Tyrimas atskleidė, kad 1 iš 5 automobilių Lietuvoje yra su suklastota rida

Automobilių istorijos patikros platforma „carVertical“ atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kuriose šalyse įsigyti naudotą automobilį rizikingiausia.

Lietuva „Rinkos skaidrumo indekse“ – 3-ia nuo galo

„carVertical“ sudarytame „Rinkos skaidrumo indekse“ Lietuva reitinguota 21-oje vietoje iš 23 šalių, kas reiškia, jog naudotų automobilių rinka čia neskaidri, o sukčiavimo mastai dideli. 1 iš 4 automobilių atvykstančių į Europą iš JAV atkeliauja per Lietuvą.

53,331 km – būtent tiek kilometrų vidutiniškai „atjaunėja“ automobilis Lietuvoje. Tai bene dvigubai daugiau nei Jungtinėje Karalystėje.

Vairuojant automobilį su suklastota rida ne tik išleidžiama daugiau pinigų jo priežiūrai, bet tai gali neigiamai paveikti ir automobilio saugumą.

Vidutinis platformoje tikrinto automobilio amžius Lietuvoje siekia 10,2 metų. Slovėnijoje, kuri pagal šį rodiklį užima 1-ąją vietą, vidutinis amžius – 6,1 m., Slovakijoje – 7,8 m., Kroatijoje – 8 m., kas rodo, jog šių šalių pirkėjai ieško naujesnių transporto priemonių.

Rytų Europos rinka pati neskaidriausia

Naudoto automobilio pirkimas Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje ar Rumunijoje – rizikingas dalykas, nes daugybė transporto priemonių parduodamos su suklastota rida ir nuslėptais apgadinimais.

Įvairios apgavystės naudotų automobilių rinkoje yra tapę šių šalių kasdienybe ir nemažai vairuotojų yra nukentėję nuo nesąžiningų pardavėjų.

Prasčiausia padėtis Latvijoje, kur net 23,6 proc. visų „carVertical“ tikrintų automobilių turėjo suklastotą ridą. Panaši situacija ir kitose Rytų Europos šalyse: Rumunijoje – 19,6 proc. automobilių rida buvo suklastota, Ukrainoje – 15,6 proc., Lietuvoje – 18,1 proc.

Ukrainoje net 80 proc. naudotų transporto priemonių įvežamos iš užsienio. Nedaug atsilieka Latvija – 75,5 proc., Lietuva – 75,3 proc., ir Rumunija – 67,2 proc.

Ženkli dalis iš Vakarų atvykstančių automobilių yra patyrę avarijas, tada jie sutvarkomi ir parduodami kaip neturintys trūkumų. Visa tai lemia didelį žalas patyrusių automobilių skaičių Rytų Europoje. Lietuvoje 59 proc. automobilių kažkada yra patekę į eismo įvykį, Latvijoje – 57,5 proc., Rumunijoje – 57 proc., Ukrainoje – 46,7 proc.

„Didelis importuojamų automobilių kiekis bene pagrindinė priežastis, kodėl Rytų Europos transporto priemonių rinkoje sukčiavimas toks paplitęs. Importas daro tiesioginę įtaką automobilių su suklastota rida skaičiui. Atskleisti tokius nusikaltimus sudėtinga, nes viskas vyksta ne vienoje šalyje, – pasakoja automobilių ekspertas ir „carVertical” komunikacijos vadovas M. Buzelis.

Vakarų šalys – skaidresnės

Atlikto tyrimo duomenimis, naudotų automobilių rinka Vakarų Europoje skaidresnė nei Rytų. Nemažai transporto priemonių į Rytų Europą atkeliauja iš Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos.

Iš 23-ijų „Rinkos skaidrumo indekse“ reitinguojamų šalių, pati skaidriausia – Jungtinė Karalystė (JK). Visgi tai nereiškia, kad britų naudotų automobilių rinka neturi problemų. Iš visų platformoje patikrintų automobilių JK, 14,5 proc. buvo suklastota rida, o 21 proc. – patyrę apgadinimų, kas rodo, jog pirkėjai neturėtų aklai pasitikėti pardavėjais. Visgi JK turi mažiausią įvežtinių automobilių procentą visoje Europoje – vos 10,7 proc.

Antroji „Rinkos skaidrumo indekse“ rikiuojasi Vokietija, kurioje 12,6 proc. automobilių rida yra suklastota, o 21,3 proc. patyrę žalas. Nors Vokietija yra didžiausia automobilių gamintoja Europoje, 26,8 proc. naudotų transporto priemonių į šią šalį atkeliauja iš užsienio.

Italijoje apgadintų automobilių skaičius pats mažiausias iš visų „Skaidrumo indekse“ esančių šalių – 16,6 proc. Transporto priemonių su suklastota rida skaičius taip pat ganėtinai žemas – 11 proc. Tiesa, 32,1 proc. visų naudotų automobilių importuojami iš kitų šalių.

„Visos šios valstybės yra reikšmingos automobilių pramonės žaidėjos. Vokietija, Italija ir Prancūzija gamina daug automobilių ir tuo pačiu maitina likusią Europą naudotomis transporto priemonėmis“, – M. Buzelis.

Prancūzijoje baudos už ridos klastojimą bene 10 kartų didesnės nei kai kuriose Rytų Europos šalyse, tad nieko keista, kad vos 9,6 proc. transporto priemonių yra dirbtinai „atjaunintos“.

Apgadintų automobilių dalis didesnė – 28,5 proc. Prancūzija importuoja 54 proc. naudotų automobilių, kas yra didžiausias skaičius tarp „Skaidrumo indekse“ lyderiaujančių šalių.

Rinkos skaidrumas Centrinėje Europoje vidutinis

Centrinės Europos šalys, Kroatija, Čekija, Vengrija ir Slovakija, „Skaidrumo indekse“ yra per vidurį. Šios valstybės pasižymi dideliu naudotų automobilių importu ir ženklia apgadintų transporto priemonių dalimi.

Pusė visų naudotų automobilių Čekijoje įvežami iš užsienio. 51,6 proc. turi žalų įrašų, o 11,4 proc. važinėja su suklastota rida.

Kaimyninėje Slovakijoje importuojamų automobilių dalis dar didesnė ir siekia 58,5 proc. Net 57,7 proc. automobilių yra patyrę vienokių ar kitokių apgadinimų, o 1 iš 9 turi suklastotą ridą.

Panaši situacija ir Vengrijoje, kurioje 52,6 proc. automobilių importuoti iš kitų šalių, 55 proc. – apgadinti, o 12,7 proc. su suklastota rida.

Šiame kontekste išsiskiria Kroatija, kurioje automobilių su suklastotu odometru dalis viena mažiausių – 10,3 proc. Tiesa, net 69,3 proc. transporto priemonių šioje šalyje importuotos iš užsienio, o 56,4 proc. buvo kažkada apgadintos.

Kaip buvo atliktas tyrimas?

Šis tyrimas grindžiamas duomenimis iš realių automobilių ataskaitų, kurios buvo sugeneruotos per 12 mėnesių laikotarpį. Tai leido susidaryti išsamų naudotų transporto priemonių rinkos vaizdą Europoje ir tarpusavyje palyginti skirtingas šalis.

„carVertical“ ekspertai sudarė „Rinkos skaidrumo indeksą“, remdamiesi 6 skirtingais kriterijais:

• Odometrų, kurių rodmenys suklastoti, procentinė dalis;
• Suklastotų odometrų vidurkis kilometrais;
• Apgadintų automobilių procentinė dalis;
• Santykinė žalos suma;
• Importuotų naudotų automobilių procentinė dalis;
• Vidutinis patikrintų automobilių amžius

Kadangi rinkos skaidrumui šie kriterijai nėra vienodai svarbūs, jiems priskirtas skirtingas svoris. Pavyzdžiui, tai, kiek kilometrų suklastotas odometras yra svarbiau nei vidutinis patikrintų automobilių amžius.

„Patikrinę tiek daug automobilių, galime rasti skirtingoms rinkoms būdingus dėsningumus ir sekti tų rinkų vystymąsi“, – sako M. Buzelis.