Vegetariška ir veganiška mityba: kokie pavojai tyko ir kaip galima jų išvengti?

Ar tikrai visiems vienodai gerai pavyksta laikytis tokio mitybos režimo ir kokių pasekmių galima sulaukti, jei organizmas per ilgai negauna reikalingų medžiagų?

Gydytoja dietologė, Dietoterapijos centro vadovė Laura Romeraitė - Kuklierienė prieš pradėdama pokalbį pirmiausia pabrėžia sveikos mitybos svarbą: su maistu turime gauti visų mūsų organizmui reikalingų medžiagų. „Būtent su maistu, o ne su maisto papildais.

Jeigu žmogus yra veganas, nenaudoja jokių gyvūninės kilmės produktų (pieno, kiaušinių, žuvies ir t. t.), vadinasi, negauna visų reikalingų medžiagų. Tokiu atveju, be abejonės, maisto papildai jau yra būtini“, - kalbėjo L. Romeraitė - Kuklierienė.

Gydytoja teigia, kad jeigu valgome saikingai, nereikėtų baimintis ir taip dažnai atsisakomų gyvūninės kilmės produktų.

„Jeigu saikingai valgome, tai kartu su jais gauname tikrai daug naudingų medžiagų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu žmogus atsisako mėsos, su maistu negauna vitamino B12, dvivalentės geležies, kuri būtina ir kurią organizmas geriau įsisavina nei esančią augalinės kilmės produktuose.

Atsisakius žuvies (silkės, skumbrės, lašišos), kurių sudėtyje yra organizmui būtinų omega-3 riebalų rūgščių: eikozapentaeno rūgšties (EPR) ir dokozaheksaeno rūgšties (DHR), organizmui jų stigs, nes augaliniuose šaltiniuose esančioje omega-3 daugiausia yra alfa - linoleno rūgšties, iš kurios organizmas gali sintetinti EPR ir DHR, bet mažais kiekiais.

Taip pat gyvūninės kilmės maiste yra ne tik lengviau pasisavinamų baltymų, bet ir visų nepakeičiamų amino rūgščių, kurių nėra augalinės kilmės maiste. Tokiais atvejais, kaip ir minėjau, būtina vartoti maisto papildus“, - pasakojo dietologė.

Yra daugiau nei 40 mikroelementų, kuriuos žmogaus organizmas privalo gauti kartu su maistu. Todėl kuo įvairesnius produktus valgome, tuo didesnė tikimybė, kad gausime mums reikalingų medžiagų.

Tačiau, anot pokalbininkės, net ir mišraus maisto vartojimas kartais to neužtikrina, nes įvairovės vis vien pritrūksta ir mityba nebūna subalansuota, o ką kalbėti, kai atsisakoma visos maisto produktų grupės ar net kelių.

Gydytoja pastebi, kad žmonės dažnai yra linkę į kraštutinumus. "Arba be saiko valgo lašinius, mėsos gaminius, įvairius pusgaminius, kuriuose gausu transriebalų ar kitų organizmui žalingų priedų, arba visiškai atsisako net sveikatai palankių ar net būtinų produktų.

Net ir tame pačiame veganų maiste gali būti žalingų sveikatai priedų, kaip antai didelis cukraus kiekis. Labai svarbu paminėti tai, kad kai žmogus atsisako gyvūninės kilmės produktų, noras pajusti sotumą niekur nedingsta, nes organizmas reikalauja ir kitų, įvairesnių, maisto medžiagų.

Tokiais atvejais veganai dažnai vartoja perteklinį kiekį riebalų riešutų, sėklų ar aliejų pavidalu. O ir saldumynų suvalgoma ganėtinai nemažai. Žinoma, neabsoliutinu ir nesakau, kad visiems, pasirinkusiems veganišką ar vegetarišką mitybą, taip būna.

Tikrai ne, tačiau tai nutinka dažnai", - pastebėjimais dalijasi specialistė ir priduria, kad saldumynai, taip pat kaip ir pusgaminiai, dažnai tampa viena iš priežasčių, lemiančių per didelį vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

„Taigi, tikrai nėra taip, kad veganizmas, vegetarizmas arba mišrus maistas yra lygus sveikai mitybai. Na, gal tik mišri mityba kur kas labiau atitinka sveikos mitybos apibrėžimą, teigiantį, kad būtent su maistu žmogaus organizmas turi gauti visas jam reikalingas medžiagas“, - kalbėjo L. Romeraitė-Kuklierienė.

Keičiant mitybos įpročius siūlo konsultuotis

Gydytoja sako, kad neretai tenka susidurti su tokiais pacientais, kurie, nors atvyksta jau turėdami deficitą anksčiau išvardintų medžiagų, tačiau vis tiek yra įsikinę, kad veganiška ar vegetariška mityba yra teisingiausia, ir nieko keisti nenori.

"Žinoma, būna, kad tėvai atveža tokios būklės savo vaikus. Tada raginame tėvelius neprimesti savo gyvenimo būdo atžaloms.

Nes augančiam vaikui yra būtina sveika ir visavertė mityba. O sintetinių maisto papildų organizmas irgi nepasisavina taip gerai, kaip gaunamus iš natūralių maisto produktų.

Tačiau tokiais atvejais į pagalbą pasitelkiami ir socialiniai darbuotojai, ir kiti specialistai, kad vaikas būtų maitinamas visavertiškai.

Kalbant apie suaugusius asmenis, tai jiems dažniausiai rekomenduojami ir išrašomi maisto papildai, kuriuos žmogus turi vartoti visą gyvenimą", - pasakojo dietologė.

Ilgai laikantis veganiškos ar vegetariškos mitybos režimo, kinta žarnyno mokroflora, vienų fermentų pradeda išsiskirti mažiau, o kitų - daugiau. Dėl to ilgainiui tampa kur kas sunkiau sugrįžti prie subalansuoto mišraus maitinimo.

„Be abejo, dietologai tikrai neturi tikslo ir nesistengia keisti veganų ar vegetarų etinių įsitikinimų. Mes tiesiog išaiškiname, kokių reikalingų medžiagų organizmui trūksta ir kokiais kitais būdais reikės jų papildyti. Taip pat visada pasiūlome į mitybą vis dėlto įtraukti kažkokį vieną ar kelis gyvūninės kilmės maisto produktus, tokius kaip pienas, žuvys ar kiaušiniai. Kartais tai pavyksta“, - teigė pokalbininkė.

Pasak gydytojos, dažnai žmonės nebūna iki galo įsigilinę į tokios jų pasirinktos mitybos galimas pasekmes ir nesupranta, kad norint palaikyti normalią organizmo funkciją ir tinkamą mikroelementų kiekį gali tekti net visą gyvenimą vartoti sintetinius maisto papildus.

Specialistė pabrėžia, kad žmogui, nusprendusiam kardinaliai pakeisti mitybą ir pereiti prie veganiškos ar vegetariškos, labai svarbu pasikonsultuoti su gydytojais dietologais, kad jie iš anksto papasakotų, kokie yra tokios mitybos pliusai ir minusai, kaip organizmą papildyti būtinomis medžiagomis, kad ilgainiui neišsivystytų ligos.

„Galime užbėgti įvykiams už akių ir iš anksto žmogui pasakyti, kas jo laukia, jeigu toks mitybos planas jo organizmui netiks. Iš karto paskiriame reikiamus maisto papildus, kad neišsivystytų minėtų medžiagų deficitas“, - kalbėjo L. Romeraitė-Kuklierienė.

Ligos ir mitai apie vitaminų kaupimą organizme

Nemažai įvairių sveikatos negalavimų sukelia nepakankamas baltymų kiekis organizme. „Tokiu atveju pradeda silpti imuninė sistema, todėl asmuo daug dažniau serga peršalimo ar kitomis virusinėmis ligomis.

O kai organizme trūksta B12 vitamino ir geležies, susergama mažakraujyste (anemija).

Bet, žinoma, vėl pasikartosiu, nebūtinai visi šie dalykai gali nutikti visiems, pasirinkusiems veganišką ar vegetarišką mitybą. Yra tikrai daug žmonių, kurie labai stengiasi subalansuoti savo mitybą ir rūpinasi, kad organizme nepritrūktų reikalingų medžiagų, vartoja maisto papildus“, - akcentavo dietologė.

O kad organizmas būtų prisotintas visų reikalingų vitaminų ir žiemą mūsų nekankintų ligos bei peršalimai, jau nuo seno gajus įsitikinimas byloja, jog vasaros metu reikia valgyti kuo daugiau daržovių, vaisių ir uogų.

Tačiau gydytoja pabrėžia, kad vis dėlto žmogaus organizmas nekaupia savyje jokių vitaminų. „Organizmas nėra taupyklė ir vitaminų nekaupia.

Nebent tirpius riebaluose, t. y. vitaminus A, D, E ir K.

Tačiau net ir jų greitai ima stigti. Dažnas mūsuose kenčia nuo vitamino D stokos, nes pagrindinis jo šaltinis, žinia, saulės odoje sintetinamas vitaminas D, tačiau tam reikia kasdien 10 minučių būti tiesioginėje saulės šviesoje atidengus bent 25 proc. kūno, o odai įdegus šis procesas vėl stipriai sulėtėja.

Taigi, vitamino D papildus reikia vartoti praktiškai ištisus metus “, - pasakojo pašnekovė.

Šį stereotipą L. Romeraitė - Kuklierienė paaiškina itin paprastai: šviežias maistas turi daugiau vitaminų, todėl ir yra rekomenduojama šiltuoju metų laiku valgyti šviežias daržoves, vaisius ar uogas.

„Todėl požiūris, kad reikia valgyti kuo daugiau šviežių produktų yra klaidingas.

Nieko nereikia valgyti “kuo daugiau„. Kad ir koks sveikas produktas būtų, negalima jo vartoti per daug, nes jis mūsų organizmui gali tapti ir žalingas.

Valgyti reikia kuo įvairesnį sezoninį maistą ir, svarbiausia, su saiku“, - pabrėžė gydytoja.