Regioninės ligoninės kovoja dėl kiekvieno naujagimio

Tuo metu regioninės ligoninės ir savivaldybės desperatiškai ieško būdų vilioti gimdyves, siūlydamos ir pinigines išmokas, ir nemokamus apsilankymus kūdikių SPA erdvėje.

Lopšiai tuštėja

Pastarųjų keliolikos metų Lietuvos gimstamumo kreivė primena statų kalno šlaitą – nuo 2012 metų, kai šalyje gimė daugiau nei 30 tūkst. kūdikių, skaičiai vis krito žemyn iki vos 19 tūkst. praėjusiais metais. Niūrią tendenciją tęsia ir pirmasis šių metų pusmetis su daugiau nei 12 tūkst. gimusių kūdikių.

Kaip sekasi atskiroms ligoninėms, atskleidžia Valstybinės ligonių kasos duomenys. Lyginant 2023 ir 2024 metus, didžiausi nuostoliai ištiko Respublikinę Šiaulių ligoninę – nuo 2225 gimdymų iki 2020. 

Vilniaus Santaros klinikos neteko 59 gimdymų, Marijampolės ligoninė – 69. Tačiau ne visos žinios niūrios: Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gimdymų padaugėjo 15 proc., skaičiai šiek tiek augo ir Kauno klinikose.

Lyderės pozicijose per aštuonis šių metų mėnesius įsitvirtino Kauno klinikos su 1,9 tūkst. gimdymų, antroje vietoje – Santaros klinikos su beveik 1,8 tūkst., trečioje – Vilniaus gimdymo namai su beveik 1,4 tūkst. Respublikinėse ligoninėse pirmauja Šiauliai (706) ir Panevėžys (478). 

Rajoninėse ligoninėse išsiskiria Jonava (289), už jos – Tauragė su 257 gimdymais, panašius skaičius registruoja ir Telšių bei Alytaus ligoninės.

Vilioja baseinu

Palyginti su kitomis rajoninėmis ligoninėmis, kur naujagimių gimė ir dvigubai mažiau, Jonavos rezultatas – beveik 300 kūdikių per aštuonis šių metų mėnesius – džiugina tiek ligoninės, tiek rajono savivaldybės atstovus.

„Nors gimdymų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja, Jonavoje jis išlieka stabilus. Už tai esame dėkingi Jonavos rajono savivaldybei, kuri priėmė teisingus strateginius sprendimus ir dabar turime tokius rezultatus“, – sako Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.

Jis pabrėžia, kad gimdyvės atvyksta ne tik iš rajono: „Jos renkasi ne dydį, o rūpestį, ramybę ir dėmesį, kurį gauna mūsų įstaigoje.“

Jonavos rajono savivaldybės administracijos sveikatos reikalų koordinatorė Renata Merfeldienė pripažįsta, kad be finansinių paskatų pritraukti gimdyves būtų sunkiau: „Mokame 221 euro priemoką – nesvarbu, ar tai Jonavos rajono gyventoja, ar atvykusi iš kito rajono. 

Suteikiame komforto sąlygas – šeima turi atskirą palatą su virduliu arbatai, televizoriumi – viskuo, ko reikia būnant ligoninėje. Personalas ir gydytojai skiria ypatingą dėmesį kiekvienai gimdyvei. Čia ne konvejeris – kiekviena moteris sulaukia individualaus rūpesčio.“

Papildoma paskata kūdikio susilaukusiems Jonavoje – nemokami apsilankymai miesto baseino kūdikių SPA erdvėje – tai bendras ligoninės ir Jonavos baseino projektas, skirtas skatinti ankstyvą kūdikių fizinį aktyvumą bei stiprinti tėvų ir vaikų ryšį.

Tauragė: gelbėja geografinė padėtis

Tauragės ligoninėje per aštuonis mėnesius gimė kiek mažiau – pustrečio šimto naujagimių, nors pačių tauragiškių kūdikių buvo tik 184. Beveik trečdalis gimdyvių čia atvyksta iš aplinkinių rajonų – Šilutės, Šilalės, Jurbarko, Pagėgių ar net iš Klaipėdos.

„Gerokai viršijame minimalią metinę 300 gimdymų normą. Pernai turėjome apie 450 gimdymų, taigi iki minimalios ribos mums dar toli“, – pasakoja ligoninės gydytojas akušeris-ginekologas Justinas Rimkus.

Tauragės koziris, anot mediko, yra geografinė padėtis. „Artimiausias akušerijos skyrius, kuris veikė Raseiniuose, buvo uždarytas prieš kelerius metus. Dabar moterims, norinčioms gimdyti kitur, tektų važiuoti į Šiaulius, Klaipėdą ar Kauną. Tai tolimi miestai, todėl daugelis renkasi mus“, – aiškina J.Rimkus.

„Tauragės ligoninė yra vienintelė gydymo įstaiga Tauragės apskrityje, turinti gimdymo skyrių, – antrina Tauragės rajono savivaldybės mero patarėja Soneta Blankaitė.

Tauragė jaunas šeimas vilioja papildomomis paskatomis – kiekvienam čia gimusiam kūdikiui, nepriklausomai nuo to, kur deklaruota jo gyvenamoji vieta, ir lydinčiam asmeniui dovanojami aštuoni grupiniai užsiėmimai Tauragės baseine.

Reikalavimus atidėjo

Prieš keletą metų gimdymo skyriai jau buvo uždaryti Anykščiuose, Trakuose, Kretingoje, Ukmergėje ir kituose miestuose. Dabar dėl ateities nerimauja kitos regioninės ligoninės.

Nors Jonavos ligoninė kol kas perkopia minimalią gimdymų kartelę, R.Merfeldienė atvira: neapibrėžta ateitis kelia nerimą: „Kol kas pagal galiojančius teisės aktus laikomės. Bet jeigu iš lubų bus nuleisti nauji normatyvai – o greičiausiai taip ir bandoma daryti, kad būtų sunaikinti mažieji regionai, – tuomet situacija keisis.“

„Demografija tokia, kokia yra, gimdymų skaičius mažėja. Tai tiesiog neįmanoma – reikalauti vis daugiau gimdymų, kai šalyje gimstamumas krinta“, – kartėlio neslepia sveikatos reikalų koordinatorė Jonavoje.

R.Merfeldienė pabrėžia, kad išlaikyti skyrių Jonavos ligoninėje svarbu dėl daugelio priežasčių: „Moterims reikia galimybės gimdyti arčiau namų. Tai ir saugumo, ir bendruomenės pasitikėjimo klausimas. Dėl to savivaldybė tikrai kovoja.“

Pašnekovės teigimu, gimdymo skyriaus uždarymas Jonavoje reikštų ne tik nepatogumus būsimoms mamoms – tai būtų smūgis rajono prestižui, jaunų šeimų pasitikėjimui, ekonominei plėtrai. „Juk niekas nenorės kurtis ten, kur nėra bazinių sveikatos paslaugų“, – tikina ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis skuba raminti: „Nauji reikalavimai atidėti iki kitų metų liepos 1-osios. Apie skyrių uždarymą šiuo metu nekalbama, situacija bus stebima ir vertinama.“

Šveicarijos milijonai

Paklaustas, kokias investicijas į perinatologijos paslaugas šalyje planuoja ministerija, J.Gališanskis priminė, kad šių metų pradžioje startavo naujas Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos projektas „Motinos ir vaiko sveikata bei gerovė“, kuriam skirta 34,2 milijono eurų.

„Projekto metu bus sukurti akušerijos, neonatologijos, vaikų ligų bei ankstyvosios vaiko raidos sutrikimų reabilitacijos diagnostikos ir gydymo standartai, pakelta šias paslaugas teikiančių specialistų kompetencija, įstaigos aprūpintos paslaugoms teikti būtina medicinine įranga“, – būsimus pokyčius motinos ir vaiko sveikatos priežiūroje vardija J.Gališanskis. 

Projekto metu bus parengtos 86 metodikos, adaptuoti septyni psichodiagnostiniai testai raidos vertinimui, apmokyta beveik 11 tūkst. specialistų.

Anot J.Gališanskio, ši parama tęsia ilgametę Šveicarijos paramą Lietuvos sveikatos apsaugai. „27 ligoninės jau aprūpintos modernia medicinos įranga, buvo parengtos 72 akušerijos ir neonatologijos srities gydymo ir diagnostikos metodikos, daugiau nei 4 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų pakėlė kvalifikaciją“, – ankstesnius projektus primena ministerijos atstovas. 

Šįkart parama pasieks 60 savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigas ir 46 vaiko raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybas.