Korupcija medicinoje

Skaidrumo diagnozė: kodėl Lietuvos sveikatos apsauga niekaip neišlipa iš korupcijos duobės?

Naujausias 2025 metų korupcijos žemėlapis, pristatytas Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje, atskleidė karčią tiesą: sveikatos apsaugos sektorius šalyje išlieka korumpuočiausių sričių viršūnėje. Nors bendra tendencija rodo nuostatų pokyčius, gydymo įstaigose kyšio reikalavimas vis dar yra reali patirtis kas dešimtam Lietuvos gyventojui.

Sveikatos apsauga – neigiamų reitingų lyderė

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenys rodo didžiulį atotrūkį tarp to, kaip korupciją vertina gyventojai ir kaip – valstybės tarnautojai. Net 81 proc. visuomenės mano, kad korupcija Lietuvoje yra paplitusi.

Vertindami konkrečias įstaigas, apklaustieji negailestingi:

Gydymo įstaigos: korumpuotomis laiko 56 proc. gyventojų ir 59 proc. tarnautojų.

Seimas: 44 proc. gyventojų ir 50 proc. tarnautojų.

Teismai: 29 proc. gyventojų ir 50 proc. tarnautojų.

STT atstovė Nikė Kiškytė-Valatkienė pastebi, kad teismų reputacija po truputį gerėja, tačiau sveikatos sektoriuje situacija stagnuoja. 

Dažniausiai kyšių reikalaujama už kritines paslaugas: chirurgines operacijas (16 proc.), dalyvumo (negalios) nustatymą (12 proc.) bei slaugą ligoninėje (11 proc.).

Kodėl situacija stagnuoja?

Nors gyventojų susidūrimų su tiesioginiu kyšio reikalavimu mažėja, pastaruosius penkerius metus stebima rodiklių stagnacija. 

Korupcija skaudžiausiai kerta pažeidžiamiausiems – mažas pajamas gaunantiems asmenims, kuriems papildomi mokėjimai už sveikatos paslaugas tampa nepakeliama našta.

Įdomu tai, kad 41 proc. tarnautojų prisipažino per pastaruosius trejus metus susidūrę su korupcinėmis situacijomis, o savivaldoje šis skaičius šoka net iki 52 proc. 

Dažniausiai tai susiję su nepotizmu (protegavimu) bei palankių sprendimų priėmimu konkrečioms interesų grupėms.

Pragmatiškas požiūris: kyšis kaip problemų sprendimas

Viena didžiausių kliūčių kelyje į skaidrumą – vis dar gajus gyventojų pragmatiškumas. Maždaug kas antras gyventojas prisipažįsta, kad duotų kyšį, jei tai padėtų išspręsti jo problemas.

13 proc. tai darytų neabejodami.

40 proc. spręstų pagal aplinkybes.

Visgi STT specialistai mato ir gerąją žinią: daugėja žmonių, kurie atsisako duoti kyšį ne iš baimės, o dėl moralinių įsitikinimų ir supratimo, kad tai pažeidžia įstatymus.

Ministrės pozicija: nuo baidymo prie procedūrų skaidrumo

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžia, kad korupcijos indeksas yra subjektyvus gyventojų pajautimas, kurį pakeisti galima tik per skaidresnes vidines procedūras ir komunikaciją. 

Ministrės nuomone, nors tūkstantinės baudos medikams už nedidelius kyšius turi atgrasantį poveikį, kur kas efektyviau yra didinti skaidrumo standartus sistemos viduje.

Šaltinis: Laura Adomavičienė / Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inf.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder