Temperatūra: nuo sauso karščio iki tiršto garo
Klasikinė suomiška pirtis išsiskiria itin aukšta – maždaug 80–100 °C – temperatūra ir palyginti nedidele, 10–20 proc., oro drėgme. Tokiomis sąlygomis organizmas greitai reaguoja: išsiplečia kraujagyslės, padažnėja pulsas ir prasideda intensyvus prakaitavimas.
Garinėje pirtyje drėgmė siekia beveik 100 proc., todėl prakaitas nuo odos paviršiaus garuoja gerokai lėčiau. Dėl to norint pajusti intensyvų karštį nebūtina oro įkaitinti iki tradicinei pirčiai būdingų 90 °C.
Infraraudonųjų spindulių kabinos veikia kitaip – jos šildo ne aplinkinį orą, o tiesiogiai žmogaus kūną. Toks variantas gali tikti tiems, kurie nori gerai išprakaituoti, tačiau sunkiai toleruoja karštą tradicinės pirties orą.
Poveikis organizmui: populiarių mitų paneigimas
Daugelis žmonių pirčiai priskiria beveik stebuklingų savybių, tačiau gydytojai pataria atsargiau vertinti kai kuriuos grožio ir sveikatingumo industrijos teiginius. Tyrimai rodo, kad kaitinimosi procedūros neveikia taip, kaip kartais žada rinkodara.
Tikėtis tikro svorio mažėjimo neverta. Po pirties svarstyklių rodmuo gali sumažėti dėl intensyvaus skysčių netekimo su prakaitu. Atstačius skysčių balansą, svoris paprastai grįžta.
Gausus prakaitavimas organizmo „neišvalo nuo toksinų“. Už kenksmingų medžiagų šalinimą pirmiausia atsakingos kepenys ir inkstai, o pagrindinė prakaito funkcija – padėti reguliuoti kūno temperatūrą.
Garai fiziškai „neatveria“ porų. Poros neturi raumenų, kurie galėtų veikti kaip durelės. Vis dėlto šiluma ir prakaitas gali padėti suminkštinti ant odos paviršiaus susikaupusius nešvarumus bei riebalus.
Nors stebuklingo poveikio pirtis neturi, ji gali būti puiki priemonė atsipalaiduoti ir sumažinti raumenų įtampą po fizinio krūvio. Tokiu atveju specialistai pataria rinktis tą pirties rūšį, kurioje jaučiatės komfortiškai ir galite ramiai išbūti visą pasirinktą laiką.
Saugumo taisyklės: kada karščio reikėtų vengti?
Per didelis karštis turi savo ribas. Būnant pirtyje žmogus gali staiga pasijusti silpnai ar pradėti svaigti galva, ypač dėl kraujospūdžio pokyčių. Tokiu atveju nereikėtų kentėti iki seanso pabaigos – būtina nedelsiant išeiti iš karštos patalpos ir atvėsti.
Pirties ir alkoholio derinti nerekomenduojama, nes tai gali gerokai padidinti dehidratacijos ir pavojingų kraujospūdžio pokyčių riziką.
Žmonėms, vartojantiems tam tikrus vaistus ar sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, prieš lankantis pirtyje rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Po pirties taip pat nebūtina šokti į ledinį vandenį. Staigus temperatūros pokytis sukelia greitą kraujagyslių susiaurėjimą ir gali smarkiai pakeisti kraujospūdį. Kūną geriau vėsinti palaipsniui.
Tradiciškai pirtyje rekomenduojama būti maždaug 5–20 minučių, atsižvelgiant į temperatūrą, savijautą ir individualų karščio toleravimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą