Šalyje daugėja fleksitarų? Gyventojai aktyviau ieško kuo pakeisti įprastus pieno produktus, mėsą ir net saldumynus

Augalinės kilmės pieno produktų alternatyvų, o taip pat desertų be jokių gyvulinės kilmės ingredientų pardavimai per metus ūgtelėjo ketvirtadaliu, o mėsos bei  žuvies gaminių augalines  alternatyvas pasirinko 15 proc. daugiau pirkėjų. Artėjant Pasaulinei vegetarų dienai, tokius vartotojų elgsenos pokyčius fiksuoja didžiausias Lietuvoje prekybos tinklas „Maxima“.

Mažinti mėsos ir pieno produktų vartojimą yra viena prioritetinių Europos Sąjungos politikos krypčių, siekiant mažinti poveikį klimato kaitai, mat gyvulininkystės sektorius išmeta panašiai tiek šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų, kiek ir automobilių transportas.

Sąmoningas vartotojų sprendimas valgyti mažiau gyvulinės kilmės produktų ir skanių augalinių alternatyvų paieška yra viena aktyviausių pasaulinių tendencijų, vis greičiau keičiančių visą maisto gamybos pramonę, o kartu ir prekybos sektorių.

„Įvairių tyrimų duomenimis, Europoje apie 30-40 proc. žmonių yra fleksitarai – visavalgiai, kurie visiškai neatsisako mėsos, paukštienos, pieno, sūrio, kiaušinių, bet tokius produktus renkasi vartoti gerokai rečiau, o didžiąją dalį mitybos planuoja iš augalinės kilmės produktų.

Tad dabar ne tik vegetarai ir veganai renkasi jautieną primenantį mėsainį iš žirnių, majonezą be kiaušinių, pieną iš avižų – tai tampa nauja norma didelei daliai sveika gyvensena bei aplinkosauga besidominčių žmonių. Todėl vis sparčiau plečiame augalinių alternatyvų produktų asortimentą ne tik ieškodami naujų prekės ženklų, bet ir patys gamindami valgyti paruoštą maistą“, – teigia Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų vadovė.

Pasak I. Trakimaitės Šeškuvienės, iš vegetariškų bei veganiškų prekių asortimento, ne vienerius metus populiarumo viršūnėje išlieka veganiškas pienas – sojų, avižų, įvairių riešutų pienas dažnai keliauja į pirkėjų krepšelius net jeigu jie nesilaiko vegetariškos ar dar griežtesnės – veganiškos mitybos principų.

„Tačiau įdomu tai, jog per metus gerokai ūgtelėjo visų pieno produktų augalinių alternatyvų paklausa – sūrių, jogurtų, sūrelių, o taip pat desertų, pagamintų be jokių gyvulinės kilmės ingredientų. Bendras minėtų produktų paklausos augimas, vertinant pagal įsigytą kiekį, siekia 26 proc., o tai reikšmingas pokytis, leidžiantis daryti prielaidą, kad išsiplėtė ratas žmonių, keičiančių mitybos įpročius.

Beje, prieš kelis metus dešimtyje Europos Sąjungos šalių atliktas tyrimas parodė, kad tendencijos vartoti mažiau gyvulinės kilmės produktų variklis yra „milenialsai“ – karta gimusi tarp 80-ųjų ir 2000-ųjų pradžios, bei finansiškai stiprėjanti Z karta“, –  pasakoja I. Trakimaitė Šeškuvienė.  

„Maximos“ duomenimis, per metus vidutiniškai 15 proc. paaugo mėsos ir žuvies gaminių alternatyvų pardavimai. Šios kategorijos produktų pasiūla sparčiai kuriasi, gamintojai pristato vis daugiau naujų produktų, stengiasi išgauti kuo tikroviškesnį mėsos skonį.

„Šiemet praplėtėme mėsos ir žuvies gaminių alternatyvų asortimentą, pasiūlėme augalinių dešrelių ir pjaustytų mėsos gaminių, žuvies skonio užtepėlių.  Tarp „Meistro kokybės“ gaminių pirkėjai jau gali rasti veganiškų bandelių su dešrele. Apskritai veganiškų prekių asortimentą nuolat plečiame ir atnaujiname – pirkėjai jau gali įsigyti tokias tradicinių patiekalų alternatyvas kaip veganiškas plovas, meksikietiškas troškinys, baltoji mišrainė, veganiškos spurgos, kuriose nėra gyvulinės kilmės produktų, tortai. Veganiškų, augalinių alternatyvų produktų kategorija yra bene dinamiškiausia maisto produktų niša, vertinant pirkėjams pristatomas naujoves“, – teigia I. Trakimaitė-Šeškuvienė.