Vilnietę Liną nuo klastingos ligos komplikacijų išgelbėjo laiku atlikta operacija: „Tokios operacijos – šių laikų stebuklas“

Dažnai savo sveikata susirūpiname tik tuomet, kai organizmo siunčiami simptomai mums iššaukia diskomfortą, tad galiausiai neretai tenka išgirsti ir gąsdinantį gydytojo verdiktą, jog reikalinga operacija. Tačiau ar visos operacijos yra tikrai tokios gąsdinančios?

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ vilnietė Lina Januškevičienė papasakojo savo istoriją. Moteriai dienos chirurgijos centre buvo atlikta išsiplėtusių kojų venų operacija.

Venų varikozė – tai rimta liga, kurią dažnai žmonės asocijuoja su kūno estetika. Vis dėlto, negydoma ši liga progresuoja ir gali sukelti itin rimtų, kartais net pavojingų gyvybei komplikacijų.

Kaip pasakojo Lina, kad turi rimtesnių sveikatos problemų suprato tik apsilankiusi pas gydytoją.

„Kojų venos man gyventi netrukdė, nes jos nekėlė jokio skausmo. Kreipiausi į gydytoją dėl diskomforto, kojos neestetiško vaizdo. Konsultacijos su gydytoju Nerimantu Markevičiumi metu paaiškėjo, kad turiu labai didelę problemą, todėl nedelsiau nė minutės, iškart sutikau, kad gydytojas mane operuotų dienos chirurgijos centre.

Tokios operacijos – šių laikų stebuklas, nes jei po jų jautiesi gerai, jau kitą dieną gali eiti į darbą. Viskas įvyko per vieną dieną. Po operacijos aš pasiilsėjau namuose ir sekančią dieną išėjau į darbą“, – patirtimi dalinosi pacientė L. Januškeivičienė.

Kaip teigė moteris, ji nė nenumanė, kad šių laikų medicininė pagalba gali būti tokia greita ir efektyvi.

„Operacija pavyko sėkmingai. Po jos praėjo beveik savaitė. Prisimenu, kad po operacijos gydytojo paklausta apie savo savijautą, atsakiau, kad jaučiuosi, kaip po kažkokių procedūrų, bet ne kaip po operacijos.

Esu labai laiminga, kad ryžausi šiam žingsniui. Nei iš karto po operacijos, nei tą pačią dieną po jos parvažiavus namo nepajutau jokių skausmų. Bijoti tikrai nėra ko“, – atviravo pašnekovė.

Atsirandant naujoms technologijoms, mokslo pažanga leidžia pacientams jaustis saugiai, o sveikatos priežiūros specialistams – kokybiškai ir laiku suteikti reikiamą pagalbą, teigė tarptautinę chirurgijos patirtį turintis ,,Antėja“ diagnostikos ir dienos chirurgijos centro vadovas, kraujagyslių chirurgas Narimantas Markevičius.

„Pasaulyje dienos chirurgijos centrai pradėjo kurtis prieš 20 metų. Medicinai jie yra labai svarbūs. Kuo dažniau diagnozuojame ligas ir kuo anksčiau jas pradedame gydyti pradinėse stadijose, tuo geresnis yra gydymo rezultatas ir tuo mažiau valstybei kainuoja gydyti sunkesnių stadijų pacientus.

Kiekvienas lovadienis yra brangus. Todėl, kai tik yra galimybė išgydyti pacientą ar suteikti kažkokias paslaugas ankstyvoje ligos stadijoje, tai tampa naudinga ir paciento sveikatai, gyvenimo kokybei, ir valstybei“, – kalbėjo gydytojas N. Markevičius.

Lietuvoje dienos chirurgijos centrai pradėjo kurtis tik prieš 10 metų. Tačiau, anot specialisto, jau tapo įprasta, kad juose yra atliekama daugiau nei pusė visų chirurginių operacijų.

„Pagrindinės atliekamos operacijos – kraujagyslių ir kojų venų. Taip pat artroskopinės kelio sąnario, įvairių raiščių, smulkių sąnarių, plaštakos operacijos. Dienos chirurgijos centre atliekama ir labai didelė dalis bendrosios chirurgijos operacijų.

Šalinami įvairiausi odos dariniai – lipomos, išvaržos. Atliekame ir labai populiarią tulžies pūslės akmenligės operaciją. Taip pat labai didelį procentą sudaro ginekologinės ir urologinės operacijos, kurios yra minimaliai invazinės ir nereikalauja ilgo hospitalizacijos laiko. „Antėja“ dienos chirurgijos centre turime labai didelį spektrą operacijų“, – pasakojo gydytojas N. Markevičius.

Prieš kiekvieną operaciją pacientus konsultuoja patyrę klinikos chirurgai. Jie skiria reikalingus tyrimus, aptaria įvairius su pasiruošimu operacijai susijusius klausimus, sudaro operacijos planą ir informuoja apie numatomą reabilitaciją po procedūros.

„Numatytą operacijos dieną pacientas patenka į mūsų komfortabiliai įrengtas klinikos palatas. Jis turi atvykti 1,5-2 valandos iki numatomos operacijos laiko. Tuomet jį apžiūri anestiozologas, gydantis daktaras.

Pacientas, padedant mūsų slaugytojoms, yra paruošiamas operacijai ir tuomet ta operacija atliekama. Pooperacinis paciento stebėjimo laikas priklauso nuo to, kokio sudėtingumo operacija buvo.

Jį reikėtų prižiūrėti nuo 2 iki10 valandų. Pacientas yra aktyviai prižiūrimas jį operavusių gydytojų, mūsų slaugytojų ir tą pačią dieną išleidžiamas namo. Jei operacija yra sudėtingesnė, pacientas namo išleidžiamas kitą dieną“, – pasakojo gydytojas N. Markevičius.

Laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė laidoje „Sveikas rytojus“ atkreipė dėmesį ir į tai, kad jau seniai pastebėta, jog namuose, savo aplinkoje, pacientai ne tik geriau jaučiasi, bet ir greičiau sveiksta.

Anot gydytojos, iš dalies tai gali lemti ir dar vienas labai svarbus pooperacinio gijimo faktorius.

„Anksčiau pacientus po operacijų laikydavo ligoninėje, nes reikėdavo ištraukti siūles ir tik tuomet jį išleisdavo namo. Tačiau ligoninėse plinta vadinamos hospitalinės infekcijos. Todėl labai dažnai, kai pacientai grįždavo į namus, jiems pradėdavo pūliuoti žaizdos. Dienos chirurgijos centrai šią problemą išsprendžia“, – kalbėjo gydytoja E. Marciuškienė.

Pasak „Antėja“ dienos chirurgijos centro gydytojo gastroenterologo-endoskopuotojo Eimanto Mockaus, vis daugiau žmonių į jų centrą kreipiasi dėl virškinamojo trakto ligų.

„Dažniausiai į kliniką kreipiasi iš tiesų jauni pacientai, besiskųsdami dispepsijos simptomais – ankstyvu sotumo jausmu,  nevirškinimo pojūčiu, graužimu už krūtinkaulio, pilvo skausmu. Tai yra vadinamieji viršutiniai pilvo aukšto simptomai, kurie ir priverčia sunerimti“, – kalbėjo gydytojas E. Mockus.

Siekiant surasti kankinančių simptomų priežastis, pasitelkiama diagnostinė laboratorinė ar ultragarsinė aparatūra. Vaizdai taip pat gaunami ir kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso būdu. Tačiau, kaip teigė specialistas, vienas pagrindinių virškinimo sistemos ligų diagnostikos metodų yra endoskopinis tyrimas.

„Viršutinio aukšto endoskopija, dar kitaip vadinama gastroskopija, yra atliekama tuomet, kai pacientui pasireiškia tam tikri dispekcijos, nevirškinimo, ankstyvo sotumo jausmo simptomai.

Arba sudėtingesni simptomai, tokie kaip vėmimas krauju, didelis svorio kritimas. Pacientas tiriamas ir tuomet, jei šeimoje, pirmos eilės giminaičiams buvo pasireiškusių onkologinės ligos apraiškų.

Apatinio aukšto endoskopiją, kolonoskopiją, storosios žarnos tyrimą gydytojas gali jums paskirti, kuomet yra įtariamas storosios žarnos vėžys ar įtariami ikivėžinės stadijos storosios žarnos polipai, uždegiminės žarnų ligos ar hemorojus.

Tokiam tyrimui naudojama pati naujausia endoskopinė technika, naujausi kolonoskopai, gastroskopai, todėl patiriamas diskomfortas tyrimo metu yra minimalus. Jei pacientas pageidauja, tiek viršutinio, tiek apatinio aukšto tyrimai gali būti atliekami su narkoze, pacientą užmigdžius. Tuomet diskomforto visiškai nejaučiama“, – apie procedūrą pasakojo gydytojas E. Mockus.

Kaip teigė „Antėja“ gastroenterologas-endoskopuotojas E. Mockus, šiuolaikiniai endoskopai leidžia aptikti ne tik organų struktūrinius, bet ir labai nedidelius gleivinės pakitimus, pastebėti žarnyne esančius uždegimus, ar net įtarti sunkias ligas ir nedelsiant taikyti efektyvų gydymą.

„Atliekant kolonoskopiją gydytojas gali apžiūrėti visą storąją žarną iki pat aklosios žarnos, kur chirurgai operuoja apendicitą. Taip pat kolonoskopinės procedūros metu gydytojas gali atlikti įvairias manipuliacijas, polipų šalinimą, biopsijų ėmimą, įvertinti visus struktūrinius pakitimus ir esant galimybei, atlikti įvairias manipuliacijas bei gydymo procedūras“, – kalbėjo specialistas.

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder