Tas šventas žodis - MAMA

Tradiciškai pirmąjį gegužės sekmadienį švęsime Motinos dieną. Tad teiravomės klaipėdiečių, kaip jie minės šią dieną, kokia šventė jiems buvo įsimintiniausia, kokia jų mama, ką jie „pasiskolino“ iš jos.

Aleksandras SLATVICKIS, gydytojas psichiatras

Deja, mamos nebeturiu jau vienuolika su puse metų. Ilgiuosi, prisimenu kasdien. O per Motinos dieną važiuoju į kapines, aplankau kapą, paliūdžiu. Kai buvo gyva, bendravome beveik kiekvieną dieną ir gyvai, ir telefonu. Ji gyveno Klaipėdoje nuo 1987 metų iki paskutinio atodūsio. Paskutiniais metais - kartu su mano šeima, turėjo atskirą kambarį. Į aną pasaulį pats ją išlydėjau.

Mano mama buvo labai griežta ir kartu labai gera, rūpestinga. Nestokojo humoro jausmo, buvo labai linksmas, išmintingas ir nuostabus žmogus. Net kai sirguliavo ir prarado didesnę dalį savarankiškumo, pirmoje dienos pusėje, kai jausdavosi geriau, pasakodavo anekdotus. Žinoma, kai aš grįždavau iš darbo, ji jau būdavo pavargusi.

Mano net pavardė yra mamos, o ne tėvo. Turiu pusę jos genų, manau, kad geriausi mano genai yra mamos. Labai retai, kartą per penkmetį, gaminu kotletus pagal mamos receptą. Pomidorus irgi rauginu taip, kaip darydavo ji. Aš irgi mėgstu pajuokauti, ko gero, tai perėmiau iš mamos.

Vaikai mano žmoną tądien būtinai sveikina, o kaipgi kitaip. Man anksčiau ta šventė būdavo smagesnė. Aišku, tas gilusis liūdesys dėl netekties jau praėjo, bet mamos ilgiuosi iki šiol, man jos trūksta.

Vitalijus ČIAPAS, žurnalistas

Mano mama labai jaunatviška. Taip sutampa, kad ji per Motinos dieną dažniausiai būna užsienyje, nes labai mėgsta keliauti. Per metus sugeba net kokias tris šalis aplankyti. Aš stengiuosi taip suorganizuoti, kad toje šalyje, kurioje ji yra, gautų kokį nors sveikinimą: ar gėlių, ar kokią nors simbolinę dovanėlę.

Vaikystėje, nuo pirmos iki penktos klasės, visą laiką stengdavausi jai nupirkti kokią nors knygą. Man atrodė, kad ji labai mėgsta skaityti. Taip, mėgsta iki šiol. Tik būdamas jau paauglys sužinojau, kad viena iš mano dovanotų mamai knygų buvo erotinis romanas. O ką, viršeliai tais laikais iššaukiantys nebuvo, knyga kaip knyga, svarbu, kad užrašyta - romanas, tai ji man ir tiko.

Mano mama yra visiems padedanti. Dabar yra grįžusi į Lietuvą, tad savanoriauja pagalbos ukrainiečiams centre. Mūsų šeimoje mėgstamas juodasis humoras. Jį aš turbūt paveldėjau iš mamos, kaip ir optimizmą ir gerą nuotaiką, kad ir kaip šabloniškai tai skambėtų.

, Klaipėdos TIC vadovė

Kaip ir visi, kurie nebeturi mamų, tądien važiuoju į kapus. Maniškė mirė 2014-aisiais. O pati kaip mama minėsiu tą dieną kartu su savo dukra. Ji gyvena ir dirba Vilniuje. Vienintelį kartą nebuvo atvažiavusi per Motinos dieną pandeminiu laikotarpiu, kai buvo uždrausta kur nors vykti. Ji ir pati saugojosi, ir mane saugojo. Visada paminime tą dieną, bet nesureikšminame iki tokio lygio, kad dovanotume dovanas. Svarbiausias dalykas - buvimas katu ir bendravimas. Siurprizų, įdomesnių kelionių būna.

Mano mama buvo mano draugė. Ji gyveno Statybininkų prospekte, o aš Žardėje, mus skyrė vienos stotelės atstumas. Ji daug padėjo man auginti dukrą, kurią, kai reikėdavo, palikdavau pas senelius. Kasdien bendraudavome mažiausiai du kartus. Jeigu kokį kartą nepaskambindavau, tuoj klausdavo, kas atsitiko. Ir mes su dukra lygiai taip pat kiekvieną dieną kalbamės arba bent jau susirašome. Jeigu nors viena diena dingsti iš „eterio“, tuoj gaunu dukters žinutę - kur dingai?

Kai mano mama buvo gyva, per Motinos dieną stengdavomės pasidaryti kokią nors didesnę šventę. O švęsdavome labai įvairiai. Bet kuriuo atveju įvykdavo visos šeimos susitikimas. Mes su broliu buvome du vaikai šeimoje. Jis ir aš turime po dukrą. Jeigu pasitaikydavo gražus oras, keliaudavome po Lietuvą, stengdavomės apsilankyti kokiose nors įdomesnėse vietose. O prieš šventę nuvažiuodavome sutvarkyti senelių kapus.

Mano mama labai mėgo keliones. Kiekviena vieta, ar nuvažiuodavome į Ventės ragą, ar į Šilutę, Kauną, Vilnių, ar į Trakus, visada jai labai patikdavo. Matyt, pagrindinė vertybė buvo ne pačios tos kelionės, kiek drauge praleistas laikas.

Ji mėgo humorą, buvo labai draugiška, kolektyviška. Stengdavosi suburti giminę, šeimą, norėdavo, kad būtume visi kartu gamtoje. Turime sodą. Jeigu būdavo gražus oras, važiuodavome ten piknikauti. Ji buvo aktyvistė. Matyt, mano aktyvumas yra iš mamos. Iš jos perėmiau suvokimą apie šeimos, giminės svarbą. Mama sakydavo, kad būtina palaikyti draugiškus santykius ne tik šeimoje, bet ir giminėje. Ji buvo iš šešių vaikų šeimos, o tėtis - iš devynių. Taigi mūsų giminė plati.

Aušra GENTVILIENĖ, trijų vaikų mama

Neseniai buvo sūnaus Simono šeima atvažiavusi, pas mane paliko mergaitę. Vieši dukra, atvažiavusi iš Švedijos su dukra ir sūnumi. Man įdomu, kad abi anūkės susišneka. Atėjo jau tas amžius, kai moka bendrauti.

Gaila, savo mamos jau nebeturiu gal kokius vienuolika metų. Pati Motinos dienos nesureikšminu. Dukros gyvena užsienyje, čia likęs tik sūnus. Jo šeima dažnai atvažiuoja, pabūname kartu. Būna smagu. Arba paskambina, jeigu būna labai užsiėmę. Aš nuvažiuoju į savo gimtąsias vietas, aplankau mamos kapą.

Mes su vyru irgi visada būdavome užsiėmę. Mano tėvai buvo labai supratingi. Ne iš tų, kuriems reikia, kad atvažiuotų vaikai būtent tą dieną. Jeigu tą dieną negali, atvažiuoji kitą. Mes to kažkaip nesureikšminame.

Mano mama visai nebuvo reikli. Jai labiausiai rūpėjo savo rūpesčiais neapkrauti kitų. Ji gerai mokėdavo viską susiorganizuoti. Pagal profesiją buvo buhalterė. Buvo labai organizuotas žmogus ir niekada nedejuodavo. Turėjo tokią ypatingą savybę. Niekas jai nebuvo sunku. Ji niekada nesiskųsdavo, kad tu jos nelankai, kad mažai dėmesio jai parodai.

Aš iš jos tikriausiai perėmiau tą nedejavimą, nesureikšminimą smulkmenų.

Andrejus RIABOVAS, UAB „Narų servisas“ vadovas

Šiemet švęsti Motinos dieną nėra laiko. Sekmadienį dirbu. Uosto direkcija davė skubią užduotį, tai tenka per parą dirbti 24 valandas.

O šiaip tai, žinoma, paminime tą dieną. Ir mano vaikai savo mamą sveikina, ir aš savo. Po Motinos dienos švenčiame Tėvo dieną.

Mano mama turėjo tris vėžius: krūties, skrandžio ir dar kažkokį. Visus juos atlaikė ir dabar gyvena laimingai. Jau visos moterys, kurios su ja gydėsi, mirė, o ji laikosi.

Ji labai skaniai gamina valgyti. Gydytojas jai pasakė, kad išgyveno todėl, kad visą gyvenimą skaniai valgė, su maistu gavo daug vitaminų, todėl įveikė visas tas tris ligas.

Pusė žmonių sako, kad aš esu toks, kaip mama, o kita pusė, - kad kaip tėvas. Iš jos tikriausiai aš perėmiau ryžtingumą, norą visada tiesiai šviesiai kalbėti, nebijoti nieko. Mano mama labai atvira, ji visada visiems sako taip, kaip yra.

Mindaugas LEKAUSKAS, šokėjas, bendrovės „Intrus“ vadovas

Ar įsivaizduojate tokį išskirtinį dalyką, kai vienu metu sveikini 500 mamų su Motinos diena. Labai gerai prisimenu tą dieną, kai vyko didžiulis šokių festivalis, į kurį buvo susirinkę, jeigu nesumeluosiu, 500 mamų.

Man Motinos diena būna labai ypatinga. Labai dažnai būdavo, kad ji sutapdavo su kokiais nors renginiais, koncertais, kuriuose dalyvaudavo ir mūsų šokėjai. Šiemet nenusimato jokio koncerto, tad pirmiausia sveikinsiu tradiciškai savo mamą ir siųsiu linkėjimus visoms kitoms mamoms, prijaučiančioms šokiams.

Mano mama labai reikli. Visais laikais mane spausdavo. Ir už tai dabar esu jai dėkingas. Vaikystėje, žinoma, tai nelabai patikdavo, nes neleisdavo bimbinėti nieko neveikiant. O dabar supratu, kad visas tas jos reiklumas išėjo man į naudą.

Ji gyvena Anykščiuose. Užpraėjusį savaitgalį aplankiau, jeigu nepavyks to padaryti šį, teks kokiomis nors kitomis priemonėmis siųsti linkėjimus ir sveikinimus.

Redakcijos ir asmeninio albumo nuotr.