Trūkęs apendicitas G. Baikštytei nepraėjo be pasekmių: žarnynas tapo mano silpnąja vieta

Žarnynas, dar kitaip vadinamas antrosiomis smegenimis, yra sudėtingas organas, kuriame gaminasi net 80 proc. imuninės sistemos ląstelių. Viena iš ūmiausių žarnyno ligų – apendicito uždegimas.

Pajutę tokius simptomus, kaip pilvo skausmas ar pykinimas, žmonės dažnai juos supainioja su paprasčiausiais virškinimo sutrikimais ir laukia, kol skausmas praeis, tačiau tai – didelė klaida.

Su tuo sutinka ir žinoma Lietuvos kino ir televizijos aktorė bei rašytoja Gražina Baikštytė, patyrusi itin pavojingą būklę – trūkusį apendicitą.

„Žarnynas, turiu pripažinti, yra mano silpnoji vieta 2008 metais man buvo trūkęs apendicitas. Kaltinu save, nes prasidėjus pilvo skausmams kentėjau ir nekviečiau medikų, maniau, kad skausmas praeis.

Svarsčiau, galbūt, skausmas kyla dėl suvalgyto maisto. Kentėjau net porą parų, esu kantri“, - šypteli pašnekovė.

„Apendicitas man trūko namie, iš pradžių nelabai supratau, bet jaučiau, kad kažkas ne taip. Namuose nieko nebuvo, tad pati išsikviečiau greitąją pagalbą“, - patirtimi dalinosi garsi aktorė G. Baikštytė.

Pasak VUL Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojo docento Vitalijaus Sokolovo, labai svarbu sureaguoti į organizmo siunčiamus skausmo signalus. Jei pagalba nėra suteikiama laiku – pasekmės gali būti labai liūdnos.

„Nežinau, ar yra dar klastingesnė liga už ūminį apendicitą. Nežiūrint į tai, kad pati operacija nėra labai sudėtinga, visgi pati liga išlieka labai klastinga.

Būna tokių atvejų, kad net patyrę chirurgai neatpažįsta apendicito uždegimo. Apendicitas sugeba „pasislėpti“ už inkstų, žarnyno ar kepenų ligų“, - laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo gydytojas docentas Vitalijus Sokolovas.

„Skubos tvarka buvau išoperuota, o po pusmečio skausmai atsinaujino. Tuo metu padėjo lašelinės, bet dar po pusmečio man prasidėjo komplikacijos, prireikė antrosios operacijos.

Po jos mano sveikata pasitaisė, bet žarnynas tapo labai jautrus. Dabar turiu atsakingai rinktis, ką valgyti, o ko geriau atsisakyti“, - dalinosi Lietuvos kino ir televizijos aktorė G. Baikštytė.

Manoma, kad viena iš pagrindinių apendicito bei kitų su žarnynu susijusių ligų vystymosi priežastis – nevisavertė mityba. Ypač tada, jei maiste stinga skaidulų, padedančių maistui neužsilaikyti žarnose.

Būtent į tai dėmesį atkreipė VU ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, gydytojas gastroenterologas profesorius Jonas Valantinas.

Laidoje „Sveikas rytojus“ profesorius akcentavo pilnavertės mitybos svarbą. Taip pat pabrėžė, kad žmogui labai svarbu su maistu gauti visų maistinių medžiagų: angliavandenių, baltymų bei riebalų.

Gydytojas gastroenterologas išskyrė ir ląstelienos naudą organizmui: „Jei pacientas turi tuštinimosi problemų, ląsteliena yra labai svarbi, nes veikia reguliuojančiai. Tiek esant viduriavimui, tiek vidurių užkietėjimui, tai yra pirmas gydymo etapas“.

Nuolat varginantis vidurių užkietėjimas gali būti ir sunkių onkologinių ligų pranašas. Todėl žmonės neturėtų numoti ranka į rekomenduojamą storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą.

„Tai yra paprastas tyrimas, kurį vyresnio amžiaus žmonės turėtų atlikti kas du metus. Storosios žarnos vėžys progresuoja ne taip greitai, gali plisti ir kelis metus.

Ši liga visuomet prasideda nuo polipų, kurie pradžioje būna gerybiniai, o vėliau gali tapti piktybiniais.

Ankstyvoje stadijoje, nustačius kraują išmatose, mes galime anksti nustatyti adenominius pakitimus žarnose, pašalinti minėtus polipus ir taip sustabdyti vėžio atsiradimą žarnyne.

Prevencija nuo storosios žarnos vėžio atsiradimo yra visavertė mityba ir ląsteliena, kuri yra pagrindinis profilaktinis produktas, užkertantis kelią žarnyno vėžiui“, - dalinosi VU ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas J. Valantinas.

Kad žarnynas gerai funkcionuotų, kasdien patariama suvartoti apie 35 gramus maistinių skaidulų. Jų gausu daržovėse, žalumynuose, ankštiniuose augaluose bei pilnaverčiuose grūdų produktuose.

„Ląsteliena „suriša“ tulžies rūgštis, tuo atveju, jei perteklius patenka į žarnyną. Tai itin aktualu pacientams, kuriems yra pašalinta tulžies pūslė.

Ląsteliena veikia kaip absorbentas, „kempinė“, kuri absorbuoja įvairias medžiagas bei padeda jas pašalinti iš organizmo. Pagrindinis produktas, paplitęs visame pasaulyje, yra gysločių sėklų luobelės“, - laidoje kalbėjo gydytojas J. Valantinas.

Vaistininkė Asta Trumpienė dalinosi, kas gali padėti sutrikus žarnyno sveikatai: „Žmonės dažnai kenčia, kai jų žarnynas ima streikuoti.

Dažniausiai skundžiasi užkietėjusiais viduriais. Tokiu atveju, rekomenduojame natūralios kilmės virškinimo fermentus, kuriuos įprastai žmogus turėtų gauti su žaliu augalinės kilmės maistu. Tačiau, ne visus produktus galime valgyti žalius arba valgome jų nepakankamai“.

Specialistė pasakojo, kad yra būtina užtvirtinti tinkamą fermentinių bakterijų įsitvirtinimą ir dauginimąsi, o tai atlieka ląsteliena.

Nedirgindama žarnyno ir nesukeldama nemalonių pojūčių, ląsteliena formuoja gelio pavidalo masę ir efektyviai minkština žarnyno turinį bei paspartina jo pasišalinimą. Esant pilvo spazmams ar kaupiantis dujoms, taip pat labai padeda pankolių sėklos.

Aktorė Gražina Baikštytė sako, kad kai žarnynas sustreikuoja, būtina jam padėti. Moteris mėgsta vakarais suvalgyti brinkinto ispaniško šalavijo arba linų sėklų. Taip pat yra atradusi daugiau veiksmingų priemonių.

„Ne be reikalo sakoma „kaip jautiesi – taip atrodai“. Jei žarnynas veikia blogai, tai matosi ir veide, atsispindi nuotaikoje“, - dalinosi aktorė ir rašytoja Gražina Baikštytė.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder