Vasaros karščio spąstai: kaip aukšta temperatūra testuoja mūsų širdies ištvermę

Kai tampa karšta, organizmas įjungia sudėtingą aušinimo mechanizmą. Ir nors jis apsaugo mus nuo perkaitimo, širdžiai tai reiškia tik vieną dalyką – darbą intensyvesniu režimu.

Vidinė aušinimo sistema ir pulso šuoliai

Kai aplinkos temperatūra pakyla, organizmas bando išsklaidyti perteklinę šilumą per odą. Tam kraujagyslės išsiplečia, o širdis pradeda greičiau pumpuoti kraują, kad „išstumtų“ šilumą arčiau kūno paviršiaus. 

Šį procesą kontroliuoja nervų sistema, ir jis vyksta automatiškai: širdis plaka dažniau, kraujagyslės išsiplečia, o kraujas cirkuliuoja aktyviau.

Viena vertus, tai apsauga nuo perkaitimo ir tokių būklių kaip šiluminis išsekimas ar šiluminis smūgis, kita vertus – didelė apkrova širdies ir kraujagyslių sistemai. Iš esmės organizmas įjungia vidinį „aušinimo režimą“, tačiau tai kainuoja padidėjusį širdies darbą.

Vienas iš labiausiai pastebimų karščio padarinių – širdies ritmo pagreitis. 

Kylant vidinei kūno temperatūra, širdies susitraukimų dažnis gali padidėti maždaug 10 kartų per minutę. 

Tai reiškia, kad net ramiai būnant saulėje pulsas gali pakilti iki lygio, kurį organizmas paprastai pasiekia fizinio krūvio metu. Kai kuriais atvejais pulsas ramybės būsenoje gali viršyti 100 kartų per minutę – ši būklė vadinama tachikardija. 

O jei prie to prisideda fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas, sportas ar net darbas sode, širdis dirba dar intensyviau ir greitai priartėja prie didžiausių apkrovų.

Kraujospūdžio pokyčiai ir pavojingi organizmo signalai

Kartu su pulso dažnio padidėjimu įvyksta dar vienas svarbus pokytis – kraujospūdžio sumažėjimas. 

Dėl kraujagyslių išsiplėtimo kraujas lengviau cirkuliuoja arčiau odos paviršiaus, o tai padeda išskirti šilumą. Tačiau tuo pačiu metu kraujospūdis gali nukristi žemiau įprastų rodiklių. 

Kai kuriais atvejais jis nukrinta žemiau 90/60 mm Hg – ši būklė vadinama hipotenzija. 

Tai gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą ar nestabilumo jausmą, ypač jei organizmas yra dehidratuotas arba ilgą laiką veikia aukšta temperatūra.

Daugeliu atvejų trumpalaikiai pulso ar kraujospūdžio pokyčiai yra normali organizmo reakcija į karštį. Tačiau kartais organizmas pradeda siųsti perkrovos signalus. Tarp galimų simptomų:

• galvos svaigimas arba apsvaigimas;
• stiprus silpnumas ir nuovargis;
• galvos skausmas;
• širdies plakimas arba jausmas, kad širdis „praleidžia“;
• raumenų mėšlungis;
• pykinimas arba vėmimas;
• dusulys.

Visa tai gali būti perkaitimo, dehidratacijos ar šiluminio išsekimo požymis. Kartais simptomai dažnai būna panašūs, todėl svarbu reaguoti į bet kokį diskomfortą. 

Jūsų laukia rimtos pasekmės, jei ignoruosite šiuos ženklus. Ypač pavojingi yra šiluminio smūgio požymiai: sąmonės sutrikimas, kalbos sutrikimas, staigus galvos svaigimas, sąmonės netekimas arba regos sutrikimas. Tokiais atvejais reikalinga skubi medicininė pagalba.

Kas labiausiai rizikuoja ir kaip apsisaugoti?

Ne visi vienodai reaguoja į aukštą temperatūrą. Yra žmonių grupių, kurioms karštis kelia didesnę riziką. 

Prie jų priskiriami asmenys, turintys širdies ir kraujagyslių ligas, vegetacinės nervų sistemos veiklos sutrikimus, inkstų ligas, sklerozę, ortostatinę hipotenziją, antsvorį bei kvėpavimo takų ligas (astmą).

Be to, padidėjęs jautrumas karščiui gali pasireikšti tiems, kurie vartoja tam tikrus vaistus, ypač kraujospūdį mažinančius vaistus ar diuretikus, kurie veikia skysčių kiekį organizme.

Geriausia strategija – neperkrauti organizmo karščiausiomis valandomis ir padėti jam atvėsti natūraliu būdu.

Specialistai pataria daryti pertraukas pavėsyje arba vėsiose patalpose, gerti pakankamai vandens, nešioti lengvus, laisvus drabužius, kurie leidžia odai „kvėpuoti“, bei vengti buvimo lauke karščiausio dienos laiko metu.

Šios priemonės padės pasijusti užtikrinčiau net ir plieskiant saulei.

Tačiau net laikantis šių taisyklių svarbiausia – atidžiai stebėti savo savijautą. Jei atsiranda stiprus širdies plakimas, silpnumas ar perkaitimo pojūtis, reikia nedelsiant sumažinti krūvį ir leisti organizmui atvėsti.

Šaltinis: „Cleveland Clinic“