Profesorė apie prasidedantį žiedadulkių sezoną: alergiją gali sukelti ir iš už tūkstančių kilometrų atklydusios žiedadulkės

Žiedadulkes tyrinėjanti Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos profesorė Ingrida Šaulienė teigia, kad tipinis žiedadulkių laikas Lietuvoje prasideda maždaug nuo vasario vidurio. Šiemet pirmosios žiedadulkės fiksuotos dar sausio mėnesį, tad tuo, jog žiedadulkių ore jau yra, abejoti nereikia.

„Lietuvoje augalų žydėjimas prasideda ne vienu metu. Anksčiausiai taip nutinka pajūryje, o po 2-3 savaičių augalai pradeda žydėti ir rytinėje šalies dalyje, Vilniuje. Pavyzdžiui, jeigu šiemet kovo pradžioje Klaipėdoje ir Palangoje lazdynai jau žydėjo, tai Vilniuje tokiu metu jie dar tik pradėjo ruoštis žydėjimui. Tačiau reikia žinoti, kad žiedadulkės, susidarius palankioms oro sąlygoms, gali nukeliauti didelius, kelis tūkstančius kilometrų siekiančius atstumus, tad kelias Palanga-Vilnius joms visai netolimas. Dėl to ir Vilniuje, kur augalai dar nežydi, gali būti fiksuojamos žiedadulkės, atkeliavusios iš pajūrio ar kitų Europos šalių“, – sako prof. I. Šaulienė.

Šiuo metu Lietuvoje jau žydi alergizuojančias žiedadulkes skleidžiantys lazdynai, alksniai, tačiau kol kas žiedadulkių koncentracija dar nėra didelė. Netrukus, pasak pašnekovės, situacija turėtų pasikeisti, nes pradės žydėti gluosniai, beržai, ąžuolai, tuopos. Vėjo apdulkinamų augalų žydėjimo pikas paprastai būna balandžio-gegužės mėnesiais.

Alergizuoja žiedadulkių išskiriamas baltymas

Pasak prof. I. Šaulienės, žiedadulkių buvimas ore yra normalus gamtos reiškinys, o jos pačios yra skirtingos. Pavyzdžiui, bičių ir kitų vabzdžių apdulkinamų augalų žiedadulkės yra sunkesnės, todėl jų ore nėra, nes tam, kad plistų, jas turi pernešti vabzdžiai. Tuo tarpu augalų, kurie apdulkinami vėjo, žiedadulkės yra smulkesnės, lengvesnės ir būtent jos yra priskiriamos alergizuojančioms.

Alergiją sukeliančių augalų žiedynai paprastai yra labai neryškūs, sunkiai pastebimi, todėl dažnai žmonės net nepastebi, kad tas augalas žydi. Pašnekovė sako, kad daugelis žmonių turbūt net nėra matę žydinčio ąžuolo, nors jis iš tiesų žydi, dažnai nepastebi ir žydinčių klevų.

„Žmonės dažnai išsigąsta žydinčių šalpusnių, kiaulpienių, nes mano, kad jų pūkeliai sukelia alergiją. Pūkeliai gali mechaniškai kutenti nosį, bet tai ne alerginė reakcija. Alergiją sukelia specifinės medžiagos, reikalingos vėjadulkiams augalams, kad jie galėtų apdulkinti tos pačios rūšies augalą. Nusėdusios ant augalo, žiedadulkės išskiria šiuos junginius kaip augalo atpažinimo mechanizmą. Lygiai tas pats vyksta ir žiedadulkėms patekus į nosies gleivinę, burną, akis – išsiskiria medžiagos, daliai žmonių sukeliančios alergiją kaip organizmo pasipriešinimo reakciją“, – kalba ji.

Ar alerginė reakcija kils, priklauso nuo žiedadulkių skaičiaus viename kubiniame metre oro. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad alerginėms reakcijoms pasireikšti palanki koncentracija yra maždaug 50 ir daugiau žiedadulkių kubiniame metre oro, tačiau tai priklauso ir nuo konkretaus augalo.

Todėl svarbu, kad žmonės kuo anksčiau sužinotų apie jau prasidėjusį žiedadulkių sezoną, kol jų koncentracija dar nesukilusi iki maksimalaus lygio. Prof. I. Šaulienė atkreipia dėmesį, kad sostinės gyventojai situaciją gali pasitikrinti interaktyviame „Miesto plaučių“ žemėlapyje https://miestoplauciai.vilnius.lt/ziedadulkes/, kuriame ne rečiau nei kartą per valandą atnaujinama informacija, kokių augalų žiedadulkės sklando ore, kokia yra jų koncentracija, todėl lengva matyti ji didėja, ar mažėja, ir pagal tai rinktis būtinas alergijos prevencijos ar gydymo priemones.

„Dažnai žmonės sako, kad pažiūrės per langą ir pamatys, ar augalai žydi, ar ne, tačiau, kaip jau minėta, už lango dar gali būti žiema, o ore jau sklandyti iš kitur atkeliavusios žiedadulkės. Be abejo, žinodami, kad yra alergiški tam tikrų augalų žiedadulkėms, ir matydami juos žydinčius kieme, žmonės turėtų orientuotis pagal jų aplinkoje esančius augalus, nes skelbiami duomenys apie žiedadulkių koncentraciją yra pagal apibendrintus viso miesto, o ne konkretaus kiemo, ir dėl to gali rodyti kiek žemesnius rodiklius“, – teigia mokslininkė.

Pavojingas ambrozijų žiedadulkes atpučia vėjas

Interaktyvų miesto plaučių žemėlapį sukūrusios bendrovės „Vilniaus planas“ produkto vadovė Austė Noreikaitė pasakoja, kad šis įrankis leidžia sostinės gyventojams žiedadulkių koncentraciją jame stebėti kone realiu laiku. Šiaurės rytinėje Vilniaus dalyje bendradarbiaujant su VU Šiaulių akademijos mokslininkais prieš kelerius metus įrengtas išmanus matuoklis išmatuoja bioaerozolių koncentraciją ore, o jos duomenys kas valandą atnaujinami miesto plaučių žemėlapyje.

„Yra skelbiami aukštu alergeniškumu pasižyminčių augalų žiedadulkių koncentracijos duomenys, kurie atnaujinami kas valandą. Tokia informacija aktuali žiedadulkių alergenams jautriems žmonėms tiek įsibėgėjus žiedadulkių sezonui, tiek jam dar neprasidėjus, nes leidžia pastebėti, kokių augalų žiedadulkių pradeda atsirasti. Pavyzdžiui, nors šiuo metu bendra žiedadulkių įsijautrinimo rizika yra žema, panagrinėjus kelių pastarųjų dienų duomenis matyti, kad ore jau fiksuojamos pavienės alksnių ir lazdynų žiedadulkės“, – teigia A. Noreikaitė.

Be Lietuvoje įprastų alksnių, lazdynų, beržų, miglinių augalų ar kiečių, interaktyviuose miesto plaučiuose yra išskirti ir augalai egzotiniu pavadinimu – ambrozijos. Išvaizda į kietį panašūs augalai Lietuvoje kol kas neauga, tačiau kaip invaziniai, atkeliavę iš Šiaurės Amerikos, yra paplitę Europoje.

Pasak prof. I. Šaulienės, Vilniaus krašte yra nemaža tikimybė susidurti su šių augalų žiedadulkėmis.

„Jau apie 20 metų atlikdami tyrimus pastebime, kad Vilniaus krašte, esančiame specifinių oro srautų vietoje, rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo viduryje periodiškai atsiranda šių augalų žiedadulkių, oro masių atnešamų iš piečiau Lietuvos esančių kraštų. Ambrozijos produkuoja labai daug žiedadulkių, kurios laikomos vienomis pavojingiausių pasaulyje – vos 5 žiedadulkės kubiniame metre oro gali sukelti alerginę reakciją. O esame fiksavę ir po 50, ir po 70 žiedadulkių kubiniame metre oro. Todėl pasiūlėme jas įtraukti į miesto plaučių žemėlapį, kad žmonės, kurie turi alergiją žiedadulkių baltymams, galėtų stebėti šių žiedadulkių atsiradimą“, – teigia prof. I. Šaulienė.

Anot A. Noreikaitės, ateityje planuojama interaktyvų miesto plaučių žemėlapį dar labiau patobulinti, ne tik pateikiant esamą žiedadulkių koncentraciją, bet ir prognozuojant jos dinamiką. Pasitelkus dirbtinio intelekto algoritmus, bus gaunamos tikslios kelių dienų žiedadulkių koncentracijos prognozės, leisiančios alergiškiems gyventojams iš anksto pasiruošti artėjančiam nemaloniam laikotarpiui.