Tyrimas parodė, kad ankstyvo vėžio atvejų skaičius pasaulyje auga

Brighamo ir moterų ligoninės Bostone (Masačusetso valstija) mokslininkai surinko duomenis apie 14 vėžio atvejų iš 44 pasaulio šalių ir nustatė, kad ankstyvųjų vėžio atvejų beveik visuotinai daugėja.

Tyrėjų komanda spėja, kad tai susiję su keliais veiksniais.

Padidėjęs alkoholio vartojimas, per didelis antibiotikų vartojimas, didėjantis vidutinis ūgis, sėslus gyvenimo būdas ir didesnis nutukimas, XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje pražūtingas rūkymas ir prasti miego įpročiai - visa tai labiausiai paveikė amžiaus grupę, kuriai šis padidėjimas turėjo įtakos, ir yra susiję su vėžio rizikos padidėjimu.

Teigiama, kad šie veiksniai susiję su "vakarietiška" mityba, kai žmogus vartoja daugiau perdirbtų, daug riebalų turinčių maisto produktų ir saldžių gėrimų.

Daugelis vakariečių taip pat gyvena sėslų gyvenimo būdą.

Praėjusią savaitę Ligų kontrolės ir prevencijos centras atskleidė, kad Amerikoje tik 25 proc. gyventojų pasiekia savaitinius fizinio aktyvumo rodiklius.

Mokslininkai nustatė, kad ankstyvosios stadijos vėžio atvejų skaičius visame pasaulyje didėja, ir susiejo šį padidėjimą su daugeliu skirtingų veiksnių, kurie skirtingai veikia įvairias pasaulio dalis (nuotr.)

'Remdamiesi savo duomenimis, pastebėjome vadinamąjį gimimo kohortos efektą.

Šis efektas rodo, kad kiekviena iš eilės vėlesniu laiku (pvz., dešimtmečiu vėliau) gimusių žmonių grupė turi didesnę riziką susirgti vėžiu vėlesniame amžiuje, greičiausiai dėl rizikos veiksnių, su kuriais jie susidūrė jaunystėje, - sakė tyrime dalyvavęs Brighamo profesorius daktaras Shuji Ogina.

"Nustatėme, kad ši rizika didėja su kiekviena karta.

Pavyzdžiui, 1960 m. gimę žmonės patyrė didesnę vėžio riziką nesulaukę 50-ies nei 1950 m. gimę žmonės, ir mes prognozuojame, kad šis rizikos lygis ir toliau didės vėlesnėse kartose.  

Tyrėjai, kurie šią savaitę savo išvadas paskelbė žurnale "Nature", nuo 2000 m. rinko duomenis iš 44 šalių.

Po to jie surado atskirus kiekvienos iš įtrauktų šalių tyrimus, kuriuose būtų įvertinti įvairių vėžio rūšių rizikos veiksniai.

Pavyzdžiui, tai būtų tyrimai, rodantys nutukimo tendencijas JAV ir kitose šalyse.

JAV labiausiai padaugėjo ankstyvo inkstų vėžio atvejų tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.

Tarp vyrų sumažėjo ankstyvosios mielomos atvejų, o tarp moterų - ankstyvojo stemplės vėžio atvejų. Beveik visų kitų vėžinių susirgimų atvejų padaugėjo abiejų lyčių atstovams.

Toliau tiriant tendencijas kiekvienoje iš įtrauktų šalių nustatyta, kad 10 vėžio rizikos veiksnių šioje kartoje tapo labiau paplitę nei ankstesnėje jų grupėje.

Vienas didžiausių veiksnių - nutukimas, kuris laikomas daugelio įvairių rūšių vėžio rizikos veiksniu.

"Iš 14 tirtų vėžio rūšių, kurių skaičius didėja, aštuonios buvo susijusios su virškinimo sistema. Maistas, kurį valgome, maitina mūsų žarnyno mikroorganizmus, - sakė pagrindinis tyrimo autorius daktaras Tomotaka Ugai, dirbantis Brigamo patologijos skyriuje.

Mityba tiesiogiai veikia mikrobiomo sudėtį, o galiausiai šie pokyčiai gali turėti įtakos ligų rizikai ir pasekmėms. 

Vakarietiška mityba labai prisidėjo prie nutukimo ir diabeto, kurie yra du pagrindiniai daugelio vėžio rūšių rizikos veiksniai, paplitimo visame pasaulyje.

Tyrėjai nustatė, kad pastaraisiais dešimtmečiais nutukimo rodikliai pasaulyje sparčiai augo: nuo 1975 m. iki 2014 m. vyrų nutukimas padidėjo nuo 3,2 proc. iki 10,8 proc., o moterų - nuo 6,4 proc. iki 14,9 proc.

Nutukimas yra didelė problema ypač Amerikoje, kur, CDC duomenimis, nuo jo kenčia daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų.

Šį šuolį lėmė ir kiti veiksniai.

Nors Vakarų Europoje alkoholio vartojimas iš tikrųjų sumažėjo, tyrėjai nustatė, kad Rytų Europoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose alkoholio vartojimas padidėjo. 

Gėrimas siejamas su kepenų, storosios žarnos, krūties vėžiu ir kt.

Tikėtina, kad tam įtakos turi ir per didelis antibiotikų vartojimas, kuris XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje smogė visam pasauliui. 

Kai kurie ekspertai baiminasi, kad stiprūs vaistai galėjo pažeisti daugelio vartotojų žarnyno mikrobiomą, todėl jie tapo pažeidžiami virškinamojo trakto vėžio.

Nors Vakaruose rūkymo rodikliai sumažėjo, daugelyje Azijos šalių tabako pramonė pradeda klestėti, todėl plaučių ir burnos vėžys dažniau pasitaiko jaunesniems žmonėms.

Žmonės dabar taip pat yra aukštesni.

Nors tai galima vertinti kaip santykinai teigiamą dalyką, manoma, kad aukštesniems žmonėms padidėja rizika susirgti vėžiu.

Vaikai dabar taip pat mažiau miega nei ankstesniais metais.

Taip yra dėl kelių priežasčių.

Pirma, dėl to, kad daugelyje namų ūkių vis dažniau naudojami tokie prietaisai kaip mobilieji telefonai ir kompiuteriai, sutrinka nakties režimas.

Šių prietaisų skleidžiama mėlyna šviesa greičiausiai taip pat sukelia problemų.

Vienas iš svarbiausių tyrėjų paminėtų rizikos veiksnių - vakarietiškos mitybos poveikis.

Šioje mityboje daug sočiųjų riebalų, perdirbtos ir raudonos mėsos, saldumynų, o mažai vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų.

Netinkami mitybos įpročiai lemia daugelį vėžio rizikos veiksnių, pavyzdžiui, nutukimą ir diabetą.

Daugelis perdirbtų maisto produktų ir saldžiųjų gėrimų - ypač didelio fruktozės kiekio kukurūzų sirupas - yra susiję su vėžio išsivystymu.

Jungtinė Karalystė

Jungtinės Karalystės (JK) ekspertai įspėja, jog greitasis maistas, alkoholis ir per ilgas buvimas saulėje kasdien lemia maždaug 400 vėžio atvejų, kurių galima išvengti.

Jų skaičiavimais, jei britai gyventų sveikiau, kasmet būtų galima išvengti apie 155 tūkst. susirgimų.

Pasaulinis vėžio tyrimų fondas norintiems sumažinti riziką susirgti vėžiu rekomenduoti mažinti raudonos mėsos kiekį, vengti perdirbtos mėsos ir vartoti mažiau alkoholio.

Dar 2019–2020 m. vėžys buvo diagnozuotas beveik 400 tūkst. JK gyventojų, t. y. per dvejus metus jų padaugėjo daugiau nei 20 tūkst., nors ir pastaruoju metu intensyviai siautėja COVID-19 pandemija.

Anot vienos labdaros organizacijos, maždaug keturių iš dešimties ligos atvejų būtų galima išvengti geriau pasirinkus gyvenimo būdą, pavyzdžiui, sveikiau maitintis, nerūkyti ir daugiau sportuoti.

Daugėja sergančių odos vėžiu

Ekspertai nustatė, jog krūties vėžys pastaruoju metu buvo labiausiai paplitęs – 56 tūkst. naujai diagnozuotų susirgimų, po jo prostatos vėžys – 55 tūkst. susirgimų.

Tačiau plaučių vėžys išlieka mirtiniausiu – 2019–2020 m. nuo jo mirė daugiau nei 34 tūkst. žmonių – ir antru pagal paplitimą – daugiau nei 48 tūkst. naujų atvejų.

Melanomos, mirtino odos vėžio, kurią gali sukelti per didelis saulės poveikis, atvejų per dvejus metus padaugėjo nuo 16 tūkst. iki daugiau nei 17 tūkst.

Tuo tarpu nuo žarnyno vėžio, kuris vis dažniau siejamas su ydingu gyvenimo būdu, buvo užregistruota daugiau nei 44 tūkst. atvejų ir 17 tūkst. mirčių.

Antsvoris – ligos pranašas

Antsvoris arba nutukimas yra susijęs su daugiau nei 13 ligos rūšių: krūties, gimdos, žarnyno, kepenų, inkstų bei kasos vėžio rizika.

Manoma, jog rūkymas lemia 70 proc. plaučių vėžio atvejų ir beveik penktadalį visų naujų vėžio atvejų per metus.

Vis dėlto šiuo metu maždaug du trečdaliai suaugusiųjų ir trečdalis vaikų turi antsvorio arba yra nutukę.

Todėl, ekspertų manymu, tiktai laiko klausimas, kada rūkymas taps pagrindine šios vėžio priežastimi.

Duomenys rodo, kad nuo 2017–2018 m. išvengiamų susirgimų skaičius išaugo iki 8 tūkst. atvejų.

Skatina tikrintis ir maitinti krūtimi

Dr. Vanessa Gordon-Dseagu iš WCRF, kuris finansuoja viso pasaulio mokslininkus, tiriančius vėžio prevencijos būdus, teigė, jog dėl didėjančio visuomenės senėjimo per ateinančius kelis dešimtmečius susirgimų skaičius ir toliau didės.

Tikimybę susirgti daugeliu vėžinių ligų galima sumažinti vengiant alkoholio, valgant ne daugiau kaip tris kartus raudonos mėsos per savaitę arba išvis jos nevalgant.

Kitos priemonės – saugiai būti saulėje ir, jei įmanoma, motinoms maitinti kūdikius krūtimi. 

Be to, patikra yra labai svarbi gerinant vėžio gydymo rezultatus.

Todėl kuo anksčiau yra diagnozuojamas vėžys, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus išgyvens.

Praėjusią savaitę žurnale „PLOS One“ paskelbtame tyrime nustatyta, jei JK niekas nerūkytų, mirčių nuo šios ligos sumažėtų nuo 27 tūkst. iki 16 tūkst. per metus.