Šviežias lietuviškas medus nekainuos brangiau nei pernai: ūkininkė papasakojo, kodėl jis vertas ir maisto, ir vaisto titulo

Apie šio produkto naudą ir į ką atkreipti dėmesį, perkant parduotuvėje, pasakoja daugiau kaip tris dešimtmečius bites Aukštaitijoje auginantys ir kone 2000 avilių prižiūrintys ūkininkai Skardžiai.

Varomoji jėga – meilė ir pagarba bitėms

Utenos rajono ūkininkų Gražinos ir Gedimino Skardžių specializuotas bitininkystės ūkis – vienas didžiausių ir moderniausių Lietuvoje. Kasmet ūkininkai pagamina ne vieną dešimtį tonų aukščiausios kokybės medaus bei kitų bičių produktų.

Didelė dalis sertifikuotos ūkio produkcijos iškeliauja į užsienį, kur ne kartą pelnė simpatijas dėl išskirtinės kokybės, o likusią dalį produkcijos ūkininkai parduoda Lietuvoje.

Jų sukto medaus beveik du dešimtmečius galima įsigyti didžiausiame lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“. Pirkėjai šį medų atpažįsta iš nuotaikingos etiketės – joje vaizduojamas nuo bičių bėgantis ūkininkas.

„Mūsų ūkio sėkmės formulė paprasta – begalinė meilė bitėms, kurią su vyru pajutome dar vaikystėje. Aš su tėčiu bitininkavau nuo mažų dienų, o vyras Gediminas su bitėmis susibičiuliavo būdamas penktoje klasėje. Kai susipažinome ir sukūrėme šeimą, jo svajonė buvo turėti bičių ūkį.

Pradėjome vos nuo 5 avilių, vėliau išsiplėtėme iki 20. Kartais ir patys netikime, jog dabar ūkis skaičiuoja per 1500 prižiūrimų stiprių bičių šeimų, o vasarą su šeimynėlėmis skaičius perkopia ir 2000“, – pasakoja G. Skardžiuvienė.

Medaus skonį ir kokybę lemia atidi priežiūra

Ūkininkė teigia, jog tik nedaugelis įsivaizduoja, kokia sunki ir kiek daug darbo reikalaujanti yra bičių ūkio priežiūra. Kiekvienų metų rudenį ūkininkai užsisako veislinių bičių motinėlių, kurias stengiasi keisti kas 1–2 metus – tuomet bičių šeimos dirba kur kas produktyviau ir yra sveikesnės.

Žiemą reikia stengtis, jog bitės lengvai peržiemotų – jei šios suserga, tenka gydyti ir kitaip pasirūpinti jų gerove. Sulig pavasariu pirmąjį medų bitės susineša maitinimuisi.

Pirmiausia bitininkas įvertina, ar bitėms užtenka medaus pavalgymui, tik tuomet galima pradėti plėsti lizdus, dėti meduves ir laukti, kada bus pakankamai medaus sukimui.

„Visas procesas – mūsų rankų darbas. Prižiūrėti tiek bičių yra sunku, bet pagarba šioms darbininkėms viską atperka. Mūsų tikslas nėra kuo didesni medaus kiekiai – mes stengiamės, kad bitės jaustųsi gerai ir teiktų džiaugsmą.

Tuomet ir meduje pagrindinė jaučiama skonio nata yra meilė“, – atvirauja ūkininkė.

Paklausta, nuo ko priklauso kasmetinis medaus derlius, G. Skardžiuvienė gręžiasi į gamtą – oro sąlygos itin svarbios, o įvairios stichijos – lietūs, sausros, šalnos – bičių darbą smarkiai apsunkina.

„Sunku prognozuoti, ar bus produktyvūs metai, nes bitininkystė yra visapusiškai priklausoma nuo gamtos. Kaip ir žmonės, vienos bitės labiau tinginiauja, kitos – darbuojasi iš peties, tad tai, ką randame viename avilyje, nebūtinai bus ir kitame.

Kadangi aviliai vežiojami, medus gaunamas iš įvairių augalų žiedų nektaro – pavasarinis, pievų, rapsų, grikių, viržių ir miško augalų iš Šimonių girios. O ir kvapų būna visa paletė: nuo aviečių iki liepų, nuo pievų iki girių“, – pasakoja ūkininkė.

Ir profilaktikai, ir peršalimams gydyti

Kasdien medaus gamybos procesuose dalyvaujanti G. Skardžiuvienė sako, jog jos šeima medumi tiesiog „kvėpuoja“, o kiek šaukštų per metus suvalgo – sunku ir suskaičiuoti.

„Medus yra daugiau nei maistas. Bėgant metams įsitikinome, kad visų pirma tai yra vaistas. Tiesa, norint, kad medus organizmą aprūpintų savo gerosiomis savybėmis, reikia atidžiai skaityti, kas nurodoma ant etiketės.

Pavyzdžiui, medaus gaminyje vitaminų bus mažokai, o gal ir visai nebus. Jei medus pagamintas su priedais, gali kisti ne tik skonio, bet ir maistinės savybės. Mūsų gaminamas medus – 100 proc. natūralus, tad jame visa paletė mineralų ir vitaminų“, – atkreipia dėmesį ūkininkė.

Ji pasakoja, kad populiariausias tarp pirkėjų Lietuvoje yra pievų medus – būtent toks atkeliauja ir į „Maxima“ parduotuves.

Tai poliflorinis, t. y. surinktas iš daugelio augalų žiedų, malonaus skonio, geltonas arba gelsvai rusvos spalvos medus. Jame yra daug aromatinių medžiagų, nemažai B grupės ir C vitaminų, tad jis gali padėti stiprinti imunitetą.

Neblėstantį natūralaus medaus populiarumą stebi ir Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.

„Nors prekyboje turime skirtingų medaus rūšių, o pirkėjai vis drąsiau išbando netikėtus skonius, pavyzdžiui, medų su rozmarinu, čiobreliais, spanguolėmis, svarainiais ar netgi česnakais, pats populiariausias ir perkamiausias išlieka natūralus lietuviškas medus.

Nekinta ir šio produkto vidutinė kaina – pirkėjai vertina kokybę, tad ūkininkų siūloma produkcija yra paklausi ir reikalinga.

Džiaugiamės ilgamete partneryste bei Lietuvoje pagaminta produkcija, kuri per tiek metų užsitarnavo pirkėjų simpatijas“, sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė pridurdama, jog daugiausiai medaus parduodama žiemą, kai pirkėjai ieško natūralių būdų apsisaugoti nuo siaučiančių virusų ir ligų.

Patarimai, padėsiantys ilgiau mėgautis medumi

Nors medaus panaudojimo būdų yra galybė – nuo pyragų gardinimo iki padažų mėsos, žuvies ar grilio patiekalams, G. Skardžiuvienė atvirauja, jog dviračio neišradinėja ir medų dažniausiai valgo neapdorotą: juo skanina varškę arba skanauja su agurku.

„Kaip ir kur panaudoti medų – skonio reikalas. Tai išties universalus produktas, kuris suteikia natūralią saldumo natą. Svarbu žinoti, kad medus turėtų būti laikomas tamsioje, vėsioje patalpoje, pavyzdžiui, šaldytuve.

Indelis turėtų būti apsaugotas nuo drėgmės – medui ji labai nepatinka. Be to, nevalia kabinti medaus nešvariu šaukštu, nes tai paskatins rūgimo procesus.

Pirkite medaus tiek, kiek sunaudojate, nes medų rekomenduojama laikyti iki metų“, – patarimus apie bičių sunešamą skanėstą dalija ūkininkė.