Sveikatos mokslų daktaras: „Atsisakydami angliavandenių netenkate daugybės svarbių medžiagų, vitaminų ir energijos“

(1)

Vasara – ne vienintelis metų laikas, kai dedame visas pastangas siekdami išlaikyti dailias kūno linijas.

Tačiau ką daryti, kad šiltuoju metų sezonu pasiekti rezultatai būtų ilgalaikiai?  Norėdami numesti svorio daugelis imasi griežtų priemonių, o viena populiariausių – atsisakyti angliavandenių, kurie, tikima, skatina augti svorį. Būtent šiuo principu grįsta ir populiari keto dieta. Tačiau, pasak biomedicinos mokslų daktaro, gyvensenos medicinos mokslininko Tomo Vaičiūno, ši dieta tik pradžioje turi teigiamą poveikį mažinant svorį, ilgainiui ji sekina organizmą ir sukelia daugybę sveikatos sutrikimų.

Angliavandenių esama dviejų rūšių

Biomedicinos mokslų daktaras aiškina, kad angliavandenių yra dviejų rūšių – tai sudėtiniai, vadinami geraisiais angliavandeniais, ir paprastieji, vadinami blogaisiais.

„Pastariesiems priklauso cukrus, balti miltai ir jų gaminiai, pieno produktai su pridėtiniu cukrumi, greitasis maistas ir kiti gaminiai ir pusgaminiai. O sudėtiniai angliavandeniai – tai pilnos struktūros augalinės kilmės produktai, kaip gerai visiems pažįstamos uogos, riešutai, visadalės, arba viso grūdo, kruopos, visadaliai grūdai, daržovės, vaisiai, riešutai. Šie angliavandeniai yra būtina mitybos dalis, kurios atsisakę netenkame daugybės organizmui reikalingų medžiagų: mikro- ir makroelementų, vitaminų, priešuždegiminių junginių – polifenolių, betagliukanų, įvairių fitosterolių, mineralų ir kitų maisto medžiagų. Sudėtiniai angliavandeniai mažina atsparumą insulinui, užtikrina gerą žarnyno veiklą, taip pat iš jų gauname didžiąją dalį dienos energijos, vitaminų. Todėl svarbu suprasti, kad norint numesti svorio ar pagerinti sveikatą nereikia atsisakyti visų angliavandenių, tik paprastųjų“, – atkreipia dėmesį T. Vaičiūnas.

Pasak jo, nors sudėtiniai angliavandeniai naudingi sveikatai, kai kurie žmonės vis dėlto atsisako visų angliavandenių. Būtent tokiu principu veikia keto dieta, kurios pagrindas – riebalai ir baltymai.

„Visi augalai yra laikomi angliavandeniais, o daugelis jų – organizmui naudingi sudėtiniai angliavandeniai, pasižymintys ne tik minėtomis būtinosiomis medžiagomis, bet ir energija, maistingumu. Deja, besilaikantys keto dietos atsisako ne tik blogųjų, bet ir gerųjų angliavandenių. Šie žmonės vartoja šiek tiek daržovių ir vaisių, tačiau jų santykis, palyginti su riebalais ir baltymais, yra toks mažas, kad joks teigiamas šių produktų poveikis sveikatai beveik nejuntamas. Tokia proporcija yra absoliučiai žalinga ir visiškai nesuderinama su žmogui palankia mityba ir savijauta. Be to, keto dieta šiandien turi begalę išvestinių formų – vieni šios dietos atstovai tvirtina, kad jos laikantis negalima valgyti jokių daržovių, kiti angliavandeniais vadina tik šaknines ir ankštines daržoves. Toks elgesys verčia abejoti tokios mitybos nauda ir patikimumu – juk net patys ekspertai tarpusavyje nesutaria, ką galima ir ko negalima valgyti“, – pabrėžia biomedicinos mokslų daktaras.

Pradžioje padeda numesti svorio, bet vėliau būna žalinga

T. Vaičiūno teigimu, keto dieta atsirado gana seniai ir pirmiausia buvo taikoma tik trumpą laiką ir tik kontroliuojamoje klinikinėje aplinkoje, dažniausiai žmonėms, turintiems neurodegeneracinių sutrikimų.

„Jei kalbame apie svorio korekcijas, trumpuoju laikotarpiu keto dieta gali padėti sumažinti kūno apimtis, tačiau ilgainiui rezultatas paprastai nebūna be neigiamų pasekmių. Būtent dėl šios priežasties žmonės ją dažniausiai ir renkasi, nes per trumpą laiką galima pasiekti išties neblogų rezultatų. Tačiau noriu pabrėžti, kad šios dietos saugu laikytis tik trumpą laiką, daugiausia 3–4 mėnesius. Tai jokiu būdu negali tapti ilgalaikiu gyvenimo būdu, nes keto dieta turi neigiamą poveikį sveikatai, tai matome ne tik atskiruose moksliniuose tyrimuose, bet ir klinikinėje praktikoje“, – tikina jis.

Gyvensenos medicinos mokslininkas pastebi, kad gerųjų angliavandenių atsisakiusių žmonių mitybos racione dažnai dominuoja sotieji, blogieji riebalai, perdirbti mėsos produktai ir pieno gaminiai, o tai nėra palanki mitybos formulė organizmui.

„Jau daug metų stebimos tokios mitybos pasekmės – šie žmonės susiduria su didesne kardiovaskulinių sutrikimų, padidėjusio kraujospūdžio ir cholesterolio, taip pat stiprios storojo ir plonojo žarnyno disbakteriozės ir kitų ligų rizika. Tokia mityba priveda prie mikro- ir makroelementų bei vitaminų stygiaus, nes didžiąją dalį jų galima gauti tik iš augalinės kilmės produktų. Tuomet esame priversti vartoti maisto papildus, jaučiame elektrolitų ir kitų medžiagų trūkumą. Visi atlikti tyrimai rodo, kad keto dieta labai stipriai didina atsparumą insulinui, o tai skatina vystytis diabetą. Ši dieta taip pat sukelia moterų reprodukcinės sistemos disbalansą, endokrininės sistemos ir virškinamojo trakto sutrikimus, tokius kaip gastritas, storojo žarnyno problemos“, – teigia T. Vaičiūnas.

Pasak jo, teigiamas keto dietos poveikis uždegiminiams procesams irgi tėra mitas. „Šis poveikis yra labai laikinas ir pasireiškia tik pirmaisiais 3–4 mėnesiais, o vėliau išryškėja visiškai priešingas efektas. Atsisakydami angliavandenių prarandame daugybę naudingų medžiagų – fosfolipidų, polifenolių, betagliukanų, ląstelinių medžiagų, tai yra visų junginių, kurie geriausiai kovoja su viduląsteliniu uždegimu. Be to, gausiai vartodami riebalus ir baltymus didiname šio uždegimo riziką dėl labai paprastos priežasties – suvartojamo per didelio omega-6 riebalų rūgščių kiekio. Per didelis jų kiekis tiesiogiai skatina mūsų ląstelių membranos uždegimą ir lėtinių uždegimų atsiradimą“, – aiškina T. Vaičiūnas.

Gerųjų angliavandenių galima neriboti

Paklaustas, kiek sudėtinių angliavandenių reikėtų suvartoti per dieną, jis tikina, kad, jeigu sąmoningai sumažiname suvartojamų blogųjų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų mėsos produktų kiekį, gerųjų angliavandenių galime neriboti.

„Jeigu asmuo sveikas, neturi stiprių sveikatos sutrikimų, gerieji angliavandeniai yra nenormuojami ir juos vartoti sveika. Žinoma, nekalbu apie tai, kad per dieną galima suvalgyti puodą grikių ar panašiai. Mityba visgi turi būti subalansuota“, – teigia T. Vaičiūnas.

Duona, anot jo, taip pat geras pasirinkimas, tinkamas ne tik kasdienei mitybai, bet ir siekiantiems gyventi sveikiau, numesti svorio ar sportuojantiems.

„Sveikiausia – visų grūdo dalių raugo arba mielinė duona, kurioje nepridėta cukrų. Tai yra visas duonoje esantis cukrus yra tik natūraliai gamybos metu susidaręs cukrus, – teigia jis. – Kalbant apie raugą, įdomi jo savybė ta, kad rūgdamas jis naudoja miltuose esantį paprastąjį cukrų, tad didžioji dalis cukraus „sunaikinama“ duonos gamybos metu. Jeigu duonoje nepridėta cukrų, ji kepama iš visų grūdo dalių miltų, tokia duona turi daug skaidulų ir kitų gerųjų medžiagų. Ir tikrai nėra taip, kad sportuojant ar metant svorį duonos valgyti negalima – svarbu pasirinkti tinkamos sudėties gaminį“, – apie duoną pasakoja ekspertas.

Jam pritaria ir „Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadovė Baltijos šalims Snieguolė Šoblinskienė.

„Duona dar naudingesnė, jeigu joje yra grūdų ir sėklų. Siekiantys atsikratyti svorio dažniausiai griežtai riboja suvartojamas kalorijas, tačiau šiuo atveju to daryti nereikėtų – nors sėklos kaloringos, jose gausu organizmui naudingų būtinų vitaminų, mineralų ir gerųjų riebalų. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį į duonoje esantį maistinių skaidulų kiekį – puiku, jeigu jis ne mažesnis nei 3 gramai, o geriausia, jeigu produkte yra bent 6 gramai skaidulų“, – pasakoja S. Šoblinskienė.

Sveikiausia – pilnos struktūros augalinio pagrindo mityba

Pasak T. Vaičiūno, kasdieniame mitybos racione turi dominuoti pilnos struktūros augalinio pagrindo produktai ir kuo mažiau sočiųjų riebalų, gyvulinės kilmės ir perdirbtų produktų.

„Ši išvada prieita tiriant 2010–2022 m. gydytojų taikytas klinikines rekomendacijas. Šios rekomendacijos nurodo, kaip valdyti vieną ar kitą sutrikimą, pagal jas gydytojai skiria gydymą pacientams. Analizuojant klinikines mitybos rekomendacijas paaiškėjo, kad, norint maksimalaus darbingumo, geros kognityvinės sveikatos, mityboje turi dominuoti pilnos struktūros augalinio pagrindo produktai ir tik šiek tiek kitų produktų, tokių kaip mėsa ir pieno gaminiai. Tokia mityba vadinama pilnos struktūros augalinio pagrindo mityba – joje dominuoja pilnos struktūros gerieji angliavandeniai, tai yra vaisiai, daržovės, sėklos, grūdai, riešutai, uogos. Tai – ne dieta, o ilgalaikiu įsipareigojimu grįsta mityba“, – teigia biomedicinos mokslų daktaras.

Ieškant informacijos apie angliavandenius jis pataria pradėti nuo to, kokios yra angliavandenių rūšys ir kuo jos skiriasi.

„Pagrindinė sveikos mitybos taisyklė – kuo daugiau vaivorykštės spalvų lėkštėje. Jeigu kasdien savo lėkštėje jų nematote, anksčiau ar vėliau susidursite su sveikatos problemomis. Sudėtinių angliavandenių bijoti nereikia, jie turi tiek daug gerųjų savybių, o jų atsisakyti labai žalinga. Tad domintis sveika mityba linkiu neužsižaisti su detalėmis, verčiau atkreipti dėmesį į tai, kurie angliavandeniai, riebalai ir baltymai yra vertingiausi, sveikiausi. Tikrai neverta aklai atsisakyti kurios nors grupės maisto medžiagų ir taip susigadinti sveikatą“, – perspėja T. Vaičiūnas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder