Nidos švyturys

Švyturio prievaizdams - valstybės gimtadienio iššūkis (2)

Neringos miesto savivaldybė kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA) prašydama per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną vasario 16-ąją kelioms valandoms simboliškai įjungti senąją Nidos švyturio lempą su švytuokliniu spinduliu.

Tačiau tokia iš pirmo žvilgsnio graži bei idėjinė akcija išryškino kone detektyvo elementų turinčią istoriją: paaiškėjo, kad be paveldosaugininkų žinios buvo išmontuoti į kultūros vertybių registrą įrašyti dubliuojantis žibintas ir valdymo skydo blokas, taip pat išsukti saugikliai su lempomis. Kodėl tai buvo padaryta, LTSA vadovybė Vilniuje nesugebėjo paaiškinti.

Už minėto švyturio navigacinę įrangą atsakingas klaipėdietis, LTSA Hidrografijos skyriaus vedėjas Jurijus Gleikinas „Vakarų ekspresui“ apskritai atsisakė ką nors komentuoti. Savo ruožtu Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai jau planuoja atlikti patikrinimą.

Nidos švyturio žibintas

IŠSUKO. Šios nuotraukos - iš kultūros vertybių registro (2017 m.) ir darytos pernai rudenį. Matyti, kad buvo demontuotas dubliuojantis žibintas. Be paveldosaugininkų žinios.

Idėja - migloje

Senąją, besisukančią Nidos švyturio navigacinę lempą su valstybės saugomais krištoliniais, Frenerio lęšiais LTSA išjungė 2016 m. lapkričio mėnesį. Motyvas: esą optika buvo pasenusi, detalių nebuvo įmanoma pakeisti, todėl sumontuoti nauji įrenginiai (į jūros pusę žybsintys LED žibintai). Tokiu būdu kurortas neteko vieno iš romantiškiausių elementų.

Įdomu tai, kad senoji lempa su valdymo įranga ją išjungus nebuvo demontuota, o 2016-aisiais kalbintas dabartinis LTSA Hidrografijos skyriaus vedėjas J. Gleikinas teigė: „Tą lempą “išleidome į atsargą„: ji vėl galės būti įjungta, jei kas nors sugestų.“

Nidiškiai ne vieną kartą prašė įjungti švytuoklę bent išskirtinėmis progomis, todėl dar kartą kreipėsi į LTSA praėjusią savaitę pasirinkdami artėjančią Vasario 16-ąją.

Nidos švyturys ir jo skleidžiama šviesa yra tapę vienu iš ryškiausių Kuršių nerijos tapatybės ženklų. LTSA raštu paprašėme sudaryti galimybę Vasario 16 d. laikinai, bent 2-3 valandoms, įžiebti Nidos švyturyje vis dar tebesančią senąją šviesos sistemą.

Tai būtų it vilties mūsų valstybei linkintis simbolis, o sykiu nostalgiškus jausmus sukelianti dovanojanti iniciatyva“, - sakė Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

Jis pabrėžė, kad senoji švytuoklė iki ją išjungiant veikė, sugedusi nebuvo, todėl nematantis priežasčių atsisakyti bent kelioms valandoms vėl ją įjungti prasmingos šventės proga.

Raštu LTSA pasiteiravus apie tokią galimybę, šios Susisiekimo ministerijai pavaldžios įstaigos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė aiškaus atsakymo nepateikė.

„Dabartinė švyturio navigacijos sistema veikia atskirai nuo senojo žibinto ir veikia pagal paskirtį - užtikrina saugų laivų plaukiojimą.

Norėdami laikinai Vasario 16-osios proga įžiebti senąjį Nidos žibintą, LTSA specialistai turėtų įjungti nuo 1996 metų originalųjį ir 26 metus nenaudotą valdymo bloką bei nuo 2017 metų 5 metus nenaudojamą paties žibinto sukimosi mechanizmą.

Kadangi ilgą laiką sistema nenaudojama, reikia atkurti senojo žibinto funkcionavimą. Specialistai artimiausiu metu testuos ir įvertins, kaip mechanizmas veikia“, - teigė ji.

Išėmė detales

Pradėjus gilintis į galimybių įjungti švytuoklę peripetijas ėmė ryškėti aibės keistų bei mįslingų veiksmų voratinklis, į kurį įsipainiojo ir atsakymų pateikti negalinti pati LTSA vadovybė. Dėl Nidos švyturio pastatų komplekso išsaugojimo kovojantis inžinierius, „Vilnius tech“ lektorius Tomas Jačionis „Vakarų ekspresui“ pateikė faktinę medžiagą.

„Kai pernai rudenį kartu su paveldosaugininkais iš Vilniaus lankėmės Nidos švyturyje, pastebėjau, kad nusuktas nuo pagrindinės Frenerio lęšių “gaublio„ dubliuojantis žibintas. Jis - sistemos, kuri įrašyta į kultūros vertybių registrą kaip vertingosios savybės, dalis.

Kaip ir metalinė valdymo bloko dėžė žibinto patalpoje, tačiau iš jos išimtas automatikos valdymo blokas. Nėra ir šešių žibinto lempų bei saugiklių. Be šių elementų švytuoklės įjungti tiesiog neįmanoma. Kodėl reikėjo šias detales demontuoti?“ - nesuprato T. Jačionis.

Nidos švyturio saugiklių blokas

IŠĖMĖ. Iš Nidos švyturio valdymo bloko be paveldosaugininkų suderinimo buvo išimtas automatikos valdymo blokas. 2017 m. ir 2021 m. nuotraukos.

To paties „Vakarų ekspresas“ pasiteiravo ir LTSA, kuri atsakymo nepateikė, tačiau patvirtino, jog žino apie išimtas detales. Jos esą yra saugomos J. Gleikino kabinete, bet pastarasis atsitvėrė tylos siena bei nesutiko nieko paaiškinti.

Apie situaciją sužinojęs Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas „Vakarų ekspresui“ patvirtino, jog saugomų detalių išėmimas privalėjo būti suderintas su paveldosaugininkais, bet tai nebuvo padaryta.

„Šitaip elgtis negalima. LTSA mums nieko nepranešė, o privalėjo. Būtinai nuvyksiu į Nidą ir patikrinsiu. Jei tų detalių išties nėra, bus surašytas protokolas“, - teigė jis.

LTSA direktorius Genius Lukošius „Vakarų ekspresui“ tikino iš principo nematantis jokių problemų prisidėti prie Vasario 16-osios minėjimo Nidoje laikinai įjungiant senąją švytuoklę.

„Tik nežinau, ar tai techniškai įmanoma, nes man sakoma, kad senosios lempos yra perdegusios, o kitų tokių pačių įsigyti nebeįmanoma. Reikia išsiaiškinti ir tai, ar įjungus švytuoklę nebūtų pakenkta dabar veikiančiai sistemai. Apie tai, kad yra išmontuotos dalys, žinau iš paties J. Gleikino, jos yra pas jį. Šio žmogaus ir reikėtų klausti, kodėl buvo išimti jūsų minimi elementai“, - tikino jis.

LTSA atstovai leido suprasti, jog demontuoti mechanizmai bus sugrąžinti ir patikrinti.

„Tikimės, kad testavimo metu neišryškės nenumatytų veikimo trikdžių ir Vasario 16-osios proga Nidos gyventojus ir svečius galėsime nudžiuginti trumpu, bet įsimintinu reginiu. Apie testavimo rezultatus Savivaldybę informuosime“, - rašoma E. Kučinskaitės parengtame atsakyme.

Pasiklydę labirinte

Panašu, jog ir patys LTSA specialistai negali atsakyti, ar grąžinus išimtas detales senoji švytuoklė vėl galėtų veikti. Nors kalbama apie perdegusias lempas, sunku suvokti, kaip galėjo švyturys veikti iki išjungiant senąją sistemą.

„Ten viskas veikė. Yra ir filmuota medžiaga, kaip išjungiama švytuoklė. Nebuvo perdegusios jokios lempos. Pats senasis švyturininkas sakė, kad jos dar ilgai galėtų veikti.

Mes, nidiškiai, dabar kovojame dėl mūsų švyturio pastatų komplekso išsaugojimo, siekiame, kad jie nebūtų parduoti aukcione, o pritaikyti visuomenės poreikiams.

Turto bankas planuoja parduoti ir buvusius poilsio namus “Medikas„, kurie galėtų tarnauti kaip Neringos savivaldybės bendrabutis. Tad švyturio švytuoklės įjungimas per valstybės gimtadienį išties būtų toks simboliškas ir vilties, optimizmo simbolis, ko mums labai reikia“, - „Vakarų ekspresui“ teigė Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė.

Savo ruožtu T. Jačionis tikino, jog LTSA bandymai aiškinti apie neveikiančią lempų sistemą yra mažų mažiausiai keisti.

„Taip, dabar neveiks, nes patys išmontavo detales. Ta švytuoklinė lempa sukosi iki paskutinės sekundės prieš ją išjungiant. O jei jie sako, kad perdegusios lempos, tai kaip veikė švyturys iki 2016-ųjų rudens? Kaip galėjo jį eksploatuoti?

Galų gale nėra skirtumo, kokios - senos ar naujai pakeistos - lempos švietė, kalbama tiesiog apie švytuoklinio spindulio įjungimą labai prasmingą dieną, Vasario 16-ąją.

Bet matote, kas darosi? Patys blaškosi, nežino, nepateikia atsakymų, kažkaip vis bando įrodyti, kad nieko nepavyks. Tikras detektyvas čia, nors kalbame apie paprastus dalykus“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo T. Jačionis.

Anot jo, nuo 1996 iki 2016 metų švyturyje veikė modernizuotas (pakeistas nauju) valdymo blokas.

„LTSA teigia, kad tas pats valdymo blokas neveikia 26 metus, kas nėra tiesa ir prieštarauja faktinei situacijai: švyturys veikė techniškai tvarkingai iki pat 2016 metų ir tik paleidus modernizuotą švyturį buvo priverstinai išjungtas.

LTSA atsakyme nėra minimas švyturio automatikos valdymo blokas “БАРСМ„ (jo gamyklinis serijinis numeris 8702006), kuris yra sumontuotas švyturio lempos sukimosi mechanizmo postamente.

Šis blokas niekada nebuvo modernizuotas ir yra išlikęs autentiškas kartu su švyturio lęšio sukimosi mechanizmu. Būtent šis švyturio automatikos valdymo blokas šiuo metu yra dingęs, be jo švyturio darbas neįmanomas“, - niuansus dėstė inžinerius.

T. Jačionis atkreipė dėmesį, kad švyturio valdymo automatikos elektronika ir sukimo sistemos yra pagamintos karinės pramonės, atsparios aplinkos poveikiui ir drėgmei.

„Retai kada net ir 26 metus nenaudota karo pramonės elektronika nustoja veikusi, nors šiuo atveju ji veikė iki pat 2016 metų“, - pažymėjo jis.

Sidebar placeholder