Skiepai nuo koronaviruso
Vakcinavimo lyderiai: paskelbė savivaldybę, kurioje jau paskiepyti visi senjorai

Neringa tapo pirmąja Lietuvos savivaldybe, suvakcinavusia visus iki vieno savo senjorus, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.

Šiuo metu Neringoje gyvena 501 senjoras.

Antroje vietoje pagal vyresnio kaip 65 m. amžiaus asmenų vakcinavimą – kitas kurortas, Birštonas, kur vakcinuoti daugiau kaip 60 proc. senjorų.

Trečioje vietoje – Jurbarko rajono savivaldybė, ketvirtoje – Vilniaus miesto savivaldybė, aplenkusi Kauno miestą.

Į lyderių penketą pirmą kartą išsiveržė Elektrėnai.

Prasčiausiai su vakcinavimu sekasi Šalčininkų rajono, Visagino, Vilniaus rajono, Skuodo ir Plungės rajonams.

Nemažą šuolį vakcinuodami senjorus atliko Kaišiadorių ir Širvintų rajonai.

„Neringos vyresnieji 100 proc. vakcinuoti! Vilniaus miestas aplenkė Kauno miestą! Net trylika savivaldybių jau yra vakcinavusios daugiau kaip pusę savo vyresniųjų (dar vakar jų buvo aštuonios). Elektrėnai pirmą kartą pateko į efektyviausiai vakcinuojančių penketuką.

Šalčininkai, Visaginas ir Vilniaus rajonas jau dvi savaites nekeičia savo pozicijų ir yra lėčiausiai vyresniuosius skiepijančios savivaldybės: Šalčininkų ir Visagino vyresniųjų vakcinavimo efektyvumas nesiekia 20 proc., Vilniaus rajono yra apie 30 proc.“, – rašė Statistikos departamentas.

Kaunas skelbia „akciją“ senjorams

Per visą vakcinacijos nuo COVID-19 laikotarpį Kaune panaudota jau per 100 tūkst. skiepų dozių. Simbolinis šimtatūkstantasis skiepas penktadienio vakarą teko kaunietei Emilijai. Moteris tapo viena iš 3715 tądien paskiepytų kauniečių. Iš viso pirmą skiepą jau gavę apie 20 proc. miesto gyventojų. Kauno vakcinavimo centre dirbantys medikai tikisi per šeštadienį rekordinį rezultatą dar pagerinti, išnaudojant visas turimas vakcinų atsargas. Kitą savaitę laukiama dar 7 tūkst. „Pfizer“ vakcinos dozių. Visos jos bus skirtos vien 65+ amžiaus senjorams.

Nuo šeštadienio ryto visi vyresni nei 65 metų Kauno miesto gyventojai gali registruotis ir jau kitos savaitės pradžioje pasiskiepyti „Pfizer“ („Comirnaty“) vakcina. Būsimų jos atsargų turėtų pakakti daugumai norinčiųjų – Kaunui numatyta 7 tūkst. dozių.

Kauniečiams skirta elektroninė registracijos sistema vakcinavimas.kaunas.lt visą savaitgalį ir pirmadienį bus dedikuota vien prioritetinei 65+ amžiaus grupei.

„Pusė garbaus amžiaus kauniečių – jau paskiepyta. Tačiau to neužtenka norint, kad jie tikrai jaustųsi saugūs dėl savo sveikatos. Kaunas atsižvelgė į Prezidento ir Vyriausybės raginimus dar sparčiau skiepyti šiuos žmones. Turime pasistengti, kad maksimaliai sumažintume jiems kylančias rizikas. Taigi visą artimiausiu metu gautą vakcinų siuntą paskirsime būtent senjorams. Visi žinome, kad dažnas teikia pirmenybę didesnio populiarumo sulaukusioms vakcinoms, tad čia yra puikus šansas tokiam pasirinkimui.

Dabar labai svarbu, kad patys gyventojai nedelstų ir priimtų sprendimą, kuris gali būti gyvybiškai svarbus. Čia labai reikalinga jaunesnių namiškių ar pažįstamų pagalba, padedant jiems sėkmingai prisiregistruoti“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Naujausiais duomenimis, pagal 65+ amžiaus grupės gyventojų skiepijimo rezultatus Kauno miestas žengia ketvirtas tarp visų šalies savivaldybių, po mažesniųjų – Neringos, Birštono ir Jurbarko rajono.

Pasiekta reikšminga 20 proc. riba

Ši savaitė Kauno vakcinavimo centre dar iki savaitgalio tapo rekordine. Vos per keturias dienas paskiepyta beveik 14 tūkst. žmonių, o šeštadienį šis skaičius viršys ir 17 tūkstančių.

„Priešvelykinis planas pasiteisino su kaupu. Sudarėme galimybes medikams pailsėti per šventes, o iškart po Velykų grįžome prie darbo įprastu tempu. Tiesa, vakcinavimo centras Kaune kol kas nesiekia nė 50 procentų galimybių, tad sulaukę didesnio kiekio vakcinų, turime pakankamai rezervo toliau didinti apsukas. Jei senjorai suskubs skiepytis, netrukus vėl atversime registracijas toliau sekančioms prioritetinėms grupėms“, – sakė Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Kaunas nuo pat pradžių išlieka lyderis tarp didžiųjų šalies miestų pagal paskiepytų gyventojų santykį. Bemaž penktadalis (19,98 proc.) visų gyventojų sulaukė pirmosios dozės, o per 9 proc. kauniečių turėjo įgyti imunitetą gavę abudu skiepus.

20 proc. pirmojo skiepo riba (bendras Lietuvos vidurkis siekia 16,59 proc.) – reikšmingas atskaitos taškas, leidžiantis tikėtis mažesnės apgulties ligoninių reanimacijos skyriuose, ilgainiui atlaisvinant vis didesnę COVID-19 lovų dalį ir grąžinant jas sergantiesiems kitomis ligomis.

„Veiksmo netrūksta ne tik vakcinavimo centre, bet ir skiepijant sunkiau judančius, slaugomus žmones namuose – vien šią savaitę jų aplankyta beveik 700. Didžiuojuosi medikais ir visa komanda, kurių dėka pasiekti tokie rezultatai, bet čia dar tik pradžia. Nereikia lenktyniauti skaičiais, o verčiau visiems išvien stengtis dėl bendro tikslo – žmonių saugumo, sveikatos ir gyvybių. Tai svarbu tiek Kaunui, tiek ir visai Lietuvai“, – pabrėžė V. Matijošaitis.

Perkoptas simbolinis skaičius

Nuo praėjusių Kalėdų visoje šalyje startavus su medikų vakcinacija, kiti Kauno miesto gyventojai pirmiesiems skiepams pakviesti sausio 13-ąją. Iš pradžių kauniečių vakcinavimas vyko centrinio pašto patalpose Laisvės alėjoje, o vasario gale persikėlė į naujuosius Kauno ledo rūmus (Kovo 11-osios g. 26) prie „Girstučio“. Per šiuos puspenkto mėnesio Kauno mieste sunaudota jau per 100 tūkst. skirtingų vakcinos dozių.

„Tas šimtas tūkstančių vakcinų pasiekė ne tik kauniečius, bet ir ženklią dalį viso regiono bei kitų miestų gyventojų. Mūsų skaičiavimais, jie tarp Kaune paskiepytų žmonių gali sudaryti apie 15 procentų. Tai medikai, slaugos įstaigų darbuotojai, Kauno klinikų ir kitų ligoninių, taip pat prie Kauno miesto poliklinikos prisirašę pacientai, gyvenantys aplink Kauną“, – patikslino Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Penktadienio vakarą pagal prioritetų eilę vakcinavimo centre apsilankiusi dviejų vaikų mama Emilija gerokai nustebo išgirdusi, kad jai teko būtent šimtatūkstantoji vakcinos dozė. Moteris pasakojo jau gerokai anksčiau apsisprendusi skiepytis nuo koronaviruso ligos.

„Apie tai, kad man priklauso skiepas, sužinojau visai neseniai, atsitiktinai pasikalbėjusi su daktare. Pasisekė. Nė kiek nebijojau – esu už skiepus. Manau, tai padės saugiau, laisviau gyventi, palengvins galimybes keliauti. Savo artimiausioje aplinkoje esu pirma pasiskiepijusi, bet šitos galimybės labai laukia ir vyras. Deja, jis į prioritetų sąrašus nepatenka. Kol kas teks kantriai laukti“, – pasakojo dešimtmetį Kaune gyvenanti Emilija.

Ragindama kauniečius ir visos šalies žmones uoliau domėtis vakcinavimo procesu bei drąsiau ryžtis skiepams, pašnekovė išreiškė viltį, kad jau netrukus Lietuvoje bus pradėta masinė gyventojų vakcinacija, padėsianti visiems greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Sidebar placeholder