„Tinklinis valdymas yra įrodymais pagrįstas įstaigų organizacinis ar funkcinis valdymo modelis, o patirtis rodo, kad tinklinę struktūrą įdiegusios valstybės jau pajuto jų naudą ir rezultatus: gydymo įstaigos gali pasiūlyti daugiau įvairių paslaugų, kurios tapo prieinamos didesnei visuomenės daliai, o sveikatos priežiūros specialistams atsirado daugiau galimybių profesiniam augimui“, – apibendrindama skirtingų šalių pranešėjų pristatytus pavyzdžius teigė PSO Europos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Melitta Jakab.
Seminaro dalyviams buvo pristatyta Jungtinės Karalystės, Estijos, Slovėnijos, Ispanijos ir kitų šalių patirtis vystant ir plečiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kad jos geriau atitiktų pacientų poreikius.
Pacientams svarbu ne tik turėti savo šeimos gydytoją arčiau namų, bet ir pirmo apsilankymo metu gauti kuo daugiau jiems reikalingų paslaugų.
Todėl šalys plečia šeimos gydytojo komandą, į ją įtraukdamos daugiau skirtingų specialistų, taip pat stiprina pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros bendradarbiavimą, kad pacientas greičiau ir paprasčiau patektų pas reikiamą specialistą.
„Seminaro metu buvo akcentuota, kad kuriant ir vystant sveikatos priežiūros paslaugų tinklą, yra keičiama organizacinė valdymo kultūra, todėl čia ypatingą vaidmenį atlieka vietinė lyderystė ir savanoriškumas, kurie yra būtini tokių iniciatyvų įgyvendinimui, ir kuriuos reikia palaikyti ir stiprinti, dalijantis žiniomis, rengiant seminarus ar organizuojant kitas priemones, visokeriopai ugdančias minkštąsias tinklo dalyvių kompetencijas“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė.
Pasak ministerijos atstovės, tokias iniciatyvas priimančiai vietos savivaldai taip pat yra labai svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą ir kitų valdžios institucijų palaikymą, kurios teisiniu reguliavimu įgalintų ir sudarytų palankias sąlygas jų iniciatyvų įgyvendinimui.
SAM ketina skatinti tinklinio valdymo koordinavimą teik ES struktūrinių fondų, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Įgyvendinant tinklinio sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo modelį, Lietuvoje pradedami steigti savivaldybių sveikatos centrai, kurie užtikrins savivaldybių gyventojams bazinį dažniausiai naudojamų paslaugų paketą: pirminės ir antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, skubiosios medicinos pagalbos, stacionarinės sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas.
Savivaldybės sveikatos centruose dirbs išplėsta šeimos gydytojo komanda, kurią pilnai sukomplektuoti ketinama iki 2030 m.
Ją sudarys šeimos gydytojas, bendrosios praktikos arba išplėstinės praktikos slaugytojas, akušeris, atvejo vadybininkas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius ir socialinis darbuotojas.
Siekiama, kad šiai komandai padėtų ir kitos savivaldybėje esančios įstaigos, pvz., visuomenės sveikatos biurai, stacionaro, ilgalaikės priežiūros ir kiti specialistai.
Bendradarbiavimas turėtų vykti sklandžiai abiem kryptimis, o tai įmanoma tik tinkamai koordinuojant ir telkiant bendras pastangas.
Seminare dalyvavę SAM ir savivaldybių atstovai pristatė užsienio kolegoms sveikatos centrų koncepciją.
Savo patirtimi ir įžvalgomis kuriant sveikatos centrą pasidalijo Jurbarko rajono savivaldybė ir sveikatos centro veiklą jau pradėjusi Švenčionių rajono savivaldybė.
Atvejo vadybininko naudą šeimos gydytojo komandoje pristatė Europos Komisijos lėšoms finansuotą projektą įgyvendinusi Vilniaus Karoliniškių poliklinika.
Seminaro metu buvo akcentuojama, kad kurdami sveikatos centrus mes mokomės inovatyvių sprendimų, kuriuos čia pat panaudojame praktikoje. Pacientui apčiuopiamų rezultatų tikimasi sulaukti jau po dviejų metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą