Tyrimas rodo: kas antras lietuvis aukoja socialinėms organizacijoms, bet tai galėtų daryti efektyviau

Visi šalies gyventojai bendrai paaukojo apie 67 mln. eurų socialiniams tikslams. Per 2022-uosius 50 proc. lietuvių sakė aukoję socialinėms organizacijoms – tai parodė nepriklausomos organizacijos „Social Impact Alliance for Central and Eastern Europe“ Vidurio ir Rytų Europos regiono šalyse atliktas tyrimas.

Tyrėjai pastebi, kad, turėdami didesnę motyvaciją ir labiau visuomenei įtraukti pritaikytas sistemas, gyventojai aukotų bent dvigubai daugiau ir taip prisidėtų prie sveikesnių ir laimingesnių bendruomenių augimo.

„Nors ir ekonomiškai išaugęs, Vidurio ir Rytų Europos regionas vis dar turi daug iššūkių. Ūkiams bandant atsitiesti po pandemijos ir karo Ukrainoje sukelto šoko, socialinė nelygybė toliau auga.

Stipri pilietinė visuomenė, kurią sudarytų įsitraukę gyventojai bei verslai ir stiprios nepriklausomos organizacijos, galėtų būti ramstis tvariau augti“, – sakė Anna Korzeniewska, „Social Impact Alliance for Central and Eastern Europe“ įkūrėja.

Skatina noras spręsti krizines situacijas

Pasak A. Korzeniewskos, visame regione aukojimo kultūra dar vystosi: žmonės nepratę aukoti reguliariai ir dažniau susitelkia tik ištikus didelio masto nelaimėms.

Bendrai 7 tirtose šalyse (Bulgarijoje, Kroatijoje, Baltijos šalyse, Rumunijoje ir Slovėnijoje) 53 proc. gyventojų pernai buvo įsitraukę į pagalbos teikimą karo niokojamai Ukrainai.

Lietuvoje tokių žmonių buvo 57 procentai. Didžioji jų dalis – 61 proc. – prisidėjo pinigais. Pinigais gelbėjo tokia pat dalis (61 proc.) estų ir tik 18 proc. latvių.

Dar trečdalis lietuvių aukojo vaistų, maisto ar kitų produktų, o 14 proc. teikusių pagalbą Ukrainai sakė prisidedantys savo darbais – pavyzdžiui, medicinos, teisės ar kitomis specialistų paslaugomis, kurias suteikė nemokamai. Finansinę paramą teikė įvairūs žmonės nepriklausomai nuo jų amžiaus, gyvenamosios vietos, lyties ar pajamų.

Dažniau savanoriauja jaunesni

„Savanorystė regione vis dėlto priklauso nuo gyventojų amžiaus – maždaug 43 proc. jaunesnių nei 30 metų žmonių Vidurio ir Rytų Europoje sakė per pastaruosius metus vykdę savanorišką veiklą.

Apskritai ne tik padėdami Ukrainai per praėjusius metus savanoriavo 24 proc. lietuvių – tai mažiau nei regiono vidurkis, kuris siekia 34 proc.“, – tyrimo duomenimis dalijosi A. Korzeniewska.

Tyrimo vykdytojai pabrėžia, kad savanorių veikla būtų efektyvesnė, jei didesnė jų dalis savanoriautų srityse, kuriose turi profesinių įgūdžių. Pernai tik 35 proc. iš visų savanoriavusių suteikė pagalbą savo kompetencijos srityje.

Turi didelių lūkesčių verslui

Viso regiono gyventojai tiki ir tikisi, kad verslas turėtų prisidėti prie socialinių problemų sprendimo. Net 6 iš 10 respondentų mano, kad didesnė tikimybė, jog problemas galėtų išspręsti verslas nei vyriausybės.

Apskritai regione daugiau kaip pusė (53 proc.) gyventojų pirkdami prekes ir paslaugas teikia pirmenybę socialiai atsakingiems prekių ženklams.

„Lietuvoje ši visuomenės dalis kiek mažesnė – 33 procentai. Tačiau, palyginti su kitomis šalimis, gana nemažai žmonių sako, jog ieškodami darbo atkreipia dėmesį, ar darbdavys yra socialiai atsakingas, ar teikia pro bono, t. y. neatlygintinų, paslaugų socialiniais tikslais ir panašiai“, – pabrėžė prie tyrimo vykdymo Lietuvoje prisidėjusios atsakingo verslo asociacijos LAVA vadovė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė.

Visame regione tik apie 20 proc. apklaustųjų atsakė, kad jų darbdavys suteikia galimybę savanoriauti darbo valandomis.

Beveik 40 proc. tų, kurie neturi tokios galimybės, teigė, kad norėtų savanoriauti darbo metu, jei darbdavys leistų. Taip pat beveik pusė norėtų, kad darbdaviai įsitrauktų į pro bono veiklas.

„Iš finansų įmonių gyventojai tikisi, kad jos prisidės sprendžiant skurdo, švietimo, ekonominio augimo klausimus. Lūkesčiai maisto gamintojams ir prekybos tinklams – kad jie skirs daugiau dėmesio kovai su maisto nepritekliumi ir atsakingam vartojimui skatinti.

Lūkestis energetikos ir logistikos bendrovėms – kad jos susitelks į klimato kaitos problemų sprendimą, o technologijų – į ekonomikos augimą ir inovacijų skatinimą“, – papildė A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Remia, nes nori daryti gera

Gyventojai, kurie aukoja laiką ir pinigus socialiniams tikslams, tai daro vedami bendro siekio daryti gera. Šią priežastį nurodė 53 proc. Vidurio ir Rytų Europos aukotojų.

Dar po trečdalį jų sakė norintys stiprinti vertybes, kurios jiems svarbios, ir dėl šalyje ar pasaulyje susiklosčiusios situacijos. Didžiausia dalis visų gyventojų, paklaustų, kas jiems trukdo aukoti daugiau – 57 proc. – teigė, kad lėšų stoka.
„Šią problemą padėtų spręsti geresnė mokesčių lengvatų sistema, taip pat palankesnė teisinė aplinka, kuri sudarytų sąlygas daugiau prisidėti verslams ir mažintų biurokratiją“, – sakė Lietuvoje analitinę tyrimo dalį atlikti padėjusios advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Marijus Kriščiūnas.

„Social Impact Alliance“ tyrimo „Filantropija Vidurio ir Rytų Europoje 2022“, kurio įgyvendinimą parėmė „Google.org“, o apklausas vykdė „Kantar“, išsamią ataskaitą galite rasti čia: https://ceeimpact.org/our-initiatives/en-philanthropy-in-cee-2022/. Papildantį giluminį Lietuvos organizacijų tyrimą „Filantropija ir įmonių socialinė atsakomybė Vidurio ir Rytų Europoje. LIETUVA“, atliktą „Social Impact Alliance for Central and Eastern Europe“, kuriai pro bono talkino Lietuvos atsakingo verslo asociacija LAVA ir „TGS Baltic“, galite parsisiųsti iš čia: https://ceeimpact.org/lietuva-filantropija-ir-isa-vre/. Reprezentatyvaus 2022 m. kovą ir balandį atlikto tyrimo metu kiekvienoje iš septynių šalių apklausta po 600 gyventojų, iš viso – 4200 žmonių, kurių amžius – nuo 18 iki 65 metų, atrinktų pagal demografinę šalies gyventojų struktūrą pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Daugiau informacijos rasite https://ceeimpact.org/. Šioje ataskaitoje pateikiamus duomenis galite naudoti savo tikslais, visada nurodydami šaltinį.