Vos trejų metukų kraujo vėžiu susirgusios mergaitės mama: ligoninė man yra vieta, kur įvyko stebuklas

„Prisimenu gydytoją oranžiniais plaukais, nepamenu jos vardo, tačiau, kai su klase vykome į ekskursiją po ligoninę, pasakiau, kad labai norėčiau su ja susitikti. Paskutinį kartą gydytoją buvau mačiusi būdama dar trejų metukų.

Norėčiau padėkoti jai ir visiems, kas kartu su manimi „praėjo šią ligą“. Ačiū gydytojams už jų pasiaukojimą dėl visų sergančių vaikų!“, - prisimindama klastingos ligos aptemdytą vaikystę, laidoje „Sveikas rytojus“ nuoširdžiai gydytojams dėkojo mergaitė.

Gydytoja, apie kurią kalba Sibilė, daugiau nei 25 metus vaikų ligoninėje dirbanti onkohematologė Sigita Stankevičienė.

Moteris su šypsena veide prisimena Sibilę bei jos šeimą, kuri, net ištikus tokiai nelaimei, nepasidavė ir tikėjo sveika bei laiminga mergaitės ateitimi.

„Turėčiau pradėti nuo padėkos Sibilės šeimai. Tai buvo vienas iš tų atvejų, kai situacija yra labai sudėtinga, o šeima – ypatingai susitelkusi.

Tai tikrai buvo taisyklės išimtis.

Sibilė buvo paguldyta pakankamai sunkios būklės. Į ligoninę mergaitė atvyko su močiute, nes tą pačią naktį Sibilės mama išvažiavo Sibilei „parvežti broliuko“, - dabar jau ramia širdimi dėl pasveikusios mergaitės kalbėjo VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja onkohematologė Sigita Stankevičienė.

Gydytojos S. Stankevičienės teigimu, Sibilės ir jos šeimos istorija yra verta filmo scenarijaus. Moteris neslėpė susižavėjimo, kaip mergaitės mama, močiutė, tėtis bei kiti artimieji išskirtinai puikiai sprendė problemas susijusias su mergaitės slaugos bei mitybos klausimais ir tuo pačiu sugebėjo pasirūpinti ir skirti dėmesį naujagimiui, Sibilės broliui.

Moteris negali pamiršti šeimos pozityvumo mergaitės gydymo laikotarpiu. Gydytoja prisimena Sibilę su spalvotais, pūstais sijonais bėgiojančią ligoninės koridoriais ir džiuginančią visus aplink esančius. Taip pat, mergaitės pieštus ryškius akvarelės, guašo piešinius ant sniego, po ligoninės langais.

Vaikai onkologinėmis ligomis serga labai stipriai ir greitai. Jauni organizmai greitai vystosi, tad lygiagrečiai greitai vystosi ir onkologinis procesas. Visos vaikų onkologinės ligos yra ne lėtinės, o ūminės, todėl, pasak gydytojos, būtina greitai reaguoti ir susitelkti tiek medikams, tiek tėvams. Labai svarbu, kad tėvai būtų ne tik pozityvūs, bet ir optimistiškai nusiteikę, kad tikėtų ir pasitikėtų gydytojais, nes būtent tai labiausiai padeda jų mažyliams įveikti ligą.

Laidoje gydytoja S. Stankevičienė teigiamai atsiliepė apie pozityvų mergaitės mamos mąstymą, išskirtinę energiją bei norą bendradarbiauti siekiant bendro tikslo – sveikesnio dukters rytojaus.

„Iš tikrųjų aš jiems (Sibilės šeimai) esu labai dėkinga, nes toje situacijoje įtampa neaugo.

Buvo gera eiti į palatą ir žinoti, kad mes rasime sprendimą, sutarsime. Matau Sibilės mamos siųstas nuotraukas, mergaitė auga didelė, graži“, - prisiminimais laidoje dalinosi gydytoja S. Stankevičienė.

Ligoninėje Sibilė buvo gydoma 12 mėnesių, vėliau 2,5 metų truko palaikomasis gydymas, o po 5 metų ligos byla iškeliavo į archyvą, mergaitė visiškai pasveiko.

„Aš labai džiaugiuosi, kad praėjęs laikas paliko tik tai, už ką gali dėkoti. Visa kančia, skausmas, nerimas atsitraukė. , čia įvyko tai, kas mums kiekvieną dieną leidžia dėkoti už savo dukrą“. Tas dėkingumas niekada neblėsta ir niekada nepamirši tų žmonių, kuriems gali pasakyti „ačiū“, - visam ligoninės personalui dėkinga jaučiasi Sibilės mama Akvilė Bašė.

„Vaikų vėžys yra reta liga, negalime sukurti nacionalinių gydymo gairių, mes esame priversti bendradarbiauti su užsienio šalimis ir perimti jų patirtį“, - kalbėjo VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro vadovė doc. dr. Jelena Rascon.

Pasak docentės, prieš 40 metų leukemijos diagnozė buvo mirties nuosprendis devyniasdešimčiai procentų pacientų. Visgi Jelenos Rascon tėtis su kolege gydytoja išdrįso naudoti iš Vokietijos parsivežtus naujausius diagnostikos ir gydymo protokolus. Pasielgę taip, kaip sovietmečiu elgtis nebuvo galima, jie išgelbėjo daugybės žmonių gyvybes.

„Didžiausias džiaugsmas būna, kai pacientas ateina pakartotinei patikrai ir mes jo nebeatpažįstam“, - šypsodamasi kalbėjo Jelena.

„Vaikas būna labai pasikeitęs, išaugęs, išgražėjęs, tad visada džiaugiamės, kad kartu būna mama ar tėtis, nes jų veido bruožus atpažinti lengviau. Tai yra didžiausia padėka ir vertybė. Labai džiaugiuosi ir tuo, kad visuomenė labai pasikeitė ir žmonės nebesiūlo vadinamųjų „vokelių“. Jau daug metų pacientai nuo to nepradeda ir tuo nepabaigia pokalbio“, – apie gerus pacientų sveikatos bei visuomenės elgsenos pokyčius pasakojo onkohematologijos centro vadovė Jelena.

Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ vadybos pirmininkė Daiva Žaromskienė atkreipia dėmesį, kad padėka medikui gali būti ir geras atsiliepimas socialiniuose tinkluose. Taip ne tik padėkojama, bet ir perduodama pasitikėjimo mediku žinutė kitiems tėvams, kurie šiuo metu, galbūt tik pradeda kovoti su vaiko liga.

„Kada mes kalbame apie dėkingumą ir ypač apie dėkingumą medikui, mums atrodo, kad tas kasdienis žodis „ačiū“ yra toks paprastas ir bevertis, tačiau, jei jis yra tariamas iš širdies gelmių, nuoširdžiai – jis įgauna visai kitą prasmę. Manau, tai yra pati brangiausia dovana medikui.

Taip pat, daugelis galvoja, kad žodinė padėka yra per maža ir visą laiką nori perduoti, nusiųsti dosnumo linkėjimus. Šiuo atveju aš siūlyčiau pasirinkti bet kurią labdaros organizaciją, kur žmonės geriausiai žino, ko tuo metu labiausiai trūksta sergantiesiems.

Tokia dovana labiausiai pradžiuginsite sergančius vaikus, jų tėvelius bei pačius medikus“, - laidoje „Sveikas rytojus“ įžvalgomis apie padėką gydytojams dalinosi Daiva Žaromskienė.

Laidos reportažo kūrimas buvo finansuojamas iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.