Katalikų bažnyčios liturgijoje palmių šventinimas įvestas V amžiuje. Visoje Europoje tikima, kad šią dieną pašventintų anksčiausiai pavasarį sprogstančių augalų šakelės žadina jomis paliestos žemės ir gyvulių vaisingumą, padeda žmogui išlaikyti sveikatą, gausina derlių, neleidžia į namus trenkti perkūnui, saugo pasėlius nuo ledų ir graužikų.
Tokio tikėjimo kupini ir lietuvių liaudies papročiai. Lietuvoje Verbų sekmadienį bažnyčioje visi būtinai turėjo laikyti po kadagio šakelę ar kitokią „verbelę“: „Jei verbos neturėsi, velnias įkiš palaikyti savo uodegą“. „Verba plaka, ne aš plaku!“ – turbūt visų žinomas džiaugsmingas šūksnis, kai namiškiai, grįžę iš bažnyčios, kadagio šakele plakdavo namie likusius, linkėdami sveikatos ir tikėdami, kad verbos prisilietimas suteiks gyvybinių galių. Tradicija yra virtę ir verbų turgūs šventoriuose, bažnyčių prieigose.
Rašyti komentarą