Kaip praneša „Futurism", iniciatyva pagrįsta DNR sintezės idėja, remiantis suakmenėjusiu kolagenu, tariamai išgautu iš tiranozauro liekanų.
Remiantis šia medžiaga, kaip teigiama, planuojama išauginti sintetinį senovinės odos analogą. Vienas iš projekto dalyvių, audinių inžinerijos profesorius Che Connon iš Niukaslio universiteto, tai vadina technologiniu proveržiu, atveriančiu kelią naujų, egzotiškų biomedicininių medžiagų kūrimui.
Tačiau ekspertai reiškia pagrįstas abejones. Pavyzdžiui, profesorius Tomas Ellis iš Londono Imperatoriškojo koledžo pabrėžia, kad šiuolaikinė mokslas neturi net apytikrio supratimo apie dinozaurų genetinę struktūrą. Be išlikusios DNR kalbėti apie jų kolageno rekonstrukciją yra ne daugiau kaip fantazija.
Paleontologas Tomas Holcas iš Merilando universiteto eina dar toliau ir tiesiai sako: mokslo žiniomis nėra nė vieno tinkamo genetinės medžiagos iš mezozojaus dinozaurų pavyzdžio. Be to, net turimi tiranozaurų odos atspaudai nesuteikia tikslaus vaizdo apie jos struktūrą.
Kolagenas, kuris yra šio projekto pagrindas, nėra kažkas unikalaus dinozaurams – tai įprastas baltymas, randamas daugelyje gyvūnų, įskaitant karves. Kitaip tariant, net jei pavyktų išauginti „dinozaurų“ odą, ji būtų praktiškai neatskiriama nuo šiuolaikinių žinduolių odos.
Tokia rinkodaros strategija jau buvo taikoma biotechnologijų pramonėje. Anksčiau kompanija „Colossal“ atkreipė dėmesį eksperimentais su pelėmis, tariamai modifikuotomis tam, kad gautų mamuto vilną, nors iš tiesų tai buvo gana paviršutiniški pokyčiai. Tas pats pasakytina ir apie „baisius vilkus“, kurie iš tikrųjų pasirodė esą tik genetiškai pritaikyti pilkieji vilkai.
Analitikų nuomone, ir „dinozauro odos“ atveju kalbama pirmiausia apie efektingą pateikimą ir sensacijos sukūrimą aplink prekės ženklą, o ne apie mokslinį patikimumą. Rankinės su nuoroda į priešistorinius roplius, greičiausiai, taps dar vienu pavyzdžiu, kaip kūrybinis marketingas apeina realias mokslo ribas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą