Taupymas ir saugumas – visada kartu: kaip elgtis su buitiniais elektros prietaisais?

Daugelis Lietuvos žmonių, atsižvelgdami į naujausias aktualijas, peržiūrėjo savo elektros energijos sąnaudas.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atliktas tyrimas parodė, kad 76 proc. lietuvių, palikdami namus ilgesniam laikui, iš lizdo išjungia elektros prietaisus, o 47 proc. šalies gyventojų atjungia vandenį.

Vis dėlto 12 proc. apklaustųjų nurodė, kad palikdami namus nesiima jokių saugumo ar išteklių taupymo priemonių – tiesiog užrakina duris.

„Išteklių taupymas jų vartotojams šį rudenį ir žiemą yra kaip niekada anksčiau aktualus dėl padidėjusių kainų, todėl žmonės turėtų pagerinti elektros prietaisų naudojimo įpročius.

Kaskart išjungiant veikusį elektros prietaisą, įvertinti, ar nereikėtų iš elektros lizdo ištraukti ir jo maitinimo laido. Svarbu įgusti operatyvią elektros prietaisų apžiūrą atlikti ir išeinant iš namų.

Tai svarbu ne tik taupymo sumetimais, bet ir dėl saugumo“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Modernūs prietaisai padeda sutaupyti

„Kiekvienas prietaisas turi savo paskirtį, todėl visuomet naudinga įvertinti, ar nuolatinis prietaiso atjunginėjimas nuo elektros tinklo nesutrumpins jo tarnavimo trukmės arba nepanaikins iš anksto nustatytų programų.

Vertėtų žinoti savo namuose esančių elektros prietaisų energijos klases ir kiek elektros energijos jie sunaudoja veikdami ir ramybės būsenos.

Dažnai nuolatinis prietaisų išjunginėjimas iš elektros tinklo gali sutrumpinti jų tarnavimo trukmę, o remontas ar naujo prietaiso įsigijimas kainuos brangiau už nedideles elektros sąnaudas palikus juos įjungtus į tinklą.

Išvykdami ilgesniam laikui, jei tik nepakenksite namų funkcionalumui, galite išjungti elektrą skirstomajame skyde – taip užtikrinsite, kad namuose neliko jokių elektrą naudojančių prietaisų“, – sako remonto ir statybos meistrų platformos „PortalPRO“ paslaugų direktorius Mantas Vasiliauskas.

Jo teigimu, budėjimo režimu veikiantys prietaisai suvartoja palyginti nedaug elektros energijos – dažniausiai mažiau nei 20–30 W. „Atjungus tokius prietaisus nuo elektros tinklo sutaupoma nedaug.

Verčiau atkreipti dėmesį į įrenginius, kurie sunaudoja tūkstančius vatų ir veikia ilgesnį laiką, pavyzdžiui, grindinis šildymas, elektrinis katilas, pirties šildytuvas ir pan.

Pirmiausia sutaupyti galima mažinant temperatūrą – taip išvengiama ir pernelyg didelio šilumos kiekio išskyrimo. Pašalinus šilumos nuostolius sumažės ir išlaidos“, – kalba M. Vasiliauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dažnai gerokai taupiau naudoti energiją galima įsigyjant naują ir modernią įrangą, įskaitant radiją, televizorių ir visą kitą įrangą, kurią galima įjungti nuotoliniu būdu.

„Svarbu išsiaiškinti, kur sunaudojama daugiausia elektros energijos. Dažnai įsigijus naują šaldytuvą ar skalbyklę bus sutaupoma daugiau elektros energijos, nei nuolat atjunginėjant senus prietaisus nuo elektros tinklo“, – tvirtina specialistas.

Pasak M. Vasiliausko, nors gali atrodyti patogu kelis prietaisus jungti į vieną ilgintuvą ir išeinant iš namų jį tiesiog ištraukti iš maitinimo šaltinio arba išjungti, iš tikrųjų tai nėra geriausias sprendimas. Elektros sistemą ir visą sprendimą galima sukurti ir be ilgintuvų.

Elektros sauga per rudens audras

Pasak V. Katilienės, rudenį elektros prietaisus gali prireikti atjungti nuo maitinimo tinklo, kad išvengtume audrų sukeliamų elektros prietaisų gedimų. Remiantis draudimo įvykių statistika, daugėja atvejų, kai dėl audrų sugadinami ar užliejami namuose esantys elektros prietaisai.

„Gjensidige” šiemet fiksavo 9 gamtos stichijų sukeltų nuostolių pikus – keturis žiemą, tris pavasarį ir du vasarą. Dažniausiai šalies gyventojus ir verslą skriaudė audros, stiprūs vėjai, stiprus snygis, lietus ir kruša.

Iš viso per šių metų laikotarpį nuo sausio iki rugpjūčio „Gjensidige“ pagelbėjo išmokėjo beveik 1,5 mln. eurų stichijų nuostoliams atlyginti.