Ugdymo ekspertė: esate nepatenkintas savo gyvenimu – pasitikrinkite, kaip suvokiate atsakomybę

Jeigu ir toliau gyvensite taip, kaip dabar, kokios bus pasekmės arba rezultatas? Šiuos klausimus verta neskubant apgalvoti. 

Atsakymai į juos, kaip teigia mokymų ir verslo konsultacijų įmonės „Grand Partners“ ugdymo partnerė Irina Rušmanė, neretai priklauso nuo to, kaip suvokiate atsakomybę.

„Atsakomybę savo gyvenime prisiima bene kiekvienas žmogus, tačiau tikrasis klausimas slypi giliau – už ką? Jos suvokimas turėtų nesibaigti su veiksmu ir tęstis iki rezultato arba pasekmių. 

Visgi, itin dažnai nutinka taip, jog žmogus neatsisako kažko padaryti, bet nemano, kad jo atsakomybė tęsiasi iki pabaigos, t.y. gebėjimo atsakyti už rezultatus ir priimti pasekmes“, – teigia I. Rušmanė.

Ekspertė aptaria, kodėl svarbu atsakomybę prisiimti ne tik už darymą, bet ir padarymą, bei kaip tai padeda pagerinti gyvenimo kokybę.

Kam skiriate savo energiją?

Ekspertė pažymi, jog gebėjimas prisiimti atsakomybę ne tik už darymą, bet ir pasekmes bei rezultatus, yra glaudžiai susijęs su gebėjimu tinkamai paskirstyti savo energiją.

„Mes visuomet į kažką investuojame savo laiką, žinias, emocijas, taigi, yra du galimi scenarijai.

Pirmuoju, prisiimdamas atsakomybę už pasekmes, žmogus supranta veiksmų ir rezultato santykį, taigi, džiaugiasi vaisiais arba padaro išvadas ir kažką keičia. 

Antruoju, kuomet atsakomybę prisiima tik už darymą, neretai savo energiją jis skiria teisinimuisi, gynybai, pykčiui, liūdesiui ar kaltinimams. 

Tam irgi naudojame savo energiją, tačiau vertės tai nekuria“, – tvirtina I. Rušmanė.

Anot verslo konsultantės, svarbu sau nuoširdžiai atsakyti į klausimą, į ką esu pasiruošęs investuoti savo gyvenimą: „Jei nesu patenkintas tuo, kur esu, nieko nekeisti reiškia savo energiją eikvoti emocinių sunkumų išgyvenimui, o kartais – ir psichikos sveikatos sutrikimams. 

Pokyčiai reikalauja didžiulių pastangų ir ištvermės, tačiau jų rezultatas ilgalaikėje perspektyvoje – džiaugsmas, malonumas, patogumas ir pasididžiavimas.“

Jos teigimu, norint tai pasiekti, svarbu sugebėti savo smegenims „parduoti ateities malonumo idėją“ – tuomet dabartinė investicija atrodo prasminga ateičiai: „Dažnai galime išgirsti rekomendacijas vizualizuoti savo ateitį. 

Daryti šiandien laukiant ilgalaikių rezultatų – labai sunku, jokio malonumo, vien vargas, o mintys apie laukiamus rezultatus – tarsi džiaugsmas avansu. Kai mintyse tame pabūni, galvoje atsiranda prasmė.“

Svarbu matuoti ne tik išteklius

I.Rušmanė pastebi, jog socialiniuose tinkluose neretai galime pastebėti besiskundžiančius žmones – jie reiškia nepasitenkinimą valdžia, oru, garsenybėmis ir daugeliu kitų dalykų.

„Vietoje to, kad šie žmonės skirtų energiją savo gyvenimo gerinimui, jie ją švaisto neigiamiems dalykams, kurie, dažniausiai, dar ir nieko nekeičia. 

Dar vienas pavyzdys – audros padarinių šalinimas: liepos pabaigoje praūžus audrai, vieni ėmėsi iniciatyvos, kad, kiek gali patys, savo gyvenimą padarytų patogesniu, o kiti tiesiog pyko ant atsakingų institucijų“, – pavyzdžius vardina ekspertė ir priduria, jog tai taip pat yra apie savo atsakomybės suvokimą.

„Pažiūrėkime į dvi šeimas – vienoje vyrauja darna, abu partneriai džiaugiasi būdami kartu. Problemų yra, bet jie tariasi ir jas sprendžia. 

Antroje šeimoje vyras su žmona daug pykstasi, svaidosi kaltinimais ir visai negalvoja apie tai, ką reikia daryti, kad situacija pasikeistų. 

Koks scenarijus laukia ilgalaikėje perspektyvoje? Tikėtina, jog vieni pavargsta kurdami pokyčius, tačiau santykiais džiaugiasi ir lieka kartu, o kiti pavargsta kaltindami vienas kitą ir teisindamiesi, kol galiausiai išsiskiria“, – lygina I. Rušmanė.

Ji atkreipia dėmesį, jog vertindamas save, žmogus yra linkęs matuoti išteklius, o vertindamas kitą – rezultatą.

„Būna, jog žiūrėdami į kitą žmogų, galvojame, kad jis nieko neveikia, bet viską turi, o kalbėdami apie save – priešingai – „tiek darau, o nieko neturiu“. 

Kito žmogaus ištekliai atrodo nieko nekainuojantys, o asmeniniai – didžiulė investicija, – teigia ekspertė ir pastebi, jog darbo aplinkoje toks požiūris neretai veda ir į konfliktus. – Kai aš vertinu kolegos rezultatą, dažniausiai įvertinu tik pabaigą, bet ne kelionę.

Man neįdomu, kiek resursų jis investavo. Rezultatas tinkamas arba ne. Tačiau vertindamas savo darbą, visų pirma, matuoju įdirbio kiekį, o sulaukus kolegos kritikos, jaučiu pasipiktinimą, kad jis, nepaisant mano įdėto darbo, peikia už nepasiektą rezultatą.“

Svarbu žinoti, ko nori

Kaip teigia I.Rušmanė, gali kilti klausimas, kaip suprasti, kad teisingai prisiimu atsakomybę?

„Jei suprantu, kad gyvenime yra kažkas, kas manęs netenkina, nesvarbu, tai darbas, santykiai, sveikata ar bet kas kitas, ir suvokiu, jog tai mano veiksmų pasekmė, tuomet atsakomybės suvokimas mano galvoje susiformavo tinkamai. 

Žinodamas, kad rezultatas priklauso nuo to, ką darau ar ko nedarau, galiu tai pakeisti. Jei labiau esu linkęs kaltinti aplinką ir jaučiu, jog mano atsakomybė – tik pabandyti padaryti, tuomet rezultatas jau ne mano rankose. Tai neteisingas atsakomybės suvokimas“, – aiškina verslo konsultantė.

Atsakomybė, ekspertės teigimu, prasideda nuo atpažinimo, kas yra mano galioje, tęsiasi to padarymu ir baigiasi rezultatų bei pasekmių suvokimu, jei reikia, ir pokyčiais: „Jei kažką padariau gerai – džiaugiuosi, o jei netinkamai, taip pat priimu tai sau ir bandau padaryti kitaip. 

Tai nereiškia, jog reikia save plakti, kaltinti ar bausti. Svarbu suvokti, kad pats valdai savo gyvenimą, o jei tik plauki pasroviui, tuomet jis, tikriausiai, priklauso nuo kitų.“

Ugdymo partnerė siūlo užduoti sau klausimą, ar jūsų gyvenimas kuria jums pridėtinę vertę? Kam dar? 

„Jei atsakymas – „nei man gerai, nei aš turiu rūpintis kitais“, tuomet panašu į problemą, nes nesvarbu nei rezultatai, nei pasekmės. 

Jei pridėtinę vertę kuriu tik sau ir daugiau niekam – nei santykiuose, nei darbe ar kitur, tuomet, sakyčiau, kad atsakomybės suvokimas ribotas.“

Ji apibendrina, jog tam, kad galėtume dirbti malonų darbą ir gyventi svajonių gyvenimą, turime labai aiškiai suvokti, ko mes norime ir kas bus, kai tai turėsime. 

„Dažnai mes nemokame „užsisakyti“ to, ko norime, nes negebame suformuluoti rezultatų.

Atsakykite sau, ką jums konkrečiai reiškia būti sveikam, kas jums yra turtas, kas yra sėkmė, o tuomet, prisiėmus atsakomybę už veiksmus ir rezultatus bei pasekmes, galima to siekti“, – tvirtina I. Rušmanė.