Skiepai nuo ŽPV: berniukai taip pat turi teisę į apsaugą

„Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams. Neatsitiktinai kai kurios Europos šalys jau yra išplėtusios skiepijimų programas ir į nacionalines skiepijimo programas įtraukė to paties amžiaus berniukų skiepijimą nuo ŽPV infekcijos. Džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje visi vaikai galės pasiskiepyti nuo ŽPV infekcijos.

Kai kurios šalys, kuriose aktyviai skiepijama nuo ŽPV infekcijos, praneša, kad sumažėjo ikivėžinių susirgimų skaičius“, – teigia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Daugiau kaip 200 tipų

ŽPV – tai dažniausiai pasaulyje pasitaikanti virusinė infekcija, perduodama lytiniu keliu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 žmogaus papilomos viruso tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lytinių organų gleivinėje.

ŽPV tipai turi onkogeninių – vėžį sukelti galinčių – savybių. Vieni jų kelia mažą vėžio išsivystymo riziką, kiti – priešingai, didelę. Tačiau bėda ta, kad vienu metu įmanoma užsikrėsti ne vienu, bet keliais ŽPV tipais...

„Didelės rizikos ŽPV gali sukelti išangės ir lytinių organų vėžį, tam tikras galvos ir kaklo vėžines ligas, kurios pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims. Užsikrėtus mažos rizikos ŽPV, gali atsirasti lytinių organų ir išangės karpų“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Ji pabrėžia, jog, norint išvengti rizikos užsikrėsti ŽPV, geriausia vengti rizikingo seksualinio elgesio, lytinių santykių metu naudotis apsaugos priemonėmis (prezervatyvais), be to, laiku gydyti lytiškai plintančias infekcijas bei atsisakyti tabako vartojimo.

„Tačiau efektyviausia priemonė – skiepai, kurie apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, kitų didelio laipsnio lytinių organų audinių pažeidimų bei karpų, sukeltų ŽPV, – teigia specialistė.

– Tikslingiausia skiepus skirti 9-13 metų tiek mergaitėms, tiek berniukams ir jaunesnio amžiaus moterims (iki 26 metų), dar nesusidūrusioms su ŽPV (prieš pirmąjį jų lytinį kontaktą).“

Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Nemokamai galima pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis.

Geriau anksčiau nei vėliau

„Didžiausias vakcinos efektyvumas pasiekiamas, jei skiepijami vaikai, dar neturėję kontakto su ŽPV (t.y., lytinių santykių), –tokį ankstyvą amžių paaiškina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė.

– Todėl atsižvelgiant į tai, tikslingiausia skiepus skirti 9-13 metų vaikams, t.y. iki seksualinių santykių pradžios, nes tada yra stipriausias imuninis atsakas į vakciną.“

Stipresnis imuninis atsakas kartu reiškia ir didesnį antikūnių kiekį kraujyje, tad tokiame amžiuje pakanka ir dviejų vakcinos dozių. Vyresniame gi amžiuje natūralus imuninis atsakas silpnėja, ŽPV infekcija gali organizme išlikti, tad vyresni nei 14 metų žmonės jau skiepijami trimis dozėmis.

Šiuo metu sukurtos trys ŽPV vakcinos. Dvivalentė „Cervarix“ vakcina apsaugo nuo didelės onkogeninės rizikos ŽPV dviejų tipų infekcijos, kuri sukelia net 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir makšties bei išorinių lytinių organų ikivėžinių pakitimų.

Keturvalentė „Gardasil“ arba „Silgard“ vakcinos apsaugo dar nuo papildomų dviejų ŽPV infekcijos tipų, kuri 90 proc. pasireiškia išorinių ir lyties organų karpomis.

Devynvalentė „Gardasil 9“ vakcina apsaugo nuo devynių ŽPV infekcijos tipų. Ši nauja vakcina padeda išvengti net 90 proc. gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių pakitimų, taip pat ir makšties bei išorinių lytinių organų ikivėžinių, ir vėžinių ligų.

Skiepijant ŽPV vakcinomis, moterys nuo ikivėžinių pažeidimų atsiradimų apsaugomos daugiau kaip 90 proc., o visų gimdos kaklelio vėžio atvejų galima išvengti iki 75 proc.

O kam tada berniukus?

Na, gerai, apsaugomos moterys, o kam gi tada skiepyti jaunus berniukus, paklausite jūs. Mat, kai ŽPV, PSO duomenimis, sukelia daugiau nei 5 proc. pasaulio onkologinių ligų, jie neapsiriboja vien tik grėsmingiausiu gimdos kaklelio vėžiu.

Rūpestį kelia ir kitos vėžio formos: išeinamosios angos, tonzilių ar net... liežuvio. PSO inicijuotų tyrimų duomenimis, jų etiologijoje ŽPV taip pat vaidina didelį vaidmenį. Šių lokalizacijų vėžys yra vėlai diagnozuojamas, prevencinės programos nevykdomos, o vyrai serga dažniau nei moterys.

„Neapsaugoti vyrų nuo kai kurių lokalizacijų vėžio, tarp jų ir minėtųjų, būtų neetiška ir socialiai neatsakinga“, – teigia PSO mokslininkai. Todėl berniukai kaip ir mergaitės, prieš tapdami seksualiai aktyvus taip pat turėtų būti vakcinuojami.

Ir, kadangi 74 proc. ŽPV atvejų užsikrečiama seksualiai aktyviausiais – 15-24 gyvenimo metais – jų vakcinaciją verta pradėti nedelsiant, mat tikrieji rezultatai taps pastebimi tik po dešimtmečio.

„Plačioje visuomenėje skiepas nuo ŽPV asocijuojasi neteisingai, – teigia gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Žana Bumbulienė. – Kad būtų lengviau, mes visuomet sakydavome: tai skiepas nuo gimdos kaklelio vėžio.

Bet iš tiesų ŽPV sukelia ne tik jį. Vyrams užsikrėtimas ir viruso persistavimas yra žymiai ilgesnis, viruso paplitimo tarp vyrų tikimybė yra aukšta visą gyvenimą.

Šiuo metu Lietuvoje mergaičių skiepijimo nuo ŽPV apimtis yra apie 60 proc., kai siekiamybė – 90 proc. Ir jei mergaičių skiepijimo apimtis yra mažesnė nei 90 proc., berniukams apsauga tampa minimali. Todėl reikia skiepyti ir juos.“

„Tose šalyse, kur vakcinacija nuo ŽPV pradėta dar prieš daugiau nei 15 metų, jau stebimas ženklus ŽPV infekcijos dažnio ir ikivėžinių ligų bei karpų, kurias sukelia ŽPV, mažėjimas.

Danija, Suomija, Švedija bei JAV jau pateikė ir apskaičiuotą gimdos kaklelio vėžio mažėjimo tendenciją. Norint pasiekti tokius rodiklius Lietuvoje, reikia dar daug nuveikti: tiek kalbant apie vakcinaciją, tiek apie profilaktinius vizitus bei programas.

Tačiau atnaujinta imunoprofilaktikos programa jau suteikia vilčių, kad ilgainiui visuomenė galės jaustis ramiau ir saugiau“, – priduria kita ginekologė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė, doc. dr. Kristina Jarienė.

Tarp kitko

Yra žinoma daugiau nei 150 žmogaus papilomos viruso tipų, klasifikuojamų pagal vėžio sukėlimo rizikos laipsnį. Yra išskiriamos dvi šios infekcijos grupės – žemos bei aukštos onkogeninės rizikos.

Žemos rizikos grupės yra susijusios su gerybinėmis karpomis bei papilomomis, kurias galima aptikti žmogaus burnos, nosies ertmėje, gerklose, ant lytinių takų.

O štai aukštos rizikos ŽPV susiję su tų pačių kūno vietų vėžiniais susirgimais. Grėsmingiausiais yra laikomi 16 ir 18 viruso tipai, tačiau onkogeninėmis savybėmis pasižymi ir kiti ŽPV tipai: 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 66, 68.

Vienas stipriausių ryšių yra nustatytas tarp ŽPV infekcijos bei gimdos kaklelio vėžio. Šis vėžys išsivysto per maždaug 12-20 metų, kuomet yra negydomos ikivėžinės gimdos kaklelio ligos. Jis dažniausiai nustatomas 40-49 metų moterims.

Veiksnys, kuris yra susijęs su didžiausia tokios rūšies vėžio rizika, – žmogaus papilomos viruso infekcija lytiniuose takuose. Net apie 99 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, turi minėto viruso genitalinę infekciją.