Skirtingi gydymo sprendimai – ta pati diagnozė: gydytojai vienijasi siekdami vienodinti fizioterapijos praktiką Lietuvoje

„Pavyzdžiui, vieni mano, kad elektroterapija epilepsija sergančiam pacientui gali būti taikoma, kiti – ne, arba nesutaria, kokiomis sąlygomis ji būtų saugi. 

Tai vadinamosios „pilkosios zonos“, kai vienoje įstaigoje gali būti rekomenduojama viena, o kitoje – visai kas kita“, – sako „Eglės sanatorijos“ Medicininės reabilitacijos skyriaus vedėja, fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja dr. Dovilė Naruševičiūtė.

Būtent todėl „Eglės sanatorijoje“ Druskininkuose surengta „FMR gydytojų mokykla II: fizioterapijos iššūkiai“. Tai antrąkart vykusi mokykla, subūrusi FMR gydytojus iš Lietuvos ir užsienio. Pagrindinis renginio tikslas – siekti vieningesnės praktikos fizioterapijoje ir stiprinti specialistų profesines kompetencijas.

Trūksta vienodos praktikos

Pasak dr. D. Naruševičiūtės, šio susibūrimo metu buvo aptarti fizioterapijos metodai ir siekta juos suklasifikuoti pagal poveikį bei indikacijas. Mokykloje taip pat išsamiai diskutuota apie fizioterapijos kontraindikacijas – kaip išvengti nepageidaujamo poveikio, siekiant padėti pacientui.

„Ypač daug diskusijų kelia temos, susijusios su epilepsija ir onkologija, nes būtent šiose srityse reabilitacijos gydytojų nuomonės išsiskyrė labiausiai. Aktyvus dalyvių įsitraukimas leido produktyviai apsitarti, kaip turėtų atrodyti nuoseklesnė ir vienodesnė praktika. 

Tikimės, kad bendradarbiaudami su FMR gydytojų draugija ateityje parengsime vieningus susitarimus, kurie leistų gydytojams dirbti užtikrinčiau ir turėti aiškesnį požiūrį į fizioterapijos kontraindikacijas“, – teigia gydytoja.

FMR gydytojas Lietuvoje dirba reabilitacijos specialistų komandoje ir, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą, yra šios komandos lyderis. Kartu su juo pacientą prižiūri kineziterapeutai, psichologai, logopedai, masažuotojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.

„Fizioterapija yra tik viena viso reabilitacijos proceso dalis, tačiau Lietuva šioje srityje išsiskiria – šie metodai ne tik plačiai taikomi, bet ir finansuojami valstybės. Esame viena iš nedaugelio Europos šalių, kur pacientams prieinama net ir pažangi fizioterapija, pavyzdžiui, gydymas didelės energijos aparatais, tokiais kaip lazeriai, smūgio bangos ar magnetinė stimuliacija. 

Tai – didelė vertybė pacientui, bet kartu ir atsakomybė gydytojams, nes reikia žinoti, kada ir kaip šias technologijas taikyti saugiai bei efektyviai“, – sako dr. D. Naruševičiūtė.

Skatina profesinį dialogą ir vieningesnę praktiką

Lietuvoje FMR gydytojus rengia dvi aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Tačiau jų studijų programos kol kas nėra suderintos, todėl skiriasi ir rengiamų specialistų žinių lygis bei požiūris į gydymą. Viena iš FMR mokyklos misijų – paskatinti bendrą profesinį dialogą, stiprinti ryšį tarp gydytojų ir universitetų, skatinti dalintis patirtimis.

„Tokios iniciatyvos – ne tik apie žinių atnaujinimą. Jos kuria bendruomenę. Tai, ką darome, turi tiesioginį poveikį pacientui. Mokykla gal ir neišspręs visų iššūkių, bet ji vienija gydytojus, kurie nori dirbti geriau, saugiau, atsakingiau. O tai – didžiausia nauda mūsų pacientams“, – įsitikinusi dr. D. Naruševičiūtė.

Šių metų renginyje gydytojai taip pat turėjo galimybę susipažinti su naujausia fizioterapine įranga. Nors Lietuvoje jau plačiai taikomos radialinės smūgio bangos, fokusuotos smūgio bangos – vis dar retai naudojamas metodas.

„Renginyje buvo pristatytos mažiau kasdienėje praktikoje prieinamos technologijos – fokusuotos bangos, didelės galios lazeris, periferinė magnetinė stimuliacija. Gydytojai galėjo ne tik sužinoti apie jų taikymą, bet ir praktiškai išbandyti“, – pasakoja gydytoja.

Atsakas į profesinę izoliaciją regionuose

Konferencijos organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai sprendžia dar vieną svarbią problemą – gydytojų profesinę izoliaciją, ypač regionuose. Mažesnėse gydymo įstaigose dažnai dirba tik vienas FMR gydytojas, neturintis kolegų, su kuriais galėtų pasitarti dėl sudėtingų klinikinių atvejų.

„Norime, kad gydytojai jaustųsi ne vieni, kad turėtų galimybę aptarti aktualius klausimus, pasidalinti ne tik sėkmės istorijomis, bet ir abejonėmis ar patiriamais iššūkiais“, – pabrėžia dr. D. Naruševičiūtė.

Vieno iš susitikimų metu buvo organizuota gydytojų apklausa, pateikiant konkrečią klinikinę situaciją – skausmą keliantį reumatoidinio artrito atvejį. Paaiškėjo, kad dauguma gydytojų turi savo „mėgstamus“ gydymo metodus, tačiau ne visi sugeba pagrįsti savo pasirinkimą moksliškai. 

Tokios diskusijos, pasak organizatorių, leidžia gilinti ne tik žinias, bet ir stiprinti kritinį mąstymą – tai svarbus žingsnis siekiant dar efektyvesnio ir pacientui saugesnio fizioterapijos taikymo.