Čia vaikai ir paaugliai iš viso Vakarų Lietuvos regiono sulaukia profesionalios pagalbos, kur pirmiausia dėmesys skiriamas nemedikamentiniam gydymui.
Suformuota komanda
Klaipėdos senamiestyje, renovuotame istoriniame pastate įsikūrusiam, visomis reikiamomis priemonėmis aprūpintam Vaikų psichiatrijos skyriui ne kartą grėsė uždarymas dėl specialistų stokos.
Šiandien čia teikiamos visos reikiamos paslaugos. Šiuo metu skyriuje dirba dvi gydytojos, vaikų ir paauglių psichiatrės.
„Dviese dirbti yra lengviau nei vienai, idealu būtų, jei būtume trys specialistai“, - nūdienos situaciją apibūdina Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja, vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Valantiejienė.
Skyriuje taip pat dirba įvairūs terapeutai, psichologės, socialinė darbuotoja. Šiuo metu Vaikų skyriaus komanda pajėgi teikti optimalią pagalbą, ir be medikamentų, kas itin svarbu vaikų ir paauglių psichiatrijoje.
Po konkurso laikinai pareigas ėjusi vedėja praėjusią žiemą tapo nuolatine vadove. „Kas pasikeitė?
Jau iki tol skyrius kelerius metus dirbo visu pajėgumu, šią vasarą skyriaus specialistams buvo padidintos darbo apimtys, prisijungė nauji darbuotojai“, - apie pokyčius pasakoja vedėja, ir priduria, kad Vaikų skyriaus veikla stipriai keičiasi su visu Psichiatrijos filialu, turinčiu naują vadovę.
Mokslai padidina nerimą
„Vaikų gydymą pradedame nuo struktūruotos aplinkos ir nemedikamentinio gydymo - tai vaikų psichiatrijos bazė. Mūsų skyriuje šios paslaugos dabar labai stiprios ir kokybiškos.
Dienos stacionare turime dvi grupes: popamokinę ir tų, kuriems gydymo stacionare nereikia, bet pamokų lankyti dėl savo būklės jie dar negali - paslaugų spektras kokybiškai subalansuotas pagal pacientų poreikius“, - pasakoja psichiatrė G. Valantiejienė.
Vaikų psichiatrijos skyrių sudaro 15 stacionarinių vietų, dienos stacionaras ir ambulatorija. Dienos stacionare vaikų skaičius nėra ribojamas, tačiau įprastai čia laiką leidžia apie 10 - 15 jaunųjų pacientų.
Jiems specialistų pagalbos prireikia dėl emocinių, nerimo, elgesio, raidos, valgymo ir kitų sutrikimų.
Vedėja įžvelgia tam tikrą sezoniškumą skyriaus veikloje: vasarą pagalbos dažniau prireikia turintiems raidos, elgesio sutrikimų, o rudenį, prasidėjus mokslo metams, padaugėja vaikų su socialiniu nerimu.
„Taip, būklės būna gana rimtos, jei prireikia mūsų pagalbos. Ligoninės skyriuje teikiame pagalbą tuomet, kai jau būna sutrikęs įprastas funkcionavimas ir prireikia gydymo stacionare.
Ambulatorijoje konsultuojame, kai atvejai būna lengvesni“, - paaiškino G. Valantiejienė.
Sustiprėti - į dienos stacionarą
Tarpinis variantas tarp stacionaro ir ambulatorijos - dienos stacionaras, kur nereikia specialistų priežiūros visą parą, tačiau reikalingas intensyvesnis gydymas.
Čia pacientai gali praleisti tiek laiko, kiek reikia.
Dienos stacionare laukia struktūruota aplinka ir įvairios terapijos: ergoterapija, psichoterapija, meno terapija, socialinių įgūdžių grupės, individualios gydytojo ir psichologo konsultacijos.
Priklausomai nuo sutrikimo vieniems stacionare pakanka savaitės, kitiems prireikia mėnesio.
Stacionaro ir ambulatorijos paslaugos teikiamos visam Vakarų Lietuvos regionui, o dienos stacionaru labiau naudojasi klaipėdiečiai ir aplinkinių rajonų gyventojai, nes vakare vaikai grįžta namo.
Dominuojantis Vaikų skyriaus ir dienos stacionaro pacientų amžius - nuo 12 iki 16 metų, o ambulatorijoje dažniausiai konsultuojami ir jaunesni pacientai.
Nuoseklumas davė rezultatų
„Nuoseklus darbas davė puikių rezultatų: pacientas po krizės patenka į stacionarą ir gauna ūmiu ligos atveju reikalingą pagalbą, vėliau sustiprėja dienos stacionare ir pagalba toliau teikiama ambulatorijoje. Tai idealus paciento kelias, nes palaipsniui jis gauna labai plačią pagalbą“, - pasakoja vedėja.
Dabartinė Vaikų skyriaus komanda gali teikti ir išplėstines psichikos sveikatos konsultacijas - šešias gydytojo psichiatro konsultacijas ir diagnostiką kartu su psichologu.
Vaikų ir paauglių psichiatras yra gydytojas, kuris diagnozuoja ir paskiria gydymą.
Psichologas - komandos dalis, kuris konsultuoja, atlieka įvairius tyrimus, įvertina paciento emocinę būklę, mąstymą - šie vertinimai reikalingi, kad gydytojas galėtų tiksliau nustatyti diagnozę.
Gydymo įstaigoje neįsivaizduojamas gydytojas psichiatras be psichologo, ir atvirkščiai.
„Turime, kuo pasidžiaugti, bet visada norisi tobulėti. Psichiatrija vis labiau orientuojasi ambulatorinės pagalbos teikimo link, tad ir mes norėtume stipresnio dienos stacionaro, stiprinti ambulatorines paslaugas“, - ateities planus atskleidė vedėja.
Sulaukia daug rezidentų
Vaikų skyrius, kaip mokymo bazė, sulaukia nemažai atvykstančių gydytojų rezidentų iš Vilniaus ir Kauno.
Jaunų specialistų pasirinkimas liudija, kad Respublikinė Klaipėdos ligoninė nėra tik regioninės reikšmės gydymo įstaiga ir čia galima išmokti naujų dalykų.
Daugiausiai skyrių renkasi studentai iš Vilniaus - tam greičiausiai įtakos turi G. Valantiejienės paskaitos medicinos studentams Vilniaus universitete.
Anksčiau būsimus gydytojus tekdavo vilioti rinktis Klaipėdą, dabar jau rezidentai patys rodo iniciatyvą.
Anksčiau per metus skyrius turėdavo vieną kitą rezidentą, šiais metais grafikas sudarytas jau visiems metams.
„Taip, tai didžiulis pasiekimas mums, o studentai gali džiaugtis turėdami pakankamai daug savarankiško darbo kartu su vyresnių kolegų priežiūra.
Kadangi pas mus gydomi vaikai iš viso Vakarų Lietuvos regiono, studentai susiduria su įvairiausiomis patologijomis, tad praktika mūsų skyriuje darbine prasme yra įdomi.
Be to, mūsų skyriaus galimybės niekuo nenusileidžia didiesiems centrams“, - paaiškina skyriaus vedėja.
Jaučiamos pandemijos pasekmės
Kokia vaikų ir paauglių psichikos sveikata? „Jei vertinčiau iš savo darbo pozicijų, sakyčiau, kad visko yra labai daug, tačiau vertinant iš šalies, pagal procentus, sergamumas panašus kaip ir kitomis ligomis.
Žinoma, yra dalykų, kurie kelia nerimą: savižala, ketinimai nusižudyti, padaugėjo socialinio nerimo, vaikai patiria daugiau sunkumų mokyklose“, - problemas vardija psichiatrė.
Pastebima, kad vaikams gana sudėtinga adaptuotis mokykloje. Tam įtakos gali turėti COVID-19 pandemijos pasekmės - daugeliui vaikų patogiau mokytis individualiai, nemažai jų pageidauja mokytis namuose.
Gydytojos manymu, įtakos sunkesnei adaptacijai mokykloje gali turėti ir atsiradusi takoskyra tarp jaunosios kartos poreikių ir nespėjančios prie šito prisiderinti švietimo sistemos.
Raidai reikalingos visos emocijos
Pastebima tendencija, kad nemažai tėvų stengiasi vaikus apsaugoti nuo bet kokio nemalonaus jausmo.
Tačiau sulaukus paauglystės, tėvų ir aplinkos spaudimas tampa toks stiprus, kad iki tol sunkumų nepatyręs vaikas išgyvena krizę.
Pasak vaikų ir paauglių psichiatrės, normaliai vaiko raidai reikia visų emocijų: paliūdėti, pajausti gėdą, susidurti su nesėkmėmis, suprasti priežasties ir pasekmės santykį, o tėvai turėtų padėti saugiai išbūti tose emocijose.
G. Valantiejienė sutinka, kad naujosios technologijos daro didžiulę įtaką jaunajai kartai, tačiau šiuo klausimu didžiausia atsakomybė tenka tėvams: „Nebeįmanoma išvengti ekranų, tad vaikus turime kontroliuoti ir mokyti saugiai elgtis interneto erdvėje.
Draudimais nieko nelaimėsime.
Greita informacija trumpina dėmesio koncentraciją ne tik vaikams - visiems. Kuo jaunesnis vaikas pradeda vartoti greitą turinį, tuo sunkiau išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą