Ūkininkai kenčia, probleminiai vilkai švenčia

Pasak Aplinkos ministerijos, praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas rekordinio dydžio, net 341 vilko sumedžiojimo limitas, sumedžioti 289 vilkai. 

Tačiau specialistų nuomonė kitokia: problema – ne vilkų populiacija, o tai, kad iš gamtos nėra išimami probleminiai vilkai. 

O šie nebijo žmonių veiklos ir renkasi lengvą grobį – ūkininkų gyvulius.

Klaipėdos rajone praėjusį medžioklės sezoną 2023 m. gruodžio pradžioje sumedžiotas tik 1 vilkas.

Vilkų populiacija atkurta

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, apsilankęs „Bangos“ redakcijoje ir duodamas interviu kitais klausimais, taip pat pasisakė ir dėl vilkų sumedžiojimo limito. 

Ministro nuomone, limitas yra pakankamas, tačiau tai yra ir medžiotojų atsakomybė, kaip jis išnaudojamas.

Kaip „Bangai“ komentavo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas rekordinio dydžio, net 341 vilko sumedžiojimo limitas.

Apie duomenis, kuriais remiantis nustatomas vilkų sumedžiojimo limitas, galima išsamiau paskaityti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkų atliktame tyrime. 

Jais vadovaujamasi nustatant vilkų sumedžiojimo limitą minima, kad Lietuvos vilkų populiacija po netolimoje praeityje patirto efektyvaus populiacijos dydžio kritimo yra visiškai atkurta. 

Iš atliktų tyrimų, pasak specialistų, aiškiai matyti tendencija, kad, didinant pametines sumedžiojimo imtis, sumedžiojamų šeimų skaičius mažėja, o šeimos dydis didėja. 

Todėl, esant dabartinėmis sąlygomis, sumedžiojimo limitų didinimas yra sumedžiojamos šeimos dydžio sąskaita.

Taip pat amžiaus tyrime pažymima, kad tarp 2022–2023 m. medžioklės sezoną sumedžiotų vilkų didelę dalį (55,6 %) sudarė pirmų metų jaunikliai. Vyriausi sumedžioti vilkai (patelės) ėjo dvyliktus metus.

Lietuvoje vidutinis sumedžiotų vilkų amžius (atmetus pirmamečius ir antramečius jauniklius) praėjusį sezoną buvo 4,85 metų.

Sumedžiojimo limitas neįveiktas

Vilkų medžioklės sezonas trunka nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Pasak A. Klimavičiaus, vilkų sumedžiojimo limitas nėra kaip nors rezervuojamas ar paskirstomas savivaldybėms išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, medžioklės sezonas sustabdomas anksčiau atskiru aplinkos ministro įsakymu. 

„Taip klostydavosi visais ankstesniais metais, bet paskutinį medžioklės sezoną vilkų sumedžiojimo limitas nebuvo išnaudotas iki galo, t. y. medžioklės sezonas pasibaigė dar neišnaudojus sumedžiojimo limito. Iki 2024 m. kovo 31 d. medžiotojai pranešė, kad sumedžiojo 289 vilkus“, – teigė A. Klimavičius.
Štai Klaipėdos rajone 2023 m. gruodžio pradžioje sumedžiotas 1 vilkas.

Anot Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo, sumedžiojimo limito neišnaudojimą galėjo lemti ir nepalankios meteorologinės sąlygos, sniego dangos nebuvimas, pačių vilkų pasikeitęs elgesys, netgi neteisėta vilkų medžioklė, apie kurios rezultatus nebuvo pranešta.

„Galbūt vilkų gausa nėra tokia didelė, kad tokį rekordišką sumedžiojimo limitą būtų galima išmedžioti per 5,5 mėn. trunkantį medžioklės sezoną. 

Taigi, negalima vienareikšmiškai teigti, kad medžioklės plotų naudotojai dėjo per mažai pastangų sumedžioti vilkų. Medžioklės plotų naudotojai turi teisę, bet neprivalo sumedžioti konkretaus vilkų skaičiaus, tokios pareigos nėra įstatymuose“, – pažymėjo A. Klimavičius.
 

Žalą atlygina valstybė

Kaip „Bangai“ teigė Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas A. Klimavičius, vilkų padarytą žalą pagal Medžioklės įstatymo nuostatas atlygina valstybė. 

„Valstybės, o ne medžiotojų atsakomybė už žalą numatyta todėl, kad vilkai gyvena labai didelėse teritorijose, jų vietinės populiacijos valdymas pavieniams medžioklės plotų naudotojams yra sunkiai įmanomas“, – komentavo A. Klimavičius.

Štai išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą arba pasibaigus medžioklės sezonui, vilkai gali būti paimami iš gamtos tik pagal atskirus Aplinkos apsaugos agentūros išduodamus leidimus (probleminiams vilkų individams išimti), jeigu fiksuojama didelė jų žala sumuojant žalos atvejus nuo ganiavos sezono pradžios vienos savivaldybės mastu. 

Tai, anot A. Klimavičiaus, numatyta Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše (tiksliau – 141 punkte). Prašymus paimti probleminius vilkus iš gamtos teikia savivaldybių administracijos, leidimai išduodami per 2 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo.

Pilkis žmonių nebijojo

Klaipėdos rajono ūkininkas Mindaugas Žąsytis, kurio ūkyje prieš keletą savaičių kelis kartus apsilankė probleminis vilkas ir papjovė gyvulių, teigė, kad su probleminiais vilkais susiduria kasmet. „Gali būti, kad ir tie patys vaikšto, nes nesumedžioja tų probleminių vilkų ir kiekvienais metais papjauna. 

Specialistas Petras Adeikis pakabino prie papjauto gyvulio kamerą, šis 11 val. vakaro atėjo, mes netoliese darbavomės, degė šviesos, bet vilkas žmonių veiklos nebijojo, – pažymėjo M. Žąsytis. – Reikėtų, kad greičiau būtų išduodami leidimai paimti probleminius vilkus iš gamtos. 

Vienais metais daug turėjome gyvulių pjovimų, 3 vilkai tada buvo atėję, buvo išduotas leidimas, vieną vilką išėmė iš gamtos, ir pasibaigė pjovimai.“

Pasak ūkininko, išėmus tokį probleminį vilką iš gamtos pasibaigtų nuostoliai ir pjovimai. Žalą ūkininkams valstybė atlygina, reikia pristatyti tam tikrus dokumentus. 

M. Žąsytis skatino ūkininkus, kuriems probleminiai vilkai papjovė gyvulius, būtinai kreiptis, užfiksuoti įvykį, tada dėl problemos dydžio greičiau būtų imtasi veiksmų jai spręsti.

Su vilkų papjautų gyvulių problema susiduriantys ūkininkų ūkiai patenka į Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ teritoriją. Klubo pirmininkas Mečislovas Gvezdauskas „Bangai“ komentavo, kad paskutinįkart vilką klubo medžiotojai nušovė prieš keletą metų.

„Praėjusiais metais nė vieno nesumedžiojome. Ūkininkai kreipiasi į mus dėl vilkų problemos. Su ūkininkais sutariame, bendraujame, visada atsižvelgiame į jų problemas. 

Jeigu yra problema dėl vilkų pjaunamų gyvulių, atvažiuojame pas ūkininką ir budime, tačiau dažniausiai, kai budime, jie neateina. 

Papjovę gyvulį vilkai galbūt dar vieną naktį ateina, o po to nebeateina. Ūkininkai būtinai ir bet kada gali kreiptis į mus, nesvarbu, kur bebūčiau, bus paskirti žmonės ir budės“, – akcentavo pirmininkas.

KOMENTARAS

Asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ pirmininkas, stambiųjų plėšrūnų tyrėjas Petras Adeikis:

– Apie vilkus reikėtų šnekėti, ne kiek jų padaugėjo, o kodėl yra vilkų, kurie pjauna gyvulius, o ne maitinasi laukine gyvūnija. Tai yra todėl, kad šiuo metu Lietuvoje visiškai netinkamai reguliuojama vilkų populiacija. 

Problema yra ta, kad nėra išmedžiojami probleminiai vilkai. Šiuo metu tai yra (vykdoma) šios problemos sprendimo imitacija, Aplinkos apsaugos departamentas išduoda leidimą išimti probleminį vilką, o vietoje probleminio išimamas bet kur ir bet kuris vilkas, išlindęs iš miško, kas yra visiškai neteisinga. 

Buvo gautas pranešimas, kad viename Žemaitijos rajone pagal išduotą probleminio vilko leidimo išėmimą buvo sumedžiota vilko patelė, kuri išlindo ir miško ir susimedžiojo elniuką. Medžiotojas sumedžiojo ir labai didžiuojasi dėl to. 

Vilkai maitinasi ne kankorėžiais, jie ėda elnius. Elnių populiacija Lietuvoje yra padidėjusi daugiau nei dvigubai, Aplinkos ministerija mažina elnių (medžioklės) limitą bei pailgina medžioklės terminą. 

Tai reiškia, kad tie vilkai, kurie nepjauna gyvulių, atvirkščiai, padeda reguliuoti elnių populiaciją, su kuria medžiotojai nesusitvarko, ar sąmoningai didina tauriųjų elnių skaičių. 

Norint išspręsti gyvulių augintojų problemą, kai vilkai pjauna gyvulius, reikėtų išimti būtent probleminį vilką prie papjauto gyvulio. Bet ministerija ir departamentas tai ignoruoja, tą jiems sakau jau apie 5 metus. 

Kodėl leidžiate iššaudyti bet kuriuos vilkus, o ne probleminius vilkus? Prieš kelerius metus pas ūkininką Mindaugą Žąsytį prie papjauto gyvulio sėdėjau kelias naktis ir sumedžiojau vilką, kuris atėjo ėsti prieš kelias naktis vilko papjauto gyvulio. 

Kai sumedžiojau 4,5 metų patiną, kuris pjovė ūkininko veršius, tais metais baigėsi pjovimai. Tokiu būdu turėtų medžioti ir medžiotojai, to turėtų reikalauti Aplinkos apsaugos departamentas, kad probleminis vilkas būtų sumedžiotas prie papjauto gyvulio, o ne išlindęs iš miško. 

Kalbėti reikia ne vien apie vilkų populiacijos dydį, o ir vilkų populiacijos suvaldymo kokybę. Šiuo metu į vilkų populiacijos valdymo kokybę išvis neatsižvelgiama. Jeigu buvo sumedžiota patelė, kuri turėjo jauniklių ir pasigavo elniuką, tai jaunikliai dvesia badu. 

Ar medžiotojas laikosi medžioklės etikos tik tada, kada medžioja šerną, elnią arba stirną? Kaip tik šiandien (trečiadienį) rašau rekomendacijas Aplinkos ministerijai, kaip mano, vilkų elgsenos tyrėjo, manymu, turėtų būti medžiojami probleminiai vilkai ir viena iš mano siūlomų sąlygų turėtų būti gavus leidimą dėl probleminio vilko išėmimo, vilką sumedžioti tik prie papjauto gyvulio. Dabar sumedžioja bet kurį iš miško išlindusį vilką, o jis nebūtinai būna probleminis. 

Probleminis vilkas yra tas, kuris pjauna gyvulius. Medžiotojai dažniausiai sėdi pamiškėse, net nebūtinai prie gyvulių, o probleminiai vilkai dažniausiai nebijo žmonių veiklos, jie trinasi pagal žmonių sodybas, fermas ir taip išvengia sumedžiojimo. 

Dabar ministerija leidžia medžiotojams naikinti medžiotojų konkurentus, o ne spręsti ūkininkų problemą. Kokia nauda iš sumedžioto miške vilko, jeigu jie nenušauna probleminio vilko? 

Ne visiems, bet daliai medžiotojų gyvūnai yra geri tik tie, kurie yra valgomi. Tad tokį ir turime rezultatą. 

Mano manymu, probleminio vilko išėmimas iš gamtos nėra medžioklė. Lietuvoje medžioklė yra laisvalaikio praleidimo būdas, medžiotojas medžioja tada, kada turi laiko ir noro. 

Probleminio vilko išėmimas yra problemos sprendimas ne tada, kada noriu ir galiu, o tada, kai reikia išspręsti problemą. 

Tai yra labai tikslus, preciziškas uždavinys. Probleminiai vilkai išiminėjami vilkams – svarbiai ekosistemos daliai – labai jautriu metu – tada, kada jie augina jauniklius. 

Jeigu iš miško išlindo vilkas, kuris nedaro problemos gyvulių augintojams ir medžiotojas nušovė jį, galbūt jis buvo tas vilkas, maitinantis patelę su jaunikliais. 

Patelei ir jaunikliams nebeatnešamas maistas, patelė palieka jauniklius ir eina ieškoti maisto. Ji neturi laiko ir griebia lengviausią grobį – naminį gyvulį. Tad problema buvo neišspręsta, o, atvirkščiai, sukurta. 

Ne visi vilkai yra probleminiai, tačiau jokiu būdu nesakau, kad nereikia reguliuoti vilkų populiacijos dydžio, nes padidėjus populiacijai atsiras individų, kurie mažiau bijos žmonių veiklos. 

Tačiau galima išnaikinti 99 proc. vilkų populiacijos, bet jei į tuos procentus nepapuls probleminiai vilkai, problema nebus išspręsta. 

Probleminiams vilkams išimti galėtų būti taikomas toks pat metodas, kaip stumbrams, kai ne tų plotų medžiotojams, o ekspertams išduodami leidimai, leidžiantys išimti stumbrus, kurie yra sergantys ar neperspektyvūs. 

Ir turi būti išduotas leidimas ne rajonui, o būtent tam probleminio vilko gyvulio pjovimo atvejui, leidimą turėtų išduoti metų pradžioje, turėtų būti sudaryta ekspertų grupė, kuri užfiksuoja atvejį ir greitai sureagavus sumedžioja gyvulį papjovusį vilką. 

Pasikartoju, probleminis vilkas turi būti išimtas tik prie papjauto gyvulio. 2022 metais mano atliktas tyrimas dėl vilkų daromos žalos gyvuliams parodė, kad mažų mažiausiai trečdalis atvejų buvo ne vilkų, o šunų darbas, todėl reikia įvertinti ir šitą faktą – ne visi gyvuliai pjaunami vilkų, kartais tai daro neatsakingai prižiūrimi šunys.

Probleminis vilkas gali būti dėl įvairių priežasčių: ligotas, sužeistas ar susižeidęs, kuris nesugeba sau pasigauti laukinio grobio, išardyta šeima ir likęs pernykštis jauniklis, neturintis patirties, gali būti patelė, likusi viena pati su jaunikliais ir priversta greitai surasti grobį, išsekimas, niežai ir dar gali būti daug priežasčių.