Tokių metų Lietuvoje dar nebuvo: įspėja visus – veiksmų turite imtis jau dabar

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistai parengė susistemintą praėjusių metų orų ir reiškinių apžvalgą. 2023-uosius jie apibūdina vienu žodžiu – ekstremalūs metai. Tiesa, neramina ne tik praėjusių metų reiškiniai – pavojingos tendencijos kartojasi jau kurį laiką.

„Reikėtų atsižvelgti į tai, kad per paskutinius penkerius metus buvo fiksuoti trys karščiausi metai. Tai skamba įspūdingai, nes beveik kiekvienais metais mes turime rekordų. Šie metai nebūtinai bus karštesni, bet karščio rekordų tikimybė vien dėlto, kad klimatas šyla, vis auga“, – sako informaciją surinkusi klimatologė dr. Viktorija Mačiulytė.

2023 m. buvo neįprasti žiūrint ir į atskirus mėnesius.

„Turėjome antrą pagal sausumą gegužę nuo 1991 m. Buvo keli karšti mėnesiai: karščiausias (Lietuvos orų stebėjimų istorijoje – red. past.) rugsėjis, taip pat labai karštas rugpjūtis“, – primena klimatologė.

Karščio rekordai ir neįtikėtinai ilga vasara

LHMT skelbia, kad praėję 2023 metai buvo treti karščiausi metai Lietuvoje nuo 1961 metų. kad 2023-ieji buvo 1,3 laipsnio šiltesni už daugiametį vidurkį.

Per paskutinis 5 metus trys iš jų buvo rekordiškai karšti:

2020 m., kurių temperatūros vidurkis buvo 9,2 laipsniai šilumos;
2019 su 8,8 laipsniais šilumos;
2023 su 8,7 laipsniais šilumos.
Aukščiausia oro temperatūra fiksuota Kalvarijoje liepos 16 d. (34,9 °C).

Dėl klimato kaitos nulemto šiltėjimo karščio rekordai kartojasi kasmet, todėl pernai pagerinti 17 parų maksimalios oro temperatūros rekordai stebinti turėtų mažiau nei 4 parų minimalios temperatūros rekordų pagerinimas.

 Lietuvos klimatas 2023 metais. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos nuotr.
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) atstovo Gyčio Valaikos, rekordiškai šiltas pernai buvo rugsėjis.

„Buvo mėnuo vasariškas, visoje šalies teritorijoje buvo meteorologinė vasara ir rekordiškai ta vasara meteorologinė baigėsi – spalio 4–5 dieną“, – sakė G. Valaika. 

Rugsėjį buvo fiskuota 16,5 laipsnio Celsijaus vidutinė temperatūra.

2023 metais taip pat buvo neįprastai šiltas rugpjūtis, sausis, vasaris ir kovas.

Nors pernai Lietuvos nekaustė ekstremalūs šalčiai, užfiksuoti keli šalčio rekordai ir pagerinti keturių parų minimalios temperatūros rekordai.

Nustebino ir šalnos. „Gegužės pabaigoje, birželio mėnesį turėjome šalnų, kurios tęsėsi ilgai ir buvo rekordinės“, – komentuoja V. Mačiulytė.

Per vienerius metus – alinanti sausra ir netikėti potvyniai: kas tai nulėmė?

Nors praėjusiais metais metinis kritulių kiekis buvo artimas daugiametėms reikšmėms, pasižymėjo dideliu netolygumu: pirmoje metų pusėje buvo dažnesnės kritulių deficito, o antroje – kritulių pertekliaus sąlygos.

Todėl tais pačiais metais buvo fiksuojami ir visi sausrų tipai (miškuose, agrometeorologinė ir hidrologinė) ir potvyniai, daugiausiai žalos pridarę vakarinėje Lietuvos dalyje. Liepos mėnesį fiksuota nacionalinio masto hidrologinė sausra, o sausio, vasario ir lapkričio, gruodžio mėnesiais – labai aukšti vandens lygiai. 

 Stichiniai ir katastrofiniai hidrometeorologiniai reiškiniai Lietuvoje 2023 metais. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos nuotr.
2023 metais šalyje buvo 19-a stichinių meteorologinių reiškinių.

Balandžio 28–birželio 5 d. rekordiškai stiprios ir ilgos stichinės šalnos intensyvaus žydėjimo metu pridarė daug nuostolių žemės ūkiui.

Vasarą fiksuotas ir katastrofinis labai smarkus vėjas (škvalas). Rugpjūčio 5–8 d. 33,5 m/s stiprumo vėjas siaubė Kybartų apylinkes.

Tomis dienomis ypač daug žalos padaryta Žagarėje. Čia stichija pareikalavo net gyvybių – siaučiant didžiulei audrai Žagarėje žuvo moteris.

 Parodė, ką audra padarė Žagarėje: vaizdas siaubingas, prašo padėti (nuotr. Žagarės kultūros centras/Facebook) 
Balandžio 28–birželio 5 d. rekordiškai stiprios ir ilgos stichinės šalnos intensyvaus žydėjimo metu pridarė daug nuostolių žemės ūkiui.

Pernai taip pat fiksuoti 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai (potvyniai).

Lapkričio 8 d. potvynis Kretingoje, nulemtas didelio, nors ir ne stichinio kritulių kiekio, apsėmė gyvenamąsias ir komercines patalpas. Buvo gelbėjami žmonės.

Vienas paskutiniųjų metų potvynių prasidėjo prieš Kalėdas Vakarų Lietuvoje. Nulemtas teigiamos temperatūros ir kritulių, potvynis apsėmė gyvenamuosius namus, viešas erdves, kelius.

Ko galime tikėtis toliau?

Anot V. Mačiulytės, prognozuoti, kokie bus šie ar kiti metai, labai sunku, bet tendencijos rodo, kad ektremalių reiškinių neišvengsime.

„Jei per penkerius metus turėjome tiek rekordų, tai nereiškia, kad jų turėsime per ateinančius metus. Vis dėlto bendra ilgalaikė tendencija – kylanti oro temperatūra ir dažnėjantis kritulių netolygumas, kuris nulemia įvairius reiškinius (sausras, potvynus ir pan.)“ – teigia klimatologė.  

Tiesa, pernai metinis kirtulių kieki buvo labai artimas normai, tačiau metų pradžioje ir pabaigoje kilo ne vienas potvynis, o metų viduryje užfiksuoti net trys sausrų tipai. Tai rodo, kad ne kritulių kiekis, o jų disbalansas turi įtakos ekstremaliems reiškiniams.

„Klimato kaita nėra tik vidutinės temperatūros pokyčiai, tai yra ir klimato sąlygų ekstremalėjimas, kurį galime išreikšti įvairių stichinių reiškinių pasikartojimu“, – pažymi V. Mačiulytė.

„Tai tiesiog yra pavojus. Mes gyvename didesnės įtampos sąlygomis“, – priduria ji.

Ruoštis reikia visiems

Dėl netikėtų ekstremalių orų reiškinių kyla pavojus žmonių turtui, sveikatai ir net gyvybei. Tačiau šylant klimatui, pavojingų situacijų tik daugės, todėl žmonės privalo joms pasiruošti.

„Vienas iš rizikos valdymo būdų yra prisitaikymas prie klimato kaitos. Dažnai kalbame apie klimato kaitą, kaip viskas keičiasi, kad reikia mažinti mūsų poveikį klimatui. Bet yra dar vienas labai svarbus dalykas, apie kurį mažai kalbama, – tai prisitaikymas prie klimato kaitos“, –  pabrėžia V. Mačiulytė.

Tai reiškia, kad žmonės (ypač gyvenantys rizikos zonose) turėtų pasirūpinti draudimais, savo sveikatos ir turto apsauga. 

V. Mačiulytė pažymi, kad savivaldybės taip pat turi ruoštis, galvoti, kaip pertvarkyti miestus, kad jie kuo mažiau nukentėtų nuo gamtos reiškinių, pavyzdžiui, sutvarkyti lietaus surinkimo sistemas, kad po intensyvių liūčių nekiltų potvynis. Tam reikia ir politikų, ir verslų, ir vietos gyventojų pastangų.

„Turi būti sisteminis požiūris: ir gyventojai turi pasirūpinti draudimais, ir mūsų aplinka turi būti pritaikoma“, – priduria V. Mačiulytė.

Itin didelių iššūkių kyla žemdirbiams ir sodininkams. Kadangi visi metų mėnesiai šiltėja, ankstyvėja augalų vegetacinis laikotarpis. Nepaisant to, šalnų rizika išlieka beveik tokia pati, todėl šalnos vegetuojančius augalus gali netikėtai užklupti net gegužės-birželio mėnesiais. Taigi sodininkai ir žemdirbiai turėtų pasirūpinti augalų apsauga, pasėlių draudimais.