Šventojoje norima viešbučių vietoj senų namelių: kai kurie laikosi tik „ant dažų“

(4)

Neatskiriama Šventosios įvaizdžio dalis – mediniai nameliai, kurių nemažai sustatyti labai arti jūros. Galbūt dėl to jie iki šiol neprarado populiarumo. Nors dauguma laikosi „ant dažų“, kaip juokauja patys šventojiškiai. Palangos savivaldybės planuose vietos šiems nameliams nėra, vietoj jų tikimasi turėti viešbučius. O štai Elija – naujasis kvartalas – norėtų nepriklausomumo nuo pačios Šventosios.

 

Pastaraisiais metais Šventoji uoliai stengiasi atsikratyti įvaizdžio, kad tėra blankus Palangos šešėlis.

Susitvarkė pagrindinę aikštę – anksčiau buvusi apleista erdvė, kur stovėjo automobiliai, virto trinkelėmis išklota vieta vaikams ir tėvams, o vakarais pakviečia į filmų seansus.

Atnaujinta Jūros gatvė, tačiau štai Mokyklos, Mėguvos gatves dar reikia sutvarkyti.

Kitame gyvenvietės gale Paukščių takas laukia savo eilės, nes ten tebelikęs žvyrkelis.

Savivaldybės atstovai tikina, kad pinigų nėra tiek, kiek būtina norint susitvarkyti greitai. Tad tenka dėliotis prioritetus ir ruošti projektus.

Elija nori nepriklausomumo

Pokyčių Šventojoje vis dėlto toli ieškoti nereikia.

Artėjant prie gyvenvietės nuo Liepojos plento pusės prieš akis atsiveria Kuršių kaimas, o už jo „Elijos“ kompleksas.

Juos pastatęs verslininkas ir jau ne vienerius Palangos savivaldybės tarybos narys Vaidas Šimaitis sako nuėjęs ilgą kelią, kuriame netrūko ir teisminių ginčų.

Vis dėlto reikalavimai sumažinti jau pastatytų namų aukštingumą subliuško teisme.

Dabar Elija vadinamas visas kvartalas aplink šį kompleksą ir pasigirsta svarstymų, galbūt tai galėtų būti atskiras administracinis vienetas, o ne Šventosios dalis.

V.Šimaitis neslepia, kad tai nėra vien pasvaičiojimai. Apie tai kalbasi vietos gyventojai, norą girdi ir Palangos politikai.

Ką tai duotų? Tuo klausimu V.Šimaitis atviras – tai prestižo dalykas.

Esą Elija (tai senasis Šventosios pavadinimas) įvaizdžio prasme yra kur kas patrauklesnė nei Šventoji.

„Vis dėlto klausimas, ar mums to reikia. Ir šiandien niekas, kas važiuoja į Eliją, nesako, kad važiuoja į Šventąją, visi čia važiuoja, į Eliją. Aš šį klausimą iškėliau savivaldybės administracijoje, tada kilo mintis ten, gal visą Šventąją pervadiname į Eliją.

Bet žmonės nenori visos Šventosios kaip Elijos, nori tik savo kvartalo, – nusijuokia V.Šimaitis. – Žmonės kalba, prašo. Iš esmės niekas nepasikeistų. Bet jeigu tokia teritorija atsirastų, kaip Monciškė, taip ir Elija, tai jau būtų kitoks turtinis žemėlapis, kitoks vertinimas, kaina. Tie dalykai yra.“

Bet žmonės nenori visos Šventosios kaip Elijos, nori tik savo kvartalo.

Viziją dėlioja bendrajame plane

Tačiau ir visa Šventoji keičiasi ir keisis ateityje, tikina tarybos narys.

Jo lydimi einame Jūros gatve, kuri veda link vieno svarbiausių objektų Šventosios ateityje – jūrų uosto.

Tiesa, šis projektas senas, nuolat stringantis, tačiau V.Šimaitis tvirtina, kad dabartinė valdančioji dauguma Palangos savivaldybėje labai rimtai nusiteikusi uostą pastatyti.

Ir esą kai ieškai, tai ir pinigų įmanoma surasti.

Tai – tolimesnės ateities planas.

Artimesni darbai, kurie dabar irgi skinasi kelią savivaldybėje, yra bendrojo plano dalis, apimanti teritorijas Šventojoje, pažymėtas kaip nuo Š1 iki Š4.

Šis detalusis planas pakeistų dabar rengiamus kiekvieno sklypo detaliuosius planus ir leistų suformuoti konkrečią viziją apie Šventąją.

Tuomet esą kiekvienas sklypą įsigyjantis žmogus iš anksto žinotų – „nebestatysime čia mažų namukų, bet statysime vilas, viešbučius“.

Anot V.Šimaičio, su laiku, kai veiks jūrų uostas, Jūros gatvėje kils viešbučiai.

Jau dabar rekonstruoti keli, o kai tokie atsiranda, tuomet ir svečias turtingesnis atvažiuoja, pinigų daugiau išleidžia.

„Laikosi ant dažų“

„Dar nameliai kai kurie laikosi ant dažų, – ironizuoja, kai žvalgomės į medinius, neretai gerokai nudėvėtus namelius. – Miestas jų nenori. Yra dalis namelių, kurie net neturi teisinės registracijos. Tai daugiausia likę miškuose, kai miškus įteisino kaip valstybinius.Dar nameliai kai kurie laikosi ant dažų.

Šventosios nameliai

Kažkada buvo leista juos pasistatyti. Jų nėra dauguma, daugiau yra privačių, kuriuos kažkas įsigijo, susitvarkė dokumentus. Bet noras yra, kad Jūros gatvės abiejose pusėse statytųsi viešbučiai. Čia yra kelias link uosto vartų, o uostą – aš tikiu – mes pasistatysime, tad abi pusės turėtų būti apstatytos viešbučiais.“

Vis dar neatskiriama Šventosios įvaizdžio dalimi esantys nedideli mediniai nameliai vienur suremontuoti, šviežiai nudažyti, kitur plaktuko ir teptuko nematę metų metus.

„Jau dabar jokių namelių, jokių tokių įrenginių neleidžiame, detaliuosiuose planuose užkertame kelią, kad neatsirastų jų. Galbūt kažkam reikėjo tokio įstatymo, kai 50 kv.m statiniams nereikėjo jokio leidimo. Tai kurortui buvo kryžius, labai greitai šitie nameliai, kurie buvo nelegalūs, tapo legalūs. Visi dažė, statė, dėjo akmenį ir labai greitai registravo.

Reikėjo beveik dvejus metus kovoti, kreipėmės į Aplinkos ministeriją, su ministrais, viceministrais kalbėjome, kad būtų išbraukti kurortai iš šitos tvarkos. Jeigu kažkam reikia kaime tokį pasistatyti namuką, tegu, bet kurorte tada nebeturi ką valdyti. Paleidimas tokių nedidelių namelių be leidimo labai išjudino statybas“, – apie įstatymo netinkamumą kurortams savo nuomonę dėstė V.Šimaitis.

Palangos savivaldybė norėtų, kad medinių namelių neliktų visiškai.

Išnykę iš pušyno Jūros gatvėje jie užleistų vietą naujiems viešbučiams, kai kurie jau ir planuojami.

V.Šimaitis ir dabar tokiuose nameliuose be patogumų apsistojantiems žmonėms siūlo gerai paskaičiuoti.

Esą galbūt kambarys viešbutyje ir kainuoja 60-80 eurų, tačiau ten gausi kambarį su visais patogumais, kondicionierių, jei diena karšta, o birželį – dar ir pusryčius.

Bet kada žmogus negavęs namelio gaus viešbutį, jis ten nebegrįš – toje tvankumoje išbandymas kuo tikriausias.

O štai namelyje, kaip teigia verslininkas, nakvynė vienam žmogui kainuos 10 eurų, gali tekti papildomai susimokėti už tualetą, jeigu atvažiuojama keliese, visa tai ir dauginama iš žmonių skaičiaus. Kur dar pusryčiai ir nepatogumas karštą vasaros naktį.

„Tai atrodo pigu, nes taip pateikta. Bet kada žmogus negavęs namelio gaus viešbutį, jis ten nebegrįš – toje tvankumoje išbandymas kuo tikriausias“, – įsitikinęs verslininkas.

Todėl jis nemanąs, kad išnykę mediniai nameliai stipriai paveiks atostogautojų įpročius rinktis Šventąją.

Čia kaip ir su ant kelio stovėjusiais ir nakvynę siūliusiais žmonėmis: „Galvojome, kaip čia juos reikės išvaikyti. O vaikyti nereikia, booking.com viską išvaikė. Jei dar vienas kitas toks išlenda, tai, matyt, to namelio nesigauna net per booking.com išnuomot.“

Jeigu šis planas pavyks ir iškils nemažai naujų viešbučių, tai būsiąs išskirtinis Šventosios bruožas – to neturi ir Palanga.

„Palanga turi labai nedaug pavienių viešbučių, kurie dar ir arti jūros būtų. Čia visai šalia.

Kaip aš sakau – iki šios dienos šitie nameliai padėjo išlaikyti žemę neužstatytą iki tų laikų, kai turi keisti žmonių mąstymas. Yra dalis žmonių, kuriems reikia buto, kurie važiuoja į privačius apartamentus, ką ir šių metų krizinis laikas parodė, jog tie jungti viešbučiai (kaip mūsų „Elijos“ variantas), kur ir viešbučio kambariai, ir apartamentai, pasiteisina“, – tikino V.Šimaitis.

Šitie nameliai padėjo išlaikyti visą žemę neužstatytą iki tų laikų, kai turi keisti žmonių mąstymas.

Jo manymu, kurorte negali būti taip, kad pirmoje eilėje nuo pakrantės yra privatūs namai, o viešbučiai trečioje ar ketvirtoje. Turi būti atvirkščiai.

Sujungs su Palanga gatve

Pandemija ir karantinas gerokai išaugino nekilnojamojo turto paklausą Šventojoje (taip pat ir kainas).

„Žmonės, turintys būstus Tenerifėje ar dar kažkur, pamatė, kad negali ten nuvažiuoti, būti. Aiškiai pamatėme ir Elijoje – kas ruošėsi pirkti užsienyje, nusipirko čia ir laimingi“, – šypsosi V.Šimaitis.

Šventojoje tebėra tokių vietų, kur net sunku suprasti, kodėl taip atrodo kurortinės gyvenvietės gatvė ar pėsčiųjų takas.

Tarkim, dalis Mokyklos gatvės tarp Parko ir Mėguvos gatvių, kur nėra nei šaligatvių, nei dviračių takų, tad žmonės eiti turi tiesiog kelio važiuojamąja dalimi.

„Štai įsikūrė „Floros Simfonija“ Jūros gatvėje einant nuo Elijos. O visoje kitoje pusėje nuo Mėguvos gatvės sėkmingai supirkinėjami visi tie pastatai ir čia vaizdas irgi keisis“, – pažadų, kad problema susitvarkys tuoj pat, politikas ir verslininkas vis dėlto nežarsto.

Savivaldybės planuose ta Mokyklos g. dalies pertvarka yra, tik galbūt ne pačiuose artimiausiose. Tolimesniuose vis dėlto esama ir dar rimtesnių užmojų, kurie jau pristatyti ir Susisiekimo ministerijai: norima sujungti Šventosios Mokyklos gatvę su Palangos Vytauto gatve. Tuomet esą nebeliktų svarstymų apie du miestus.

Ko Šventajai trūksta?

Anot V.Šimaičio, SPA centrų, kad ir žiemą atvažiavus žmonės turėtų ką veikti.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder