Tūkstančius metų prieš atsirandant šunims, žmonės rūpinosi vilkais: naujas tyrimas

Švedijos Stora Karlso saloje esančiame Stora Fervar urve archeologai aptiko liekanų, kurios datuojamos 3000–3500 metų praeitimi. Stokholmo universiteto tyrėjų teigimu, šiame urve akmens ir bronzos amžiais intensyviai lankėsi ruonių medžiotojai bei žvejai.

Saloje, kurios plotas siekia vos 2,5 km2, nėra jokių įrodymų apie vietinius sausumos žinduolius. Dėl tokios izoliacijos mokslininkai daro prielaidą, kad vilkus čia atgabeno žmonės, greičiausiai laivais. Nors šunys iš vilkų išsivystė dar senajame akmens amžiuje, tiksli jų prijaukinimo vieta ir procesų skaičius išlieka diskusijų objektu.

Eksperimentai su laukiniais gyvūnais

Viena iš pagrindinių teorijų teigia, kad vilkai palaipsniui prisitaikė gyventi šalia žmonių patys, o kita versija sako, jog žmonės augino vilkiukus nuo pat mažumės. Iki šiol nebuvo rasta jokių šunų liekanų, kurios priklausytų patiems ankstyviausiems prijaukinimo etapams.

Nauji įrodymai apie bendrą vilkų ir žmonių gyvenimą Švedijos saloje rodo tikėtiną priešistorinį vilkų jaukinimą. Dviejų urve rastų kaulų DNR analizė patvirtino, kad tai buvo būtent vilkai, o ne šunys, tačiau tam tikri jų bruožai indikuoja glaudų kontaktą su žmonėmis. Pavyzdžiui, vienas iš vilkų sugebėjo išgyventi turėdamas galūnės traumą, kuri laukinėje gamtoje būtų sutrukdžiusi medžioti. Tai leidžia manyti, kad juo rūpinosi žmonės.

Netikėtas atradimas izoliuotoje vietoje

„Šių vilkų atradimas nuošalioje saloje yra visiškai netikėtas. Jų protėviai nesiskyrė nuo kitų Eurazijos vilkų, tačiau jie gyveno šalia žmonių, mito jų maistu ir buvo vietoje, kurią galima pasiekti tik valtimi“, – pasakojo žurnale PNAS paskelbto tyrimo autorius Linusas Girdlandas-Flinkas iš Aberdyno universiteto.

Tyrėjų nuomone, sąveika tarp žmonių ir vilkų urve greičiausiai buvo glaudus bendradarbiavimas. Tai gali rodyti ankstyvus prijaukinimo eksperimentus, kurie nebūtinai tiesiogiai lėmė šiuolaikinių šunų atsiradimą. Nors neatmetama galimybė, kad vilkų genetinė įvairovė buvo maža dėl natūralių priežasčių, radiniai patvirtina, jog žmonės valdė vilkus tokiais būdais, apie kuriuos anksčiau nebuvo svarstyta.

Instituso „Francis Crick“ mokslininkas Pontusas Skoglundas pastebi: „Tai provokuojantis atvejis, keliantis klausimą, ar tam tikromis sąlygomis žmonės laikė vilkus savo gyvenvietėse, nes matė tame naudą“.