Profilaktika gali išgelbsti šypsenas ir vaikų burnos sveikatą

Tačiau atliekami tyrimai rodo, kad vaikų ir paauglių dantys prižiūrimi vis dar nepakankamai. Higienos instituto duomenimis tik trečdalis vaikų (nuo 0 iki 17 m. amžiaus) turi sveikus dantis. 

O prieš metus atliktas mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas teigia, kad tik vos daugiau nei pusė 5-9 klasių vaikų šepetėliu dantis valo daugiau nei vieną kartą per dieną.

Pasak vaikų odontologės Vitalijos Tučės, tyrimų išvados akivaizdžiai parodo, kodėl tiek daug vaikų turi ėduonies pažeistus dantukus. 

„Tokio amžiaus vaikai dantis turėtų valyti du kartus per dieną ir tai turėtų daryti nuo mažų dienų. Iki 9-10 metų už vaikų burnos priežiūrą, dantų valymą turi atsakyti tėvai. 

Paprasčiausia nuo pat pirmo danties išdygimo dantų valymo procedūrą įpratinti atlikti du kartus per dieną: iš pradžių pats vaikas gali valyti dantukus, bet tėvai būtinai turi juos pervalyti pakartotinai arba bent jau „pasekti" ir patikrinti vaikų dantų išsivalymo kokybę“, – aiškina odontologė.

Dar daugiau nemokamų profilaktinių vizitų

Dantų sveikatai svarbus yra ne tik dantų valymas, bet ir tinkamai parinktos priemonės pagal vaiko amžių: tinkama fluoruota pasta, tinkamo dydžio dantų šepetėlis, tarpdančių valymo priemonės pagal vaiko amžių ir toleranciją joms, liežuvio valiklis. 

Šias priemones geriausia aptarti ir pasirinkti kartu su vaiko odontologu arba burnos higienistus profilaktinio vizito metu. 

Nuo šių metų vasario atsirado net 4 naujos, vaikų burnos higienai skirtos paslaugos, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. 

Tai reiškia, kad už paslaugą vaikų tėveliams mokėti nereikia.

Du kartus per metus apmokamas 1-17 m. (imtinai) vaiko burnos higienos įgūdžių vertinimas ir mokymas, esant poreikiui užpildomas mokinio sveikatos pažymėjimas. 

Vieną kartą per metus 3-17 m. (imtinai) vaikui nemokamai atliekama profesionali burnos higiena, taip pat pamokoma burnos higienos įgūdžių. 

Du kartus per metus 3-17 m. (imtinai) vaikams nemokamai gali būti atliekamas  dantų fluoravimas. 

Vaikų odontologė V. Tučė pabrėžia, kad sveika burna, sveiki dantys nėra atskira kūno dalis, todėl  burnos priežiūra yra glaudžiai susijusi su bendra vaiko sveikata. 

„Rekomenduoju neatidėlioti profilaktinių vizitų nei pas odontologą, nei pas vaiko gydytoją, laiku pasitikrinti kraujo rodiklius, vitaminus, kalbėtis apie kitų (ypač LOR, alerginių ligų) gydymą ir profilaktiką, nes visą tai glaudžiai susiję ir su vaiko burnos sveikata.“

Deja, odontologams ir burnos higienos specialistams neretai tenka neigti visuomenėje vis dar sklandančius mitus apie vaikų burnos priežiūrą. Vitalija Tučė išskiria bene populiariausius.

1.    Nereikia valyti bei taisyti pieninių dantų, nes jų neskauda ir jie vis tiek iškris.

Netiesa. Man net skaudu, kad tokie mitai vis dar gajūs mūsų šalyje. Nes pieninius dantukus valyti reikia, o pieniniams dantims sugedus, juos vaikui skauda lygiai taip pat, kaip skaudėtų nuolatinius. 

Kai ėduonis pažeidžia pieninius dantis, kyla ir daugiau rūpesčių: kaip juos sugydyti, nesukeliant vaikui streso, diskomforto ar skausmo, kaip sugydyti juos laiku, kad per anksti nebūtų pašalintas nei vienas pieninis dantis ir taip būtų išlaikytas dantų lanko vientisumas, vieta nuolatiniams dantims. 

Pieniniai dantys atėjus laikui iškrenta, būtų galima juos pavadinti laikinais, bet jie turi iškristi tam tikru laiku, o kol jie burnoje, jie turi būti sveiki. 

Vietos dantų lanke gali nepakakti, jei ėduonis pažeidžia pieninių dantų tarpdantį, nieko nedarant per laiką dantys šiek tiek susiglaudžia ir vieta dantų lanke jau yra prarandama. 

Vėliau tai gali lemti vietos trūkumą ir dantų susigrūdimą nuolatiniame sąkandyje. Pieninius dantis prižiūrėti tinkamai tikrai būtina.

2.    Vaikas pats gerai moka valytis dantis.

Netiesa.  Vaiko iš tiesų nereikėtų nuvertinti ir verta ugdyti jo atsakomybę dantų priežiūrai anksti –leiskite kūdikiui pažaisti su dantų šepetėliu, jį kramtyti, pažinti. 

Vyresniam vaikučiui leiskite dantukus išsivalyti pačiam su mėgstamu šepetėliu, juk vaikai taip mėgsta ir nori viską daryti patys! Ypač jei mato tėčio, mamos, brolio ar sesės pavyzdį. 

Tačiau reikia nepamiršti, kad vaiko dantų švara ir sveikata yra tėvų atsakomybė. Po vaiko pažaidimo su dantų šepetėliu, suaugęs asmuo turi stropiai pervalyti kiekvieną vaiko dantį, geriausia, jei tai daroma mažu ar vieno danties šepetėliu. 

Atsakyti iki kokio amžiaus vaikui dantis turi tėvai yra kiek sunkiau. Bendra rekomendacija – kuo ilgiau, kai kurioje literatūroje rekomenduojama tai daryti net iki 9-10 m., bet iš tiesų viskas priklauso nuo vaiko sugebėjimų ir motyvacijos.

Kai kurie vaikai tikrai puikiai prižiūri savo dantukus ir būdami septynerių, o kita dalis vaikų net ir sulaukę paauglystės reikiamų įgūdžių neturi. 

Čia labai praverčia profilaktiniai vizitai pas odontologą ar burnos higienistą, nes tokio vizito metu galima įvertinti apnašų kiekį, ėduonies riziką, galima aptarti burnos priežiūros rutinoje kylančius iššūkius ir rasti jiems sprendimus. Nes mūsų visų tikslas bendras – švarūs ir sveiki vaikų dantys.

3.    Kūdikiams burnos valyti nereikia, nes nėra dantų.

Netiesa. Kūdikiai nuo pat gimimo mokosi ir susipažįsta, koks gi yra tas jį supantis pasaulis. Palengva mokosi valgyti, kalbėti, vaikščioti. 

Taip pat palengva turi mokytis ir burnos priežiūros. Tėvai turėtų pradėti valyti kūdikio burnytę, dantenas, kol dantų nėra. 

Taip vaikas pamažu pratinamas prie dantų valymo, o tėvai mokosi dantų valymo rutinos. Kasdien atlikdami šį ritualą,  tėvai laiku pastebės išdygusius dantukus ir seks jų būklę.

4.    Vaikams negalima naudoti dantų pastos su fluoru.

Netiesa. Pasta su fluoridais – pažangus, lengvai pasiekiamas ir labai efektyvus ėduonies profilaktikos metodas. Visiems vaikams nuo pat pirmųjų dantų išdygimo rekomenduojama rinktis dantų pastą su fluoridais. 

Tik svarbu, kad naudojamas pastos kiekis būtų nedidelis (mažyliams ryžio grūdo, vyresniems žirniuko dydžio), o dantų pasta būtų laikoma vaikams nepasiekiamoje vietoje, kad vaikai jos nelaižytų, neragautų ir nevalgytų. Todėl nereikia mažylio vilioti dantų pastos skoniu.

5.    Vaikams nesikaupia akmenys, todėl profesionali burnos higiena yra nereikalinga.

Netiesa. Vaikams kaupiasi apnašos tiek ant pieninių, tiek ant nuolatinių dantų, o gerai nenuvalytos apnašos mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis. 

Šie gali dirginti dantenas ir sukelti gingivitą, dantenų kraujavimą, negerą burnos kvapą, estetines ir kt. problemas.

Tiek apnašas, tiek mineralizuotus akmenis galima nuvalyti burnos higienos metu. Vaikams (kaip beje ir suaugusiems) ji turėtų būti atliekama reguliariai, pagal poreikį. Tai ir reikalinga, ir naudinga, ir vaikams patinkanti, maloni procedūra.

6.    Profilaktinis vizitas nėra svarbus, nes jo metu nieko nedaro. 

Netiesa. Profilaktiniai vizitai yra ypatingai svarbūs ir turi būti reguliarūs. Jų metu specialistas įvertina dantų būklę ir apnašų kiekį, duoda patarimų, kaip geriau prižiūrėti dantis. 

Profilaktinio  vizito metu yra daugiau laiko aptarti vaiko ligas, alergijas, mitybą, vartojamus vaistus ir papildus, kitus ypatumus, o tai padeda tiksliau įvertinti ėduonies riziką, sudaryti individualų dantų priežiūros planą, parinkti burnos priežiūros priemones ir taip geriau apsaugoti dantis nuo ėduonies. 

Reguliariai lankydamasis pas odontologą ar burnos higienistą vaikas susipažįsta ir pripranta prie kabineto aplinkos, pačio gydytojo.  

Profilaktinių vizitų metu atliekamos ir procedūros: burnos higiena, dantų fluoravimas, silantavimas, užpildomos ugdymo įstaigoms skirtos pažymos.

7.    Jei vaikas bijo odontologų, tai geriau ir nevesti, negąsdinti ir nesukelti streso.

Netiesa. Jei vaikas tikrai labai bijo gydytojų ar odontologų, jei yra turėjęs neigiamą patirtį, tuomet vizitas jam gali kelti nerimą ar stresą. 

Tokiu atveju siūlyčiau susirasti „draugišką“ vaikų specialistą ir stengtis dažniau apsilankyti, ypač profilaktiškai. Naujos teigiamos patirtys padės pamiršti neigiamus prisiminimus. 

Be to reguliarūs profilaktiniai vizitai padės užkirsti kelią ėduonies atsiradimui ir taip sumažins naujos neigiamos patirties tikimybę.