Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, užpernai uostamiestyje diagnozuota 18 naujų infekcijos atvejų – 50 proc. daugiau nei 2022 ir 2023 metais, kai buvo nustatyta po 12 užsikrėtimų.
2025 metais ŽIV sergamumo rodiklis Klaipėdoje stabilizavosi - registruota 12 atvejų. Šių metų pradžioje taip pat išlieka panašios tendencijos: sausį ir vasarį Klaipėdoje fiksuota po vieną ŽIV atvejį.
2025 metais visoje Lietuvoje registruotas 161 ŽIV atvejis. Tai mažiau nei 2024 metais, kai šalyje registruoti 196 nauji ŽIV atvejai.
Tiesa, šių metų pradžioje tendencijos vėl nėra palankios. Per pirmus du mėnesius šalyje užregistruoti jau 27 ŽIV atvejai, tuo tarpu pernai sausį–vasarį jų buvo 21.
Židinys – Klaipėda
Klaipėdos miestas išlieka pagrindiniu ŽIV infekcijos židiniu visoje Klaipėdos apskrityje. Iš 29 Klaipėdos apskrityje 2024 metais registruotų atvejų 18 nustatyta būtent uostamiestyje. Kitose regiono savivaldybėse skaičiai gerokai mažesni – Klaipėdos rajone fiksuoti 4 atvejai, Šilutės rajone – 5, Palangoje – 1, o Neringoje ir Skuode neužregistruota nė vieno atvejo.
2025 metais visoje Klaipėdos apskrityje fiksuota 15 ŽIV atvejų, iš kurių, kaip jau minėta, 12 – pačioje Klaipėdoje. Šiemet apskrityje pirmieji du ŽIV atvejai fiksuoti būtent Klaipėdoje, kitose apskrities savivaldybėse metų pradžioje ŽIV nebuvo nustatytas.
Specialistai pažymi, kad didesnį sergamumą mieste gali lemti didesnis gyventojų tankis, intensyvesnis socialinis gyvenimas, migracija bei geresnis testavimo prieinamumas.
Akcentuojama, kad 2018–2021 metais Klaipėdoje ŽIV sergamumas buvo mažėjantis ir netgi mažesnis nei šalies vidurkis. Tuomet kritimui įtakos turėjo COVID-19 pandemija – sumažėjo socialinių kontaktų, judėjimas, o kartu ir profilaktinio testavimo apimtys.
Vėlesniais metais, atnaujinus sveikatos priežiūros paslaugas ir aktyviau vykdant testavimą, registruojamų ŽIV atvejų skaičius vėl išaugo.
Rizikos veiksniai ir visuomenės iššūkiai
2024 metais dažniausias užsikrėtimo ŽIV Lietuvoje būdas buvo lytinis (58,2 proc. atvejų), iš jų 84 atvejai (42,9 proc.) – heteroseksualūs lytiniai santykiai ir 30 atvejų (15,3 proc.) – homoseksualūs. Vartodami švirkščiamuosius narkotikus užsikrėtė 20 asmenų (10,2 proc. atvejų), o 60 atvejų (30,6 proc.) užsikrėtimo būdas nežinomas. Taip pat registruoti 2 perinatalinio ŽIV perdavimo atvejai.
Įdomu tai, kad labai išaugo rodiklis, kai užsikrėtimo ŽIV būdas nėra nustatomas. Jei ankstesniais metais tokių atvejų būdavo tarp 20–40, tai užpernai jų užfiksuota net 60.
Beveik 40 proc. užsikrėtusiųjų nurodo prezervatyvus naudojantys retai arba visai nenaudojantys. Taip pat pastebima, kad dažniau serga vyrai, o didžiausia rizikos grupė – 30–44 metų amžiaus gyventojai.
Svarbus veiksnys išlieka ir migracija – 2024 metais daugiau nei trečdalį visų naujų ŽIV atvejų Lietuvoje sudarė užsienio šalių piliečiai.
Per visą ŽIV registravimo laikotarpį nuo 1988 metų iki šių metų vasario Lietuvoje nustatyti jau 4 486 užsikrėtimo atvejai, o vyrai serga daugiau nei tris kartus dažniau nei moterys. Kas penktam užsikrėtusiajam diagnozuojama AIDS, dažniausiai susijusi su tuberkulioze.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą