gydytoja Rūta Pundinienė.

„Noras organizuoti tokius renginius kyla iš poreikio informuoti kolegas apie pulmonologijos naujienas, pristatyti Klaipėdos universitetinės ligoninės pasiekimus ir galimybes padėti pacientams. Nemažai dėmesio šių metų konferencijoje skirta naujienoms, parsivežtoms iš Europos respiratologų draugijos kongreso, kuris visuomet suteikia naujų įspūdžių. Šiemet ten pagrindinė tema buvo LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kiek mažiau kalbėta apie astmą, po to apie onkologiją, plaučių emboliją ir kitas ligas“, - pasakojo KUL Pulmonologijos skyriaus vedėjas A. Valavičius. Jis atkreipė dėmesį, kad žiniomis itin svarbu dalintis su šeimos gydytojais. Nuo pulmonologų glaudaus bendradarbiavimo su šeimos gydytojais priklauso galutinis rezultatas ir paciento sveikata. Šeimos gydytojai geriausiai susipažinę su savo pacientais, tad gali daugiau dėmesio skirti ankstyvai ligų diagnostikai ir prevencijai.

Apie gydymą – krepšinio terminais

Net tris pranešimus konferencijoje skaitęs A. Valavičius pabrėžė, kad, norint sumažinti labiausiai paplitusių plaučių ligų, tokių kaip astma ir lėtinis obstrukcinis plaučių uždegimas, atvejų skaičių, būtina orientuotis į ankstyvą diagnostiką ir kuo geresnį gydymą.

„Norisi, kad šeimos gydytojai skirtų dėmesio šių ligų prevencijai ir gydytų ne tik tuos, kuriems jau pasireiškia ligų simptomai, bet ir atkreiptų dėmesį į pacientus, kurie daug rūko, tarp giminių turi sergančiųjų šiomis ligomis. Pasaulyje ir pas mus vis labiau orientuojamasi į ankstyvą diagnostiką. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo geresni rezultatai. Ilgai sergantieji būna pavargę nuo savo ligos, o atsiradę pakenkimai – negrįžtami. Mūsų taikinys – ateinančioji karta. Skiriant daugiau dėmesio prevencijai, ateityje turėsime ir mažesnį mirtingumą nuo šių ligų“, - aiškino A. Valavičius.

Kitas svarbus dalykas – adekvatus ir tinkamas vaistų vartojimas. Pacientams būtina išaiškinti, kaip, kodėl ir kokius vaistus reikia vartoti. Plaučių ligoms gydyti skiriamos ne tabletės, tad purškiamus vaistus būtina tinkamai ir reguliariai vartoti. Priešingu atveju gydymas bus tik imituojamas, o realios naudos neduos.

Kaip svarbu tinkamai vartoti paskirtus vaistus, A. Valavičius paaiškino krepšinio terminais: laimi ne tas, kuris daug kartų įmeta į krepšį. Laimi tas, kuris gina krepšį nuo užpuolikų.

COVID-19 pandemija - ne paskutinė?

Gydytoja pulmonologė V. Platonovienė, skaičiusi pranešimą apie plaučių pažeidimus nuo COVID-19, pripažino, kad šiemet dalintis tokiomis žiniomis gerokai lengviau nei prieš metus, kai šia tema trūko informacijos visame pasaulyje. Ji pastebėjo, kad dabar tyrimai dėl COVID-19 palikti savieigai, tad nustatomas kur kas mažesnis sergančiųjų skaičius. Nepaisant to, susidūrusiųjų su šia infekcija – itin daug. Naujausiais duomenimis, COVID-19 infekcija Lietuvoje užsikrėtė daugiau nei 1 mln. gyventojų, kai kurie jų – ne po vieną kartą.

10–20 proc. persirgusiųjų lieka ilgalaikių reiškinių, kurie gali būti jaučiami nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Praėjus 12 mėnesių nuo užsikrėtimo ir atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą, pastebimi radiologiniai pakitimai. Pasak V. Platonovienės, kompiuterinės tomografijos tyrimas yra labai svarbus vertinant COVID-19 paliktus pėdsakus.

Gydytoja spėjo, kad sprendžiant pagal vėliau pradėjusias plisti šio viruso atmainas, COVID-19 taps mažiau kenksminga liga. Kolegės mintį pratęsė gydytoja genetikė doc. dr. J. Gruodė, skaičiusi pranešimą apie naujus COVID-19 infekcijos veidus. Ji pastebėjo, kad COVID-19 virusas dešimt kartų mažiau keičiasi nei gripo virusas.

Nepaisant to, COVID-19 pandemija visą pasaulį paveikė tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Per pastaruosius du dešimtmečius trys beta CoV porūšiai perėjo į žmones, vienas paskutiniųjų – COVID-19. Tad greičiausiai tai nebuvo paskutinioji pandemija. Pasak gydytojos genetikės, būtina tobulinti priežiūros ir stebėsenos strategijas, kad ateityje tokie įvykiai kaip paskutinioji pandemija nesukeltų tokio žalingo poveikio.

Paneigė mitus dėl alergijos

Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė G. Slatkevičienė neslėpė, kad apie COVID-19 vakcinas ir jų sukeliamą poveikį sklando nemažai mitų. Siekiant juos paneigti, gydytoja rekomendavo vadovautis oficialia informacija, kurią galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos tinklapyje www.koronastop.lt. Čia pateikiama visa informacija apie vakcinų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas.

Remdamasi pasaulio duomenimis ir savo praktika, gydytoja pastebi, kad alerginės reakcijos nuo COVID-19 vakcinos yra gana retos. Pasak G. Slatkevičienės, remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos alergologų draugijos rekomendacijomis, alergija maistui ar žiedadulkėms nėra priežastis nesiskiepyti nuo COVID-19. Siejami su vakcinomis mirčių atvejai – itin reti. Alerginės reakcijos į vakcinas nustatomos į vieną iš 1 mln. dozių. Dažniausiai nepageidaujamos reakcijos pasireiškia į gripo, tymų, geltonojo drugio vakcinas.

Pranešimų temos – įvairios ir įdomios

Konferencijos dalyvius itin sudomino pranešėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos alergologijos skyriaus vedėjo dr. Mariaus Zolubo pranešimas. Gydytojas gana filosofiškai bei nestandartiškai pažvelgė į lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymo aktualijas.

Renginyje pranešimą taip pat skaitė 20 metų veiklos sukaktį mininčio KUL Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas A. Bagajevas, apžvelgęs pasiekimus šioje srityje. Per visą laikotarpį atlikta per 8 tūkst. torakalinės chirurgijos operacijų. Per du dešimtmečius skyrius tapo mažai invazinės torakalinės chirurgijos centru Lietuvoje, kuriame dabar per 95 proc. visų operacijų atliekama videotorakoskopiniu būdu.

Infekcinių ligų gydytoja R. Pundinienė plačiau supažindino su ne taip seniai nerimą sukėlusia beždžionių raupų infekcija. Klaipėdoje kol kas nenustatytas nė vienas toks atvejis.