Trys absurdiški alkoholio draudimai, kuriuos reikia naikinti?

(12)

Vieni valdantieji Alkoholio kontrolės įstatymą griežtina, kiti - švelnina. Šiemet birželio vidury Seime užregistruotas šio įstatymo pakeitimų projektas. Ko gero, diskusijų bus labai daug, mat vienas iš siūlymų - leisti įsigyti silpno iki 15 proc. alkoholio nuo 18 metų. Tam pritaria ne visi. Seimo narys klaipėdietis Eugenijus Gentvilas išskiria tris nelogiškus alkoholio draudimus, kuriuos reikia naikinti.

„Mes labai ir nesiveržiame, kad tos pataisos būtų svarstomos dabar, nes piliečiai sakys: “Pandemija, žmonės miršta, o jūs brukate alkoholį. Bet jeigu to nedarysime, kaltinis, kad koncentruojamasi tik į pandemiją ir nedaroma jokių reformų„, - “Vakarų ekspresui" aiškino E. Gentvilas.

2017 metais Alkoholio kontrolės įstatymą smarkiai sugriežtino buvusi „valstiečių“ valdžia įvesdama įvairius prekybos alkoholiu apribojimus: amžiaus kartelė, nuo kada galima vartoti alkoholį, pakelta iki 20 metų, prekybos laikas sutrumpintas nuo 10 iki 20, sekmadieniais - nuo 10 iki 15 valandos, uždrausta bet kokia alkoholio reklama. Ne taip seniai bandyta uždrausti prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais nestacionariose paplūdimių kavinėse. Tiesa, pernai tas draudimas buvo atšauktas.

PASTEBĖJIMAS. Ir pirmo žvilgsnio gelbėtojams atrodo, kad panaikinus draudimą prekiauti silpnaisiais gėrimais pajūrio kavinėse į paplūdimius atsinešančiųjų alkoholinių gėrimų sumažėjo.

 

Pasiūlymus rengė darbo grupė

Dabartinė valdančioji koalicija sudarė darbo grupę iš 7 narių, turėjusią peržiūrėti alkoholio pardavimo ribojimus ir pateikti siūlymus. Jos parengtas įstatymo pakeitimo projektas užregistruotas Seime. Tos grupės nariui E. Gentvilui ankstesniuose draudimuose asmeniškai į akis krito trys absurdiški dalykai, kuriuos reikia panaikinti. Grupė, žinoma, pateikė ir daugiau siūlymų.

„Tikiuosi, kad pakeitimai dėl reklamos ir dėl amžiaus bus daromi, o kas dėl kitų siūlymų, net nežinau, ar už juos balsuosiu. Numatomi pakeitimai turbūt bus svarstomi negreitai, nes mes patys paprašėme Vyriausybės išvadų. Manau, tai bus daroma rudens sesijoje“, - teigė E. Gentvilas.

Padauginusieji išvaromi iš paplūdimių

Pasak E. Gentvilo, vienas iš tų trijų absurdiškų draudimų - prekybos silpnuoju alkoholiu draudimas nestacionariose paplūdimio kavinėse. Priminsime, kad toks draudimas įsigaliojo pernai nuo sausio 1 d., bet tų pačių metų birželio pabaigoje Seimas jį atšaukė. Atšaukimas įsigaliojo nuo 2020 metų rugpjūčio 1 d. Pasak Seimo nario E. Gentvilo, patys „valstiečiai“ susiprato, kad lazda buvo perlenkta.

„Pastebėta, kad, uždraudus prekiauti paplūdimių kavinėse, į pliažus buvo atsinešama daugiau alkoholio, ir atsinešdavo ne tik silpnųjų gėrimų, bet kartais ir stipriųjų. Tyrimai nėra atlikti, bet iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dabar, kai vėl leidžiama prekiauti kavinėse, šiek tiek mažiau tų atsinešančiųjų ir apskritai mažiau paplūdimiuose girtų žmonių, jeigu nekalbėsime apie “etatinius".

Žinoma, jie ir dabar atsineša, be to, ir jaunimas dažniausiai turi atsineštinio alkoholio. Pagrindinė problema - užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje. Jie dažniausiai atsineša gėrimus į paplūdimius„, - “Vakarų ekspresui„ sakė BĮ “Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Jo teigimu, pasitaiko alkoholio padauginusiųjų ir kavinėse. Prie jų prieina gelbėtojai ir išprašo iš paplūdimio. Jeigu kuris atsisako tai padaryti, kviečiama policija. A. Siakki teigimu, nėra jokio skirtumo, ar žmogus vartojo atsineštą alkoholį, ar kavinėje, jeigu padaugina, yra išvaromas.

„Apsvaigęs asmuo gali maudytis ir nuskęsti, be to, jis gali trukdyti kitiems žmonėms ilsėtis“, - aiškino „Klaipėdos paplūdimių“ atstovas.

NETOLERUOJAMA. Nesvarbu, ar poilsiautojai pliaže padaugina alkoholio, pirkto pajūrio kavinėje, ar atsinešto iš namų, gelbėtojai juos išprašo iš paplūdimio, o jeigu neišeina, kviečia policiją.

 

Su reklama uždraudė ir informaciją

Pasak E. Gentvilo, dar liko panaikinti du draudimus, kurie nelogiški ir nepagrįsti. Vienas jų - reklamos, o kartu ir informacijos draudimas.

Draudžiama gamintojų ar platintojų internetiniuose puslapiuose skelbti informaciją, kuri galėtų būti pripažinta kaip reklama, pavyzdžiui, apie gėrimų gamybos istoriją, technologijas, apdovanojimus ir kt.

„Negi tai skatina alkoholizmą? Bet ir ta informacija yra uždrausta, kaip ir visa reklama. „Vaisiuko“, „rašalo“ niekas nereklamuodavo ir nereklamuoja. Didžiąją dalį reklamos segmento sudarydavo alus. Dabar tas draudimas sėkmingai apeinamas prirašant žodelį „nealkoholinis“.

Draudžiant reklamą iš jos rinkos iškrenta viskis, konjakas, šampanas, t. y. prestižiniai, labai brangūs ir ne alkoholikų vartojami gėrimai.

Man tai atrodo labai nelogiškas dalykas“, - „Vakarų ekspresui“ teigė E. Gentvilas.

Amžiaus cenzas

Dėl amžiaus, nuo kurio galima pradėti vartoti alkoholį, E. Gentvilas įžvelgia ir konstitucinę problemą. "Aštuoniolikos metu jaunuoliai turi visas teises ir pareigas bet kuriais klausimais, išskyrus Konstitucijoje numatytą apribojimą dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose. O Aurelijus Veryga ir Ramūnas Karbauskis sugalvojo įvesti dar vieną apribojimą - neleisti 18 metų jaunuoliams nusipirkti vyno taurės, sidro buteliuko ar alaus bokalo.

Manau, tai yra neadekvatu, kai žmogus yra veiksnus visais klausimais, pavyzdžiui, civiliniai sandoriai, turto paveldėjimas, įsigijimas, tarnyba armijoje, santuoka, o alaus bokalo nusipirkti negali. Mes siūlome švelnesnį variantą - nuo 18 iki 20 metų turi būti leidžiama nusipirkti silpnųjų alkoholinių gėrimų.

Taigi iš trijų absurdiškų draudimų vienas jau pernai panaikintas, o kitų dviejų panaikinimo sieksime dabar. O pardavimo valandos manęs nejaudina. Gal kokiems nors alkoholikams ir norėtųsi, kad parduotuvės prekiautų nuo 8 val. ryto ar kad dirbtų visą naktį, bet nemanau, kad tai yra svarbu", - sakė E. Gentvilas.

Atsirado siūlymų leisti alkoholiu prekiauti kasdien nuo 12 iki 20 val. arba nuo 10 iki 20 val. ir kt.

KITUR. Kai aštuoniolikmečiams buvo uždrausta gerti silpnuosius alkoholinius gėrimus, jų neliko kavinėse ir baruose, bet jie juos vartojo kitose vietose

Jaunimą išvarė į „pogrindį“

Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka „Vakarų ekspresui“ sakė, kad bandymą panaikinti jokios naudos neduodančius draudimus verslininkai vertina teigiamai.

R. Pranka akcentavo tai, kad Lietuvos barai ir kavinės negali konkuruoti su užsieniečiais, nes draudžiama skelbti barų kokteilių receptus, dėl ko jie patiria didelę žalą.

Dėl įvesto amžiaus, nuo kurio galima vartoti alkoholį, cenzo iš barų pasitraukė moksleiviai ir studentai. Žinoma, dėl to barai ir kavinės nebankrutavo, tačiau jaunimas, verslininkų manymu, geria kitose vietose, neviešose, neretai padaugina, prisidaro problemų. Kavinėse ar baruose jie taip neatsipalaiduodavo. Jaunimas, kuriam uždrausta vartoti silpną alkoholį, ieško kitų svaiginimosi priemonių. „Nesuprantu, kodėl apie tuos dalykus niekas negalvoja ir nekalba“, - sakė asociacijos prezidentas.

Vienintelė turi tokį ribojimą

„Kvaili draudimai kenkia visiems, ne tik aludariams. Jeigu kalbame apie pardavimo laiką sekmadieniais, mūsų, kaip aludarių, pardavimams jis neturi jokios reikšmės. Bet žmogus, sekmadienį 15.05 val. nuo kasos nešdamas padėti ant lentynos alaus ar vyno butelį, verčiamas pasijusti alkoholiku. Tai kvailas dalykas. Ar pakanka argumento, kad pirmadienį reikia ateiti blaiviam į darbą? Juk ir antradienį, ir kitomis dienomis reikia ateiti blaiviam. Argumentai be galo keisti, o draudimai sukelia nepatogumų tik vartotojams, t. y. niekuo dėtiems žmonėms. Tas, kuris desperatiškai nori svaigintis, ras būdų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Pasak S. Galadausko, aludariai nei praturtės, nei nuskurs, jeigu tas kvailas ribojimas dėl amžiaus cenzo nebus atšauktas.

Bet jis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva vienintelė Europoje turi tokį ribojimą. Septyniose Europos šalyse alų ir vyną leidžiama gerti nuo 16 metų, o stipriuosius alkoholinius gėrimus - nuo 18 metų.

„Tie, kurie pasisako už draudimus, aiškina norintys, kad pas mus būtų kaip Skandinavijoje. Danija irgi yra Skandinavija, o joje alus ir vynas leidžiami nuo 16, o nuo 18 metų - stiprieji gėrimai. Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje silpnuosius gėrimus leidžiama vartoti nuo 18 metų, stipriuosius - nuo 20 metų. Taigi mūsų liberalai pasiūlė taikyti patį griežčiausią skandinavišką variantą“, - sakė S. Galadauskas.

Toks buvo jo paties sprendimas

"Mes, aludariai, nenorime sakyti, kad gerkite kuo jaunesni. Tiesiog jeigu jau esame Europos Sąjungoje, tai ir būkime europiečiais, o ne kažkokiais kraštutiniais marginalais, kuriems, sulaukusiems pilnametystės, valdžia nurodinėja, ar galima per savo vestuves gerti šampaną, ar ne. Jeigu mano aštuoniolikmečiai vaikai per vestuves gertų šampaną, aš, kaip tėvas, kaip pilietis, turėčiau skambinti į policiją. Jeigu tokie absurdai bus ištaisyti, manau, bus labai teisinga.

Pats esu ir tėvas, ir senelis. Mano sūnus, kuriam dabar 39 metai, būdamas 18 metų nusprendė nevartoti jokio alkoholio, įskaitant ir alų, ir nevartoja iki šiol. Bet tai buvo jo paties sprendimas.

Aš norėčiau, kad ir mano anūkas, kuriam dabar dar tik šešeri, kai jam sukaks aštuoniolika, pats nuspręstų, ar jam galima gerti, ar ne, o ne Aurelijus Veryga ar dar kas nors. Tokio reglamentavimo Europoje, kad alų ar vyną galima gerti tik nuo 20 metų, nėra", - sakė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas.

KEISTA. Jaunuolis, būdamas 18 metų, gali kurti šeimą, bet per savo vestuves išgerti šampano taurės - ne.

„Visada yra nukentėjusiųjų“

"Mūsų, pedagogų, požiūris į tokį pakeitimą būtų neigiamas. Taip, 18 metų žmogus yra suaugęs, bet jis yra mūsų mokinys. Dabar dažniausiai mokiniai baigia mokyklą būdami 19 metų.

Toks leidimas ir legalizavimas vis dėlto verčia susimąstyti, kaip mokinys ir mokykla tokiu atveju turėtų elgtis.

Ko gero, pedagogai šiuo klausimu nebus itin liberalūs", - sakė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Daiva Križinauskaitė.

„Ko gero, nuo tokio amžiaus būtų per anksti. Reikėtų, kad mokiniai užaugtų ir suprastų, kad alkoholis yra blogis. Kažkurį laiką jiems buvo galima gerti alkoholį, o dabar yra uždrausta, tad kyla pasipiktinimas. Visada yra nukentėjusiųjų dėl vienų ar kitų draudimų. Jie piktina žmones ir šie imasi kitokių priemonių, pavyzdžiui, vartoja psichotropines medžiagas. Mokiniai taip pat patiria didelį stresą ir įtampą“, - kalbėjo Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos direktorė Rita Podoliankienė.

Pasak jos, kitas dalykas - tai, ką vaikai mato. Jie atkartoja visus suaugusiųjų veiksmus. Būdami 14 metų jie jau mano esą suaugę ir galintys vartoti alkoholį.

Mokyklose situacija geresnė

Direktorės R. Podoliankienės teigimu, šiais laikais mokyklose nebėra tokių alkoholio vartojimo atvejų, kokių būdavo anksčiau. "Tam tikras rezultatas yra pasiektas. Galbūt užaugo nauja karta, galbūt prisidėjo ir auklėjimas, ir nuolatinis kalbėjimas apie alkoholio žalą.

Nė vienas draudimas ar atpalaidavimas neduos greito rezultato, tam reikia, kad užaugtų nauja karta.

Visuomenė keičiasi, bet poveikį pamatome po kokių šešerių ar dešimties metų. Kita karta bus visiškai kitokia ir,manau, ji priims gerus sprendimus, nes tai nauji žmonės„, - “Vakarų ekspresui„ sakė “Žemynos" direktorė ir pridūrė, kad ji yra prieš bet kokius draudimus, ji už kalbėjimą, bendravimą ir pavyzdžio rodymą.

Pasak jos, uždraudus vartoti, visi išsilaksto ir vartoja slaptai. „Būdama pedagogė pati matau, kad drausdami kažką daryti, pavyzdžiui, rūkyti, mes nieko nepasiekiame. Praeis tas laikas ir jie nebevartos, neberūkys, atsiras kažkas kita. Tai rodo istorinė patirtis“, - mano R. Podoliankienė.

Kodėl reklamuojamas nealkoholinis?

"Skaudu, kad įstatymų leidėjai, nuolatos griežtindami Alkoholio kontrolės įstatymą, dažniausiai nemato takoskyros tarp alaus ir stipriųjų alkoholinių gėrimų. Juk valstybei stipriuosius alkoholinius gėrimus keisti silpnaisiais būtų dviguba nauda - sparčiau mažėtų alkoholio suvartojimas ir teigiamai veiktų ekonomiką, nes aludarystė generuoja žymiai daugiau darbo vietų nei spiritinių gėrimų, nekalbant jau apie išimtinai importuojamą vyną.

Norėtųsi, kad politikai pradėtų mąstyti blaiviai, nustotų bijoję „tautos blaivintojų“ ir liberalizuotų alaus reklamą, nes ji labai nedaug kur draudžiama. Mėgstama kalbėti apie Skandinavijos pavyzdį, tik užmirštama, kad Danijoje alaus reklama labai mažai ribojama, jau nekalbant apie prekybos laiką", - sako S. Galadauskas.

Jo teigimu, nealkoholinis alus reklamuojamas todėl, kad aludariai suinteresuoti. Nors jo savikaina yra didesnė, tačiau už jį nemokamas akcizas, todėl ši kategorija pelninga.

Anot aludarių atstovo, Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nealkoholinio alaus pardavimas išaugo net penkis kartus, jį daro net mažieji aludariai, o tai rodo, kad visuomenė sąmoningėja. Nealkoholinis alus yra geriausias įrodymas, kad alus yra geriamas ne vien dėl jame esančio alkoholio - turbūt sunkiai įsivaizduojame nealkoholinę degtinę.

Beje, Ispanijoje, kur alaus suvartojama daugiau nei vyno, nealkoholinis alus sudaro beveik 15 proc. viso alaus pardavimo.

„O kol kas patiriame priekabių net dėl nealkoholinio alaus reklamos - aludariai kaltinami, kad jis savo išvaizda niekuo nesiskiria nuo alkoholinio. Bet čia ir yra esmė - vartotojai renkasi nealkoholinį alų būtent todėl, kad jis yra viskuo - skoniu, išvaizda ir net pakuote toks pats kaip alkoholinis alus, tik be alkoholio“, - aiškino G. Galadauskas.

BNS užsakymu „Vilmorus“ gegužę atlikta apklausa rodo, kad 46,5 proc. apklaustųjų nepritaria ar greičiau nepritaria alkoholio prekybos ir reklamos ribojimų peržiūrai, o jai linkę pritarti 41,5 procento. Net 74,6 proc. apklaustųjų nepritarė ar greičiau nepritarė alkoholio pirkėjų amžiaus ribos mažinimui, 59,3 proc. respondentų nepritarė ar greičiau nepritarė alkoholio pardavimo valandų ilginimui. Pirkėjų amžiaus ribos mažinimą aktyviausiai palaiko žmonės iki 29 metų - 36,6 proc., tačiau ir šioje amžiaus grupėje 58,5 proc. apklaustųjų tam nepritaria. Pagal socialinę padėtį daugiausiai šio suvaržymo atlaisvinimo rėmėjų buvo tarp moksleivių ir studentų - 53,3 proc. Ilgesnio pardavimo laiko rėmėjais daugiausia buvo iki 29 metų (49,6 proc.) žmonės, labiausiai šią idėją rėmė moksleiviai, studentai (60 proc.) ir bedarbiai (51 proc.).

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder