Vilniuje atvertas 61 mln. eurų „Northway“ ląstelių terapijos centras

Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad tokių projektų vystymas lemia, jog šalyje bus kuriamos inovacijos ir naujos darbo vietos, kuriose gyventojai galės išpildyti savo potencialą.

„Tai yra didžiulė mūsų valstybės sėkmė. Biomokslai ir bioindustrijos yra ta sritis, kur mes turime potencialą ir turime žmonių. Visada tokie verslo modeliai reiškia inovacijas bei darbo vietas. Aišku, kad išnaudojame savo žmonių protinį potencialą. Turime gamtinius išteklius, bet turime ir daug protinio potencialo“, – projekto atidaryme žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

Į šio ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centro infrastruktūrą „Northway“ įmonių grupė investavo 61 mln. eurų, dalis jų – privačios lėšos, nacionalinis plėtros banko ILTE skyrė 48 mln. eurų paskolą.

3,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto centre bus kuriamos ir gaminamos naujos kartos ląstelių terapijos, personalizuotos terapinės vakcinos, regeneracinės medicinos produktai, vystomos 3D žmogaus audinių spausdinimo technologijos.

Naujasis centras taps „Northway“ įmonių grupės Vilniuje vystomos „Bio City“ ekosistemos dalimi. Jame planuojama sukurti apie 100 aukštos kvalifikacijos darbo vietų.

„Atidarome duris į ateities mediciną“

„Northway“ įmonių grupės savininkas Vladas Algirdas Bumelis akcentavo – Lietuva gali didžiuotis tuo, ką per pastaruosius dešimtmečius pasiekė biotechnologijų srityje.

„Prieš penkiolika metų neturėjome galimybių statyti tokius centrus ir juose kurti, bet ką turėjome ir turime – žmones, (…) kurie padėjo įgyvendinti ambicijas, kurias turime“, – centro atidaryme kalbėjo „Northway“ savininkas.

Profesoriaus teigimu, naujajame centre bus gaminami aukštos kokybės vaistiniai preparatai, atitinkantys tarptautinius reikalavimus.

Tuo metu sveikatos apsaugos viceministras Danielis Naumovas pažymėjo, kad centre bus kuriami produktai, kurie gelbės gyvybes.

„Tokie projektai duoda viltį, (…) kad galime pagydyti žmones“, – kalbėjo jis.

Finansų ministras Taurimas Valys kalbėjo, jog investicija į naująjį centrą stiprins šalies gyvybės mokslų sektoriaus ir visos valstybės konkurencingumą regione.

„Atidarome ne tik naują centrą, atidarome duris į ateities mediciną. (…) Džiaugiuosi, kad Lietuvoje įgyvendinamas toks ambicingas projektas“, – sakė ministras.

ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas akcentavo, jog plėtros bankas džiaugiasi galintis paremti svarbiausius valstybei projektus.

Anot jo, į Vilniaus pramonės parką, kuriame yra naujasis centras, ILTE jau investavo apie 100 mln. eurų

„Kai su profesoriumi pradėjome kalbėti apie šį projektą, matėme daug brėžinių, daug skaičių, daug prielaidų, daug rizikų. Tokie projektai yra rizikingi, jie netelpa į tradicinių žanrų modelius, (…) šioje vietoje yra vieta, kur plėtros bankas atlieka savo misiją“, – sakė jis.

Biotechnologijų sektorius galėtų sukurti 7 proc. šalies BVP

Anot ministro pirmininko, šio objekto atidarymas ir kuriama vertė prisidės prie Vyriausybės bei šalies verslo asociacijų bendro įvardyto tikslo plėsti Lietuvos biotechnologijų sektorių.

„Šiuo metu biomokslas, biotechnologijos sudaro 3,4–3,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o mes norime, kad sektorius sudarytų ne mažiau nei 5 proc. BVP. Tai ne pirmas projektas (prisidėsiantis prie tikslo – ELTA), bet norisi manyti, kad jų ateityje bus dar daugiau“, – vylėsi M. Sinkevičius.

Atidaryme dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad biotechnologijų sektorius ateityje kurs vis didesnę vertę Lietuvos ekonomikai.

„Tie penki procentai (nuo BVP – ELTA) gali virsti ir septyniais, ir aštuoniais – mano giliu įsitikinimu, tai yra Lietuvos kelias. Žinoma, mums reikia visų pramonės šakų, mums reikia ir tradicinių gamybos sektorių, tačiau XXI amžius tikrai bus amžius tokių sektorių, kurie yra technologiškai inovatyvūs ir, be jokios abejonės, kurie kuria didžiulę pridėtinę vertę“, – atidaryme kalbėjo šalies vadovas.

Kreipdamasis į „Northway“ įmonių grupės savininką V. Bumelį, prezidentas akcentavo, jog šis projektas rodo pavyzdį ir politikams, kaip tokia ambicinga idėja gali būti nuosekliai ir sklandžiai įgyvendinama.

„Mums, politikams, tikrai reikėtų pasimokyti iš viso to – kartais mums su idėjomis kažkur užstringa, kažkur vieni kitiems pradedame trukdyti, ir štai tokie pavyzdžiai, teigiama to žodžio prasme, užkrečia ir skatina sekti jūsų pavyzdžiu“, – sakė G. Nausėda.

„Šiandien galime dar kartą įsitikinti, kad valstybės ateitis gimsta ne garsiai skambant deklaracijoms, bet talentingiems ir pasišventusiems žmonėms tyliai dirbant su tuo, kas dar vakar atrodė neįmanoma“, – pridūrė jis.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas tikino, jog, nors Lietuva susiduria su konkurencigumo iššūkiais, bet vystydama tokius projektus rodo pavyzdį kitoms valstybėms.

„Dėkoju, kad suteikiate galimybę visuose tarptautiniuose formatuose pristatyti Lietuvą ir paminėti, kad mes turime kai ką ryškiausio ir didžiausio visoje Europoje – tai būtent šis projektas, skaičiuojant visus jo etapus“, – atidarymo ceremonijoje kalbėjo E. Grikšas.

„Iššūkių tikrai yra. Kai Europos Sąjungos (ES) mastu kalbame apie konkurencingumą ir kiek mes pranašesni už Azijos valstybes, kaip mes konkuruojame su Amerikos žemyno valstybėmis, čia Lietuva rodo pavyzdį – kaip reikia daryti, ką reikia daryti ir kiek mes galime būti pažangūs ir inovatyvūs“, – tikino ministras.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas tuo metu didžiavosi Lietuvos verslumu ir šalies gyventojų gebėjimais.

Anot jo, tokių objektų, kaip šis centras, atidarymas sukuria realią naudą žmonėms ir prisideda prie Lietuvos reputacijos tarptautinėje erdvėje.

„Jaučiu didelį pasididžiavimą, kad mes Lietuvoje ne tik vartojame ir įdiegiame naujas technologijas, bet ir patys kuriame. Didžiuojuosi, kad yra žmonių, kurie geba ir iš esmės pakeisti medikų galimybes padėti žmogui, diagnozuoti anksčiau bei teikti gydymą“, – žurnalistams sakė J. Olekas.

„Tokie centrai, kaip šis, apjungia pažangias ląstelių terapijas, personalizuotą mediciną, 3D biogamybą ir tai iš tikrųjų padeda žmonėms ir garsina Lietuvos vardą“, – tikino parlamento vadovas.

Naujajame centre veiks 20 nepriklausomų gamybinių linijų su integruotomis kokybės kontrolės laboratorijomis, pažangiomis švariųjų patalpų sistemomis ir izoliuota infrastruktūra, pritaikyta itin jautrių ląstelių terapijų gamybai.

Kaip skelbta, tokia infrastruktūra leis vienu metu saugiai ir efektyviai gaminti individualizuotas terapijas skirtingiems pacientams, užtikrinant maksimalų proceso sterilumą, visišką gamybos atsekamumą ir griežtą kryžminės taršos kontrolę.

Naujoji infrastruktūra prisideda prie Lietuvos ambicijos tapti vienu svarbiausių gyvybės mokslų centrų Baltijos regione.