Daug metų dirbdamas turizmo versle, U. Radvila įgyvendino vaikystės svajonę – apkeliavo pasaulį ir sukaupė daug patirties, matė daugybę miestų – daug gerų ir blogų pavyzdžių, kaip tvarkomi įvairūs pasaulio uostamiesčiai. Jo žinios, patirtis ir idėjos labai praverstų kuriant Klaipėdos ateitį, todėl jokiai partijai nepriklausantis U. Radvila sulaukė kvietimo prisijungti prie kandidato į miesto merus Audriaus Petrošiaus ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos komandos ir kandidatuoti į Klaipėdos miesto tarybos narius.
Užgrūdino skaudžios gyvenimo pamokos
„Gimiau Klaipėdoje 1971 metais, turiu įgimtą regos negalią. Per pirmuosius trejus gyvenimo metus man buvo atliktos trys akių operacijos, kad bent kiek matyčiau ateityje. Kadangi Lietuvoje tuo metu niekas nesiryžo atlikti tokių sudėtingų ir rizikingų procedūrų, man operacijos buvo daromos Odesoje. Mano ankstyvoji vaikystė – tai ne žaislai, kuriuos pamenu tik fragmentiškai, bet medikai, ligoninės, operacijos, reabilitacijos“, – pasakoja U. Radvila.
Kai ūgtelėjo ir reikėjo pradėti lankyti mokyklą, Ugniui teko susitaikyti su nemalonia realybe – silpnaregio vaiko nesutiko priimti nė viena Klaipėdos mokykla. Sovietmečiu vaikai, turintys specialiųjų poreikių, buvo ugdomi atskirai. Visoje Lietuvoje tebuvo viena aklųjų ir silpnaregių internatinė mokykla ir ta pati – Vilniuje. Nei Ugnius, nei tėvai nenorėjo šio atsiskyrimo, bet kitos išeities nebuvo.
Šioje mokymo įstaigoje buvo griežta disciplina – pamokos, namų darbai, popamokinė veikla ir buities darbai. Vaikai viską darydavo patys: plaudavo indus, valgyklą, klases, tualetus, klodavo lovas. Už dienotvarkės nevykdymą buvo numatytos bausmės. Nepaklusniausiems ar nespėjusiems padaryti darbų grėsdavo negauti pieno su sausainiu, nesisupti ant arkliuko, nepamatyti filmuko, o šios pramogos vaikams buvo organizuojamos tik kartą per savaitę.
„Ir niekam nerūpėjo, kad man buvo vos septyneri metai. Nuo šio momento prasidėjo tikroji mano gyvenimo mokykla, kurioje išmokau daug karčių pamokų“, – sako Ugnius.
Tėvai vaikams atsiųsdavo pinigų, už kuriuos kartą per mėnesį auklėtojos nupirkdavo skanėstų. Bet vyresni ir įžūlesni internato auklėtiniai neretai juos atimdavo. Ir panašių nutikimų būta ne vieno.
„Žiemą internatinės mokyklos pastatas labai atvėsdavo ir sušilti buvo galima apsikabinus radiatorius koridoriuose. Kartą vyresnis vaikas mane tiesiog nuspyrė nuo radiatoriaus. Ėmiau galvoti – kaip man elgtis, kad tai nepasikartotų. Supratau, kad laimi tas, kuris sugeba užmegzti ryšį su įvairaus amžiaus ir charakterio žmonėmis. Tik tada gali išlikti ir siekti išmintingos lyderystės“, – skaudžiomis gyvenimo pamokomis dalijasi U. Radvila.
Knygas skaitė net tamsoje
Ugnius teigia, kad daug išmoko ir iš knygų, kurias internate dažnai skaitydavo paslapčia.
„Internato kambaryje gyvenome penkiese, vienas mūsų kambariokas buvo visiškai aklas, tad mokėjo skaityti Brailio raštą. Ramybės valandomis šviesas užgesindavome, tačiau galėjome ir toliau klausytis knygų, kurias skaitydavo aklas kambariokas“, – prisimena Ugnius ir priduria, kad bėgant metams meilė knygoms tik augo.
Po kelerių metų, praleistų aklųjų ir silpnaregių internatinėje mokykloje, U. Radvilos tėvams pavyko susitarti, kad Ugnius mokytųsi mokykloje Klaipėdoje su sveikais vaikais. Vėliau jis baigė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatoriją, kur mokėsi groti akordeonu, tačiau suprato, kad muzikanto kelias – ne jo pašaukimas. Todėl Vilniaus universitete įgijo tarptautinių žinių vadybos magistro laipsnį.
Svajonė virto verslu
Visą pasaulį apkeliauti jaunystėje svajojęs U. Radvila turizmo versle atsidūrė visiškai atsitiktinai. 1994 m. jis įsigijo kelionę į Italiją vienoje kelionių agentūroje, kur susipažino su ten dirbusia Edita, vėliau tapusia jo žmona.
„Jaunatviškas avantiūrizmas ir atvedė į turizmo sritį, kurioje aš neturėjau jokios patirties – tik didelį norą keliauti. Išsinuomojome kabinetą, perdažėme sienas ir 1995 m. pradėjome pirmosios savo įkurtos kelionių agentūros veiklą“, – pasakoja U. Radvila.
1999 metais jis su bendraminčiais Lietuvoje įkūrė jungtinę, partneryste grįstą turizmo paslaugų įmonę „Novaturas“. Vėliau įmonė sėkmingai išplėtė veiklą Latvijoje ir Estijoje ir tapo didžiausia turizmo paslaugas teikiančia bendrove Baltijos šalyse.
AUGINTINIAI. U.Radvila savo namuose yra priglaudęs net 9 gyvūnus, kurie atkeliavo iš skirtingų prieglaudų.
Kuklus mecenatas, padovanojęs vaikų globėjai namą
Parama skurdžiai gyvenantiems, negalią turintiems vaikams, beglobių gyvūnų prieglaudoms, ruonių gelbėjimo operacijoms ir kitoms Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyvoms – tai veikla, kuria U. Radvila nėra linkęs girtis. Tačiau jo pagalba žmonėms pakeitė jų likimus.
Kartą apsilankęs mažame miestelyje U. Radvila sutiko mokytoją, kuri norėjo priglausti be globos likusius vaikus, kad jie galėtų augti kartu ir nepatektų į skirtingus globos namus. Pagal „valdiškas“ taisykles mokytoja negalėjo tapti globėja, nes neturėjo nuosavo būsto. Nedvejodamas Ugnius nupirko ir padovanojo mokytojai bei vaikams namą, kuriame jie visi apsigyveno.
Susidraugavęs su buvusios savo silpnaregių mokyklos vadovais, Ugnius į šią įstaigą sugrįžo kaip mentorius ir mecenatas – rengia vaikams įvairius konkursus ir pažintines keliones po Europą.
Daugelį metų aplinkosauga besidomintis ir įvairius projektus remiantis U. Radvila – dažnas svečias Lietuvos jūrų muziejuje, gyvūnų prieglaudose. Savo namuose jis yra priglaudęs net 9 gyvūnus – 5 kates ir 4 šunis, kurių atsisakė šeimininkai. Kartu su bendraminčiais ir kolegomis beglobius gyvūnus prižiūrinčioms įstaigoms surinko ir paaukojo daugiau kaip 1 mln. eurų paramos.
„Ugnius Radvila jau daugiau kaip dešimt metų yra mūsų Jūrų muziejaus mecenatas, prisidedantis prie įvairių projektų: ruonių reabilitacijos, gydymo, slaugymo ir paleidimo į jūrą. Be to, jis ne tik finansinis rėmėjas, bet ir verslo patarėjas. Ugnius nuolat domisi, kaip mums sekasi, ir pasiūlo idėjų, kaip pritraukti lankytojų, uždirbti daugiau pajamų mūsų muziejui, kaip paskatinti darbuotojus. Jo dėmesys, susidomėjimas, nuoseklumas ir pagalba, įgyvendinant įvairius projektus, rengiant ateities planus – labai vertinga ne tik mūsų muziejui, bet visai Klaipėdai“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Kelionėse sukauptas žinias ir idėjas nori pritaikyti Klaipėdoje
„Per beveik tris dešimtmečius kelionių ir darbo turizmo srityje sukaupiau didelį bagažą žinių ir patirčių. Gyvendamas skirtingose pasaulio šalyse su dideliu susidomėjimu studijavau, kaip funkcionuoja miestai, kokie sprendimai juos paverčia patogesniais gyventojams, kas į juos traukia turistus ir investicijas“, – pasakoja U. Radvila.
Artėjant savivaldos rinkimams, jokiai partijai nepriklausantis U. Radvila sulaukė kvietimo prisijungti prie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų į Klaipėdos miesto tarybos narius.
„Savo sprendimą kandidatuoti į Klaipėdos miesto tarybos narius net nevadinčiau dalyvavimu politikoje. Esu sukaupęs didelę vadybos patirtį ir galiu būti naudingas savo gimtajam miestui bei klaipėdiečiams srityje, kurią puikiai išmanau. Turiu daugybę idėjų, kaip Klaipėda galėtų tapti stipria regiono lydere ir patrauklesnė vietos gyventojams bei svečiams“, – sako U. Radvila.
Politinė reklama apmokėta iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto rinkimų kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. 307244
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą